– Kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo jūsų kelionė į veganizmą?
– Kai pirmoji dukrytė buvo kelių mėnesių amžiaus, pastebėjau ant jos odelės atsirandančias sudirgusios odos dėmeles. Kadangi aš žindžiau ją, tai pirmasis indikatorius man buvo, kad galbūt tai jos organizmo reakcija į kažkokį mano suvalgomą maistą. Todėl nusprendžiau dviems mėnesiams atsisakyti kelių dažniausiai pasitaikančių alergenų: pieno produktų, kiaušinių ir kviečių.
Po to kažkaip viskas labai natūraliai rutuliojosi ir atrodo, kad lyg taip viskas ir turėjo būti. Einant tiems dviems mėnesiams į pabaigą aš sugalvojau pažiūrėti filmą „Earthlings“, kuris mane labai sujaudino. Galbūt dėl to, kad pati neseniai susilaukiau vaikelio, labai jautriai sureagavau į visą gyvūnų pramonės procesą.
Paskui pagalvojau, kad aš jau beveik du mėnesius nevartoju pieno produktų bei kiaušinių ir man jų visiškai netrūksta. Mėsos ir anksčiau dažnai nevalgydavau, todėl nusprendžiau nebevartoti jokių gyvūninės kilmės produktų. Be to, apie abejotiną tų produktų naudą sveikatai jau anksčiau buvau nemažai skaičiusi, tad sprendimas man buvo gana lengvas ir greitas.
– Kodėl ne vegetarizmas, o visai augalinė mityba?
– Prieš tampant vegane aš jau kuris laikas domėjausi įvairiomis sveikesnės mitybos filosofijomis ir alternatyvomis. 5 metus dirbau kompanijoje, kuri gamino ekologiškus ir vegetariškus produktus, tad teko daug domėtis bei būti įvairių alternatyvių mitybų apsuptyje. Žinojau, kad pieno produktai, o ypač pagaminti pramoniniu būdu, nėra palankūs sveikatai. Jaučiau tą ir savo kūnu.
Pieno produktus vartodavau retai, tik jogurtą ar sūrius, tad ir didelio poreikio nebuvo. Tiesa, prieš tampant vegane, kartais pagalvodavau, kad visko visai lengva būtų atsisakyti, tik niekaip negalėjau įsivaizduoti kasdienybės be kiaušinių. Juk kiaušiniai – puikus produktas greitiems ir sotiems patiekalams! Kiaušinienės, omletai, apkepai, virti kiaušiniai. Atrodo labai paprasta. Tačiau atradau kitas, augalines, alternatyvas greitiems ir sotiems patiekalams. Pavyzdžiui, tofu, humusas, grikiai, salotos.
– Kaip pasikeitė organizmas ir sveikata taikant šią mitybą?
– Didžiausias pokytis matėsi ant odos, nes ji buvo labai probleminė. Pradėjus maitintis veganiškai, ji nebe tokia probleminė. O šiaip tai jaučiuosi puikiai – lengvai ir energingai. Pavalgiusi jaučiuosi soti ir laiminga, nes emociškai kažkaip gera.
– Daugelis skundžiasi, kad Lietuvoje sunku tą daryti, nėra pakankamai produktų, šviežių vaisių ar daržovių. Kaip yra jums?
– Aš su tuo nesusidūriau. Mano nuomone, Lietuvoje dabar tikrai yra gera pasiūla. O ir eilinėse parduotuvėse gausu sezoninių vaisių ir daržovių. Taip pat yra vietinių maistingų kruopų bei ankštinių.
Mano manymu, kasdienei mitybai tikrai nereikia egzotinių ir įmantrių ingredientų. Tas pats ir su įvairiomis veganiškomis alternatyvomis: augalinis pienas, sūris, dešros, mėsos – jie pas mus net nėra kasdienis maistas. Man patinka paragauti jų, išbandyti kažką naujo, bet kasdien aš renkuosi labai paprastus produktus. Pavyzdžiui, grikius, perlines kruopas, ryžius, bolivinę balandą, avižas, soras, kukurūzų kruopas, lęšius ir visus kitus ankštinius.
Mėgstame ir makaronus, o maistingų makaronų pasirinkimų taip pat šiais laikais gausu: speltų, kukurūzų, ryžių, lęšių, avinžirnių. Nebūtina rinktis tuos baltus kvietinius makaronus, galima valgyti ir vertingesnės sudėties makaronus. Žinoma, prie viso to daržovės – šviežios, raugintos, virtos arba keptos.
