Meilė iš pirmo žvilgsnio
„Egipte atsidūriau visai netikėtai ir neplanuotai. Mano artima draugė skrido aplankyti egiptiečio draugo, su kuriuo jau buvo kartu kelis metus, ir pasiūlė skristi kartu. Neturėjau ko prarasti, nes tuo metu patyriau nemažai streso savo gyvenime ir galvojau, kad aplinkos pakeitimas ir atostogos man yra geriausias sprendimas. Pasilikti neplanavau. Galvojau, pagyvensiu kitur, jei norėsiu padirbsiu, pabūsiu ir tikrai greit grįšiu. Neveltui yra posakis – žmogus planuoja, Dievas juokiasi“, – šypsosi Dovilė.
Hameda yra jos artimos draugės vyro geriausias draugas, tad ketveriukė greitai pradėjo leisti laiką kartu.
„Visada juokauju, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nors daugelis ja netiki, mums ji egzistuoja“, – tikina moteris. Pirmą kartą susitikusi, pora suprato, kad viskas nesibaigs tik pažintimi. Nors Hurgadoje Dovilei itin patiko klimatas, amžina vasara, jūra ir visada šviežias maistas, pagrindine pasilikimo priežastimi buvo – meilė.
Šiuo metu be vaikų auginimo, Dovilė su vyru dirba turizmo ir fotografijos srityse – moteris veiklas kuruoja nuotoliniu būdu, o vyras viešbutyje.
Aprangos ypatumai – nevargina
Dovilė su meile gavo ne tik naują šeimą, vaikus, bet ir religiją. Daugeliui kyla klausimas, kodėl ji pakeitė tikėjimą?
„Visuomet atsakau, kad religijos nepakeičiau, o ją atradau ir nepasakyčiau, kad jaučiuosi kažko išsižadėjusi, nes islamas pripažįsta Jėzų kaip pranašą ir Mariją, kaip švenčiausią moterį. Taigi, nieko išsižadėti man nereikėjo, nes visi tikintys meldžiasi tam pačiam Dievui. Galbūt, sakyčiau, šią religiją atradau per kitokią prizmę ir tiek“, – atvirai pasakoja D.Ibrahim.
Ji primena, kad daugelis klaidingai mano, jog musulmonai meldžiasi „kažkokiam“ Alachui, patys nežinodami, kad iš arabų kalbos išvertus žodį Allah, jis reiškia Dievas.
Kadangi ji augo labai tolerantiškoje šeimoje, nei tėvai, nei sesuo nesmerkė ir nebandė perkalbėti dėl noro būti reverte – tapti musulmone.
„Viskas, kas mano šeimai kada nors rūpėjo, tai mano asmeninė laimė. Vienintelis dalykas, prie kurio niekada nepriprasime, tai atstumas ir ilgesys – jis visada mus aplanko, nes negalime matytis kada panorėję. Džiaugiuosi, kad bent šiuolaikinės technologijos prislopina tą ilgesį, kai galime kalbėdami matyti vieni kitus“, – atsidūsta ji.
Asmeninėmis nuotraukomis instagrame besidalijanti moteris nustebina ir Lietuvoje neįprasta musulmoniška moterų apranga, kuri slepia rankas, kojas ir plaukus. Ar jos nevargina šie suvaržymai?
„Man tuo pačiu taip pat kyla klausimas, kodėl tai yra traktuojama, kaip suvaržymas? Tai yra laisvas pasirinkimas. Žodis „laisvė“ – tai žmogaus galia ir teisė, elgtis, kalbėti ir mąstyti, kaip jis nori. Aprangos kodas islame nėra moters suvaržymas, bet pasirinkimas. Ji tai daro ne dėl vyro, ne dėl kitų, bet dėl savęs, tikėjimo ir kitokio gyvenimo požiūrio. Moteris, kuri turi teisę rodyti savo kūną, taip pat turi pilną teisę jį užsidengti ir kontroliuoti, kaip kiti ją mato. Ar tai tikrai yra suvaržymas? Jei kam nors taip atrodo, tuomet tokių žmonių laisvės sąvoka yra suvaržyta ir ribota. Musulmonės nešioja skarą dengdamos plaukus nuo vyrų, kurie nėra jos giminės, o namuose rengiasi, kaip nori“, – gūžteli pečiais Dovilė.
