Dalinsis gaunamu pelnu
Kaunietę verslininkę, kaip ir daugelį šalies žmonių, įvykiai Ukrainoje stipriai supurtė.
„Prieš 5 mėnesius į šeimą atkeliavo mūsų stebuklas – Vytautas. Man ir vyrui Povilui vaikai yra didžiausias turtas, jie – mūsų įkvėpėjai, mūsų gyvenimo prasmė ir laimė.
Tad pastarųjų dienų įvykiai mane supurtė iš pagrindų. Mano, kaip mamos, širdis tiesiog plyšta suvokiant, kiek bejėgių mamų ir vaikų atsidūrė didžiuliame pavojuje. Negalime likti abejingi! Tad „Krispo“ vardu jau šiandien imamės palaikymo veiksmų“, – kitą dieną, kai Rusija vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą, Stroliai priėmė svarbius sprendimus.
Vasario 25 dieną verslininkai pervedė reikšmingą sumą organizacijai „Gelbėkit vaikus“, kuri rūpinasi iš Ukrainos pabėgusiais vaikais. Tai nebuvo vienkartinis finansinis pavedimas – šeima šiai organizacijai skirs 50 procentų bendrovės „Krispo“, užsiimančios namų kvapų ir kosmetikos mažmenine bei didmenine prekyba, vasarį ir kovą gauto pelno.
Pavyzdys užkrėtė draugus
Stroliai taip pat pateikė paraišką priimti trijų ukrainiečių šeimas ir jas apgyvendinti. Kai apie tai papasakojo draugams, jie taip pat pasisiūlė, jeigu reikės, priglausti pabėgėlius. Akivaizdu, kad kilnus šeimos pavyzdys užkrėtė aplinkinius.
Motinos širdis kuždėjo, kad sprendimus reikia priimti nedelsiant, nes šito ji išmoko šeimos versle.
„Niekas nesitikėjo tokių geopolitinių kaimyninės šalies sprendimų, todėl ir mūsų sprendimas buvo staigus. Šiais laikais esame priversti juos priimti greitai, nėra kada dvejoti“, – patikino pagalbos ranką ukrainiečiams ištiesusi lietuvė.
K.Strolienė versle taip pat vadovaujasi staigia reakcija. Jeigu mato negerų pokyčių, savininkė sukviečia vadybininkus, vadovus ir tariasi, kuria linkme sukti.
„Anksčiau maniau, kad tai šeimos verslo specifika, – susėsti ir tartis, kaip pakeisti kryptį, jeigu einama ne ta linkme. Bet tai greičiausiai priklauso nuo žmogaus savybių – greitai reaguoti į kintančias situacijas“, – svarstė Kristina.
Vasario 24-oji, pirma karo Ukrainoje diena, „Krispo“ savininkams sukėlė emocinį šoką – šeima negalėjo nei ramiai dirbti, nei normaliai gyventi. Stroliai visą dieną sekė žinias, iš rankų nepaleido telefonų. Vaikai iš pradžių nesuvokė, kodėl tėvai liūdni, kodėl jų akyse kaupiasi ašaros. Tėvai apie neįprastą situaciją kalbėjosi su vaikais, su jais leido daug laiko.
Šeima savo baimę nutarė išsklaidyti: „Pagalvokime, kuo galime padėti?“
Didžiosios valstybės Ukrainą remia ginklais, o kuo gali prisidėti viena šeima? Stroliams kilo mintis padėti ukrainiečių vaikams, juk šeimų gyvenimas nestovi vietoje: vaikai gimsta, mokosi, yra našlaičių.
Stroliai augina Elzę (16 m.), Sofiją (12 m.), Beną (10 m.), Eleną (4 m.) ir Vytautą. Vasarį Sofija atšventė dvyliktąjį gimtadienį, bet pinigus, gautus dovanų iš senelių, pasidėjo į taupyklę. Nors mergaitė norėjo įsigyti naują kompiuterį, sužinojusi, kad Ukrainoje vyksta karas, svajonę atidėjo. Žinodama, kad tėvai priims tris pabėgėlių šeimas, Sofija pasiliko santaupų, nes gal jų prireiks.
Susispaus, bet priims
Nors Strolių šeima didelė, pabėgėlius iš Ukrainos priimtų ir po vienu stogu. Kauniečiai tikino galintys pasispausti. Be to, ukrainiečiams verslininkai užleistų šeimos namus pajūryje. Sutuoktinių artimieji taip pat norėtų priglausti karo pabėgėlius – Kristinos motina Alytuje ir Povilo motina Kaune turi butus, kurie nenaudojami.
„Visus kampus, kurie yra pustuščiai, pasiūlysime apgyvendinimui“, – patvirtino pašnekovė.
K.Strolienė pirmiausia paskambino anksčiau „Krispo“ dirbusiai valytojai Oksanai iš pietinės Ukrainos dalies ir pakvietė ją atvykti. Iš jaunos moters verslininkė išgirdo atsakymą, kad ji planuoja atvykti su sesers šeima, kurioje auga keturi vaikai. Oksana Kauną paliko tuomet, kai susižadėjo su būsimuoju vyru ir išvyko į tėvynę. Dabar jie susituokę, gyvena su moters sesers šeima.
„Mes atviri viskam. Savo namuose rasime papildomai vietos, susispausime, juk ne patogumas dabar svarbu“, – sakė Kristina.
Nors birželio mėnesį Vilniuje planuoja atidaryti naują parduotuvę ir dabar vyksta statybos darbai, jau pakviesti į atidarymą tiekėjai, „Krispo“ savininkai tikisi, kad ir suteikę paramą karo baisumus kenčiančios Ukrainos vaikams šį verslo sumanymą įgyvendins.
„Atidarymo vakarėlį, jei nespėsime įrengti parduotuvės, surengsime kur nors kitur, o apie pelną pagalvosime kitą kartą. Dabar reikia padėti žmonėms“, – neabejojo K.Strolienė.
Penkis vaikus auginanti šeima pasidalytų ne tik namais, bet ir drabužiais, daiktais. Nors mažajam Vytautui jau nebediegia ir nepučia pilvuko, vaistų nuo dieglių Kristina dar turi, neišmetė.
„Padėlioju vaistus iš kampo į kampą, pagalvoju, o jeigu atvyks šeima su kūdikiu, o jeigu prireiks medikamentų? Turėsime visokeriopą pagalbą“, – tikino verslininkė.