Beje, mano veganizmas prasidėjo Londone ir po kurio laiko parsikraustėme gyventi į Lietuvą, Vilnių. Tai kasdienybėje tikrai nesijautė skirtumo. Netgi išėjus į miestą, tikrai buvo pasirinkimų ir nesijaučiau nuskriausta. Žinoma, pasirinkimų mažiau nei Londone, bet vis tiek buvo ką naujo išbandyti. Deja, kituose Lietuvos miestuose situacija buvo kiek prastesnė. Bet dabar, laikui einant, ir kitur jau galima rasti gerų veganiškų alternatyvų.
– Jūsų vyresnėlė taip pat veganė – kodėl pasirinkote tokį kelią?
– Taip gavosi tiesiog natūraliai. Pirmiausia, ji valgė tą patį maistą, kokį ir mes. Antra, tikiu veganiškos mitybos nauda organizmui.
– O ką manė seneliai?
– Seneliai pradžioje buvo sunerimę ir išreiškė savo susirūpinimą. Pakalbėjome apie tai. Džiaugiamės, kad mūsų abiejų tėvai yra tikrai supratingi. Taip pat, nepaisant to, kad jiems buvo neramu ir kilo daug klausimų, jie pasitikėjo mumis. Dabar jiems ramiau. Mato, ką valgome ir kad alkani nesame. Mato, kad mums viskas gerai. Mano mama nusprendė pati pradėti maitintis vegetariškai.
– Ar sunku buvo planuoti veganišką primaitinimą, o vėliau ir visą vaikišką meniu?
– Nebuvo sunku. Jaučiausi rami savo pasirinkimu, o ir vyras labai palaikė. Šiaip viską dariau intuityviai, tik pačioje primaitinimo pradžioje rėmiausi knygos „Mažylio receptai“ produktų lentelę – kokį produktą kokio amžiaus įtraukti į vaiko mitybą.
Ir taip išbandėme visus produktus, paskui jau dukrytė valgydavo visiškai tą patį, ką ir mes. Negaliu sakyti, kad tai buvo sunku, bet nuolat buvau labai budri ir kruopščiai apgalvodavau, ką dukra valgo ir ar nieko netrūksta.
– Ir kaip sekasi – ką ji valgo?
– Sekasi gerai. Kol kas džiaugiuosi, kad valgo įvairų maistą. Pusryčiams mėgsta košes ir vaisius. O šiaip patinka humusas, perlinės kruopos, kukurūzų košė, makaronai (juokiasi), sriubos, riešutų sviestas, įvairiausios sriubos. Džiaugiuosi, kad visi valgome kartu tą patį maistą.
– O kaip sprendžiate ugdymo klausimą – kokia mityba darželyje?
– Dukrytė lanko darželį, kuris tiekia vegetarišką maistą. Už tai esu labai dėkinga darželio vadovei, su kuria pavyko sutarti, jog mūsų dukrytei pakeis patiekalus, kad jie būtų veganiški.
Ieškodami darželio tikrai kreipėme dėmesį į maitinimo klausimą. Rinkomės iš privačių darželių, tad mūsų patirtis tokia, kad darželių savininkai yra tikrai geranoriškai nusiteikę šiuo klausimu.
– Suaugusieji yra sąmoningi, gali atsisakyti gardžiai kvepiančios dešros, bet kaip vaikai?
– Na, net nežinau ar galima sulyginti tokius dalykus. Kai nesi valgęs dešros, tai net ir nežinai, ar tau jos trūksta ar ne. O jei bendrai paėmus, tai jei dukra nori paragauti kažko ne veganiško, leidžiame. Tai tikrai nėra tabu.
Bet vėlgi, ji nori paragauti tai, ką mato, kad mes valgome. Pavyzdžiui, kadangi jos tėtis nėra veganas, tai kartais valgo sūrį, kiaušinienę ar žuvį. Dukra norėjo paragauti, nes matė, kad tėtis valgo. O šiaip tai labai daug susideda į tai, kokį maistą mes, tėvai, valgome ir kokį maistą vaikas mato namuose.
– Kaip prižiūrite savo sveikatą – kokius tyrimus atliekate periodiškai?
– Prižiūriu savo sveikatą kiek įmanoma sveikai maitinantis, vartojant kokybiškus maisto papildus, geriant pakankamai vandens, būnant lauke. Reguliariai atlieku įprastus, šeimos gydytojo rekomenduojamus, kraujo tyrimus. Šiemet su vyru nusprendėme pasidaryti platesnius kraujo tyrimus bei omega rūgščių balansą. Manau, kad nedarau kažko labai neįprasto, ko nedaro kiti žmonės, besirūpinantys savo sveikata.
– Ar geriate papildus? Kokius?