Nors pašaliečiams atrodo, kad visada saulėtame Egipte, sunku būti tiek apsirengus, lietuvė, kaip tik pabrėžia tokios aprangos privalumus – itin baltos odos europietei dengtis net būtina, o pasirinkus tinkamą audinį, kurį lengvai perpučia vėjas, karščio nesijaučia: „O skara tapo mano tapatybės „kortele“. Tai darau pilnai iš širdies.“
Gimusiam kelia šventę
Besilaukdama vaikų Dovilė lankėsi pas privačius gydytojus, nes valstybinė medicinos priežiūra šioje šalyje nėra itin gera. Tad ir gimdyti ji nusprendė privačioje gydymo įstaigoje, nes dėl vaikystėje turėtos epilepsijos, turėjo būti atlikta cezario pjūvio operacija.
Pagrindinis skirtumas nuo Europos šalių, kad gimdymo atostogų Egipte nėra ir niekas už jas nieko nemoka.
„O motinystė Egipte nėra kitokia, nei bet kur kitur. Mes darome tai, kas yra geriausia mūsų vaikams“, – šypteli moteris.
Gyvenant šioje šalyje ją labiausiai džiugina egiptiečių meilė vaikams: „Dažnai turistai net pasimeta eidami gatve, kai nepažįstami kalbina jų vaikus, šypsosi, duoda saldainį tik iš meilės. Ilgiau čia pabuvus, tai tampa normalu. Egiptiečiai yra šilti žmonės, man čia pagyvenus sulūžo visi visuomenės nustatyti standartai.“
Vaikų auklėjimo principai nėra kitokie, nei Lietuvoje ar kitose šalyse – tėvai stengiasi dėl savo vaikų, rūpinasi jų išmokslinimu, auklėjimu. Aišku, lietuviams mažiau įprasta yra didelis dėmesys religijai.
„Vienintelė mane nustebinusi tradicija, kad po vaiko gimimo praėjus savaitei ar dešimčiai dienų, yra organizuojama didžiulė šventė draugams ir giminaičiams, ruošiama gausi vakarienė, o visi svečiai į kūdikio kraitelį deda pinigus“, – prisimena Dovilė.
Laužo stereotipus
Sara, Amira ir Rajanas laisvai kalba trimis kalbomis: lietuvių, arabų ir anglų. Namuose dažnai ruošiami ir egiptietiški, ir lietuviški patiekalai, o su lietuviškomis tradicijomis vaikai turi progą susipažinti Hurgados lietuvių bendruomenėje, kur švenčiamos lietuviškos šventės.
Kadangi Hurgadoje gyvena daug mišrių šeimų, Dovilė nesijaučia išskirtinė. Vaikų auklėjimu, mokslais užsiėmusi mama, besirūpinanti ne tik namų ruoša, bet ir spėjati nuotoliu padirbti juokiasi, kad laiko laisvalaikiui nebelieka.
Anksčiau į Lietuvą moteris grįždavo kartą per metus, taip pat svečiuose sulaukdavo artimųjų, bet pasaulį sukausčius pandemijai, vizitai tapo retesni.
„Tačiau, žiūriu pozityviai ir tikiu, kad kai viskas pagerės grįšime dažniau“, – viliasi moteris.
Dovilė savo kasdienybės akimirkomis atvirai dalijasi instagramo paskyroje „Mama Dovilė Egipte“, kur mielai atsako į kitiems kylančius klausimus ir net kuria video reportažus „Youtube“ kanale „Mama Dovilė Egipte“ apie musulmonišką gyvenimą Egipte.
„Į instagramą išlindau nedrąsiai. Ilgą laiką dvejojau, bet kai išdrįsau, tai padariau užtikrintai. Tikrai nekompleksuoju dėl kitokios žmonių nuomonės, nes ir pati esu tokios nuomonės, kad aš neprivalau visiems patikti, – atvirauja ji. – Gyvenimą viešinti nusprendžiau todėl, kad sulaužyčiau nelaimingos, suvaržytos moters musulmonės stereotipą. Sulaukiu daug žinučių ir padėkų iš kitų moterų, kad pakeičiau jų požiūrį į Egiptą, kad joms įdomu mane stebėti. Taip pat intagrame užmezgiau daug nuostabių draugysčių dėl kurių esu labai laiminga.“