– Taip, vartojame maisto papildus. Vis kaitaliojame juos ir tai būna vitaminas B12, vitaminas D, gerosios bakterijos, geležis, cinkas, omega 3. Man taip pat patinka įvairūs super maistai, kuriuos stengiuosi vartoti kasdien. Pavyzdžiui, spiruliną, įvairias sėklas, ciberžolę, macą. Juos dedu į kokteilius ir sau, ir vyrui bei dukrytei.
– Išleidote knygą „Veganai savaitei“ – kam ji skirta ir ką ten skaitytojas ras?
– Knyga skirta ir esamiems veganams, kaip įkvėpimo ar papildomos motyvacijos šaltinis, ir žmonėms, kurie domisi ar nori išbandyti veganizmą, bet nežino nuo ko pradėti. Knygoje taip pat yra maisto planavimo ir tvarumo tema. Yra daug praktinių patarimų: kaip save motyvuoti, kaip pradėti pokytį mityboje, kaip lengvai planuoti ir ruošti veganišką maistą, rekomenduojamų produktų sąrašas, vitaminų ir mineralų šaltinių sąrašas, maisto planavimo įrankis.
Knygoje yra receptai pusryčiams, pietums ir vakarienei visai savaitei. Tai palengvins veganizmo pradžią, nes nereikės sukti galvos, ką pagaminti. Taip pat visiems receptams yra pateiktas pirkinių sąrašas. Tai ir ką pirkti nereikės sukti galvos. Vienas gana išskirtinis knygos bruožas, kad visi receptai ir visi rekomenduojami produktai yra labai įprasti, randami bet kokioje maisto prekių parduotuvėje. Tad nereikia sukti galvos, kas tai per ingredientas, kur jį rasti ir kur paskui panaudoti likutį.
– Kokias dažniausiai klaidas daro pradedantys veganai?
– Nereikia savęs įsprausti į rėmus arba save bausti už kažką, kas padaryta ar nepadaryta. O dėl pačios mitybos, tai reikia kruopščiai pasidomėti, kad mityba būtų tikrai pilnavertė. Sužinoti, kurie produktai yra gerųjų angliavandenių ir riebalų, baltymų, skaidulų šaltiniai ir pagal tai gaminti patiekalus.
Taip pat reikia atidžiai rinktis alternatyvas. Veganiškas sūris tikrai nėra sveikas maistas ir jo kasdien valgyti nereikia. Geriau atrasti kitą alternatyvą. Jei žiūrint iš maistinės vertės, tai galėtų būti kitas produktas, kuris būtų pvz. baltymų ir kalcio šaltinis. O jei dėl skonio, tai naminiai sūriai iš riešutų ar maistinių mielių dribsniai, kurie patiekalams suteikia sūrio skonio.
– Ar svarbi bendruomenė – palaikančių žmonių ratas, kuris padeda nepalūžti?
– Aš manau, kad labai svarbi! Ji gali būti puikus motyvacijos, įkvėpimo ir žinių bei palaikymo šaltinis. Aš ir pati pradžioje, kai buvo sunku, jungiausi į įvairias bendraminčių bendruomenes. Jaučiausi nesuprasta, būdavo dvejonių, todėl man labai padėjo bendravimas su bendraminčiais. Todėl ir pati sukūriau feisbuko grupę „Laimingos vegan mamos“.
- Dar vienas mitas, o gal tiesa, kad veganiškai mitybai reikia labai daug gaminti. Ar tai tiesa?
– Na, manau, kad priklauso nuo to, ko norisi. Aš asmeniškai mėgstu gana paprastą maistą ir maisto pasiruošimas bei gamyba man neužtrunka. Jei neturiu meniu plano savaitei, tai visada apgalvoju dieną prieš, ką gaminsiu. Tada, jei reikia, kažką pasiruošiu iš anksto – užmerkiu kokias kruopas ar riešutus ir sėklas, susipjaustau ar išsiverdu daržoves. Todėl atėjus laikui gaminti, viskas būna paprasčiau ir greičiau. Labai gyvenimą palengvina paruoštukai – galima pasigaminti daugiau padažo salotoms, išsivirti daugiau kruopų ar daržovių. Apskritai, mano visi mėgiami receptai yra paprasti ir greiti. Beje, tokius receptus sudėjau ir į savo knygą.
Žinoma, galima maisto ruošimui skirti ir daugiau laiko. Galima patiems keptis duoną, gamintis augalinius pienus, sūrius, dešras. Mano nuomone, tokie produktai nebūtini kasdienai ir juos galima tik karts nuo karto pasigaminti. Tinkamai susiplanavus laiką ir užduotis, tai irgi neužtruks ilgiau nei, pavyzdžiui, išdarinėti žuvį ar pasigaminti kokybišką mėsos faršą.
– Iš kur atsiranda mintys receptams?
– Oi, galvoje pas mane vis sukasi ir sukasi mintys bei idėjos nors veganiškai maitinuosi jau ketvirti metai! Atrodo, tiek visko dar neišbandyta. Veganiško maisto gaminimas mane žavi, nes ten galima panaudoti kūrybiškumą. Todėl naujos idėjos atsiranda eksperimentuojant, besidomint įvairiais ingredientais. Žinoma, ir įkvėpimą nuolat „gaudau“ – kavinėse bei restoranuose, knygose, socialiniuose tinkluose.
– Koks jūsų veganinis kulinarinis atradimas, kurį tikrai galėtų naudoti ir įprastai valgantys?
– Dabar jau tikriausiai į visus troškinius ir netrintas sriubas dedu bolivinės balandos arba raudonųjų lęšių. Jie skaniai sutirština patiekalą, susiliedami su kitais ingredientais. Taip pat prideda papildomų maistingų medžiagų.
O šiaip tai tikrai įsitikinau, kad blynams, kugeliui, pyragams, bulviniams blynams, apkepams pagaminti tikrai nereikia kiaušinio. Dažnai jo net nereikia niekuo keisti, o jei vis dėlto reikia, tai maltos linų sėklos puikiausiai veikia, kaip ir avižų miltai ar trintas bananas.
Dar vienas dalykas, kuris yra labai svarbus patiekalo galutiniam rezultatui (tiek veganiškam, tiek ne veganiškam) tai prieskoniai bei šviežios prieskoninės žolėlės.
– Jei norėčiau vieną dieną išbandyti veganišką mitybą – koks galėtų būti mano meniu, kuris sugundytų tęsti kelionę?
– Priklauso nuo skonio, bet tikrai yra daug variantų visiems skoniams.
Kadangi mano prioritetas greitai, skaniai ir maistingai, tai bandysiu suvilioti šituo:
- Pusryčiams – sumuštinis su trintu avokadu ir kepintais avinžirniais. Jei mėgstate saldžius pusryčius kaip aš, tada avižinių dribsnių košė su bananu, riešutų sviestu ir skaldytomis kakavos pupelėmis. SKonis, beveik kaip „Snickers“ batonėlio!
- Pietums – įvairiausios salotos. Skanių salotų paslaptis yra geras padažas! Mano mėgstamiausi yra su garstyčiomis arba su tahini arba avokado ir šviežių žolelių.
- Vakarienei – tofu „kiaušinienė“, kurią aš vadinu tofinienė. Reikia sutrupintą tofu su prieskoniais pakepinti kartu su mėgstamomis daržovėmis, grybais, špinatais. Dažniausias variantas mūsų namuose yra su paprika, pomidorais, špinatais. Aš taip pat mėgstu su duona ir raugintas agurkais arba salotomis.
Dar vienas dalykas, kuris tinka ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei ir taip pat pas mus šeimoje nepalieka abejingų – sluoksniuota bemielė tešla. Patiekalai su ja labai skanūs ir lengvai paruošiami. Jos būna pirkti parduotuvėse jau paruoštos ir užšaldytos. Jos sudėtis yra veganiška ir su ja galima pagaminti labai daug ką – saldžius ar pikantiškus pyragėlius, bandeles, apkepus, netgi galima panaudoto kaip picos padą.
– Pasidalinkite savo mėgstamo šeimos veganiško patiekalo receptu!
– Vienas iš mūsų mėgstamiausių mūsų šeimos patiekalų, kuris yra greitai paruošiamas, maistingas ir labai skanus! Kas gi nemėgsta makaronų? Makaronus galima rinktis įvairiausius, ne tik kviečių (kukurūzų, lęšių, pilno grūdo speltos ir t.t), o makaronų padažą galima pagaminti maistingą. Tai makaronų padaže ir slypi paslaptis – jis ne tik skanus, bet ir turi slaptą ingredientą, kuris yra baltymų šaltinis ir suteikia padažui gerą, tirštą konsistenciją.
Reikės:
- Mėgiamų makaronų
- 6 v.š. raudonųjų lęšių (nevirtų)
- 300g konservuotų trintų pomidorų
- Česnako granulių, džiovinto baziliko ir raudonėlio
- Druskos ir pipirų
Kaip gaminti?
Pirmiausia išvirti lęšius. Keptuvėje įkaitinti šiek tiek aliejaus, supilti konservuotus pomidorus, sudėti prieskonius ir virtus lęšius. Viską pakaitinti apie 10 min. Ir sumaišyti su virtais makaronais. Galima pagardinti maistinėmis mielėmis. Skanaus!
