Vilniečių šeima su tėčiu Bartu dažnai keliauja po Lietuvą, kai karantinas leidžia, skrenda į užsienio šalis, tad, kaip mama juokiasi, darželiui lieka nedaug dienų.
„Labai laukiam savo 4-ojo penktadienio (gimtadienio) spalį, nes tada bus 2 tortai netgi! Jaučiat kaip mums pasisekė“, – dvynių svajones įgarsina mama.
Naujienų portalas lrytas.lt pakalbino Ievą apie dvynių mamos iššūkius ir teiravosi patarimų, kurie padėtų kitoms būsimoms dvynukų mamoms.
– „Mamyte, jūs laukiatės dvynukų“, – kaip reagavote į šią gydytojų naujieną?
– Iš tiesų net nesuvokiau. Pirmoji šios frazės dalis, kad „laukiuosi“ taip saldžiai nudžiugino, kad net nesupratau, kad laukiuosi dvigubai! Vyras iš vis be amo išklausė šią žinią, tad labiausiai tą akimirką džiaugėsi mūsų gydytoja (juokiasi), kuri sakė, jog čia – stebuklas!
Iš tiesų identiški dvyniai nėra paveldimi ir jų gimsta tik 1 iš trijų dvynių porų, tad mums nerealiai pasisekė. Kadangi mokslas dar nerado atsakymo, kodėl viena ląstelė porą dienų ūgtelėjusi paima ir nusprendžia pasidalinti į dvi identiškas, tikrai tai laikome mūsų šeimos stebuklu.
Nuostabias žinias, kurios apima visą kūną ir sielą, sekė ir dvigubas nerimas, kadangi dvynių išnešiojimo ir komplikacijų rizika yra daug didesnė.
– O vėliau, kaip ruošėtės dvynukų atėjimui į pasaulį – kiek streso tai sukėlė? Kas tada atrodė svarbiausia?
– Svarbiausia man buvo kuo mažiau jaudintis, gerai jaustis, stengtis gaudyti tik geras mintis. Nors mintis ar jiems viskas gerai „šią akimirką“, ar jie dar su manimi, ar kvėpuoja ir auga neapleido nė akimirkai. Nėštumas ėjo sklandžiai, tačiau buvo ir nemažai pagrįstos baimės kai netoli vieno iš vaisiaus buvo aptikta hematoma, o daktarės prognozė buvo, jog jei užges vienas, tas pats nutiks ir kitam. Ir vėl įvyko stebuklas, nes ji tiesiog išsivaikščiojo!
Ruošiausi, matyt, kaip ir kiekviena pirmakartė mama (kvatoja). Nors labai jaudinausi, džiaugiuosi, kad nusipirkome tik būtiniausius daiktus. Man pasiteisinę trys geriausi dalykai – vežimas, maitinimo pagalvė, gultukai. Gimus tikrai nebuvo progos nei po parduotuves, nei gilintis į vaikiškų prekių savybes.
Skaičiau, sekiau kūdikių raidą, labai patiko ir pravertė VUL Santaros klinikų kursai būsimoms mamoms. Keista, kad apie dvynius yra tiek nedaug informacijos ir svarbiausia – trūksta pozityvių straipsnių. Net mūsų aplinkoje nemažai dvynių, kurie užsimezga, auga ir sėkmingai gimsta, o straipsniai dažniau būna apie sudėtingus atvejus. Tada nenorom ima kirbėti nerimo kupinos mintys.
Ypatingai laukiau 22-os vaikučių savaitės, kuomet, tikėtina, kūdikėliai gali išgyventi.
Kasdien buvau dėkinga už dar ir dar vieną dieną, savaitę ir mėnesį kurį jie pasirinko augti manyje. Ir jiems ten taip patiko, kad išnešiojau iki 37 savaičių ir 1d (šypsosi).
– Kaip praėjo gimdymas?
– Gimdžiau pati, nors pradžioje su gydytoja lyg ir planavom cezario pjūvio operaciją. Tačiau ji tvirtai pasakė – tu gali! Ir, pasirodo, galiu. Moterys daug gali, o motiniška meilė – dar daugiau.
Gimdžiau Santaros klinikose, gimdant dvynukus yra skiriamos dvi akušerės ir du gydytojai, tad komanda nemaža ir dėmesys dvynių gimdymui tikrai skiriamas didelis. Tiesa, gimdymo metu buvo komplikacijų, tačiau viskas baigėsi sklandžiai. Gavau abu dvynius ant krūtinės ir tai buvo laimingiausia gyvenimo akimirka.
Pilvelyje besispardančius vadinau „futbolininkais“, bet gimė aukšti vyrukai, tad epitetą teko keisti (juokiasi). Benas gimė pirmas ir jo svoris 2570 g, ūgis 51 cm, o Gytis svėrė, 2480 g, buvo 50 cm ūgio.
– Na ir štai, mažyliai namuose, ar viskas vyko taip, kaip tikėjotės? Kaip sekėsi?
– Labai stengiausi nieko nesitikėti. Ir iš tiesų, pirmomis savaitėmis nebuvo kada tų lūkesčių kurti. Mano pagrindinis noras buvo juos maitinti savo pienu, kažkokiu stebuklingu būdu užmigdyti abu kartu ir nepamiršti pavalgyti (juokiasi). Tikrai buvo nelengva, bet dabar tai atsimenu, kaip stebuklingą metą, kuomet esi labiausiai arčiausiai savo kūdikių.
– Kokie buvo didžiausi iššūkiai ir kaip su jais tvarkėtės? Kas padėjo?
– Iki metų auginome kartu su vyru. Taip pat padėjo abi močiutės. Geriausia būdavo „komandiruotė į miegamąjį“ porai valandų ramiai pamiegoti (kvatoja). Pirmas iššūkis buvo tai, kad maitinimui turėjom keltis kas porą valandų abu su vyru, nes maitinau vienu metu ir negalėjau pati abiejų užsidėti ant maitinimo pagalvės.
Vėliau reikėjo išmokti turbo greičiu ir vienu metu pasodinti juos į mašiną, vežimą, aprengti (kad kitas nesušiltų, kol laukia brolio). Ar kada susimąstėte, kaip nusinešti abu vaikus iki mašinos? Aš nešdavau vieną nešyklėje, kitą ant šono – įmanoma, bet yra reikalų (juokiasi).
– Kaip atsirado tinklaraštis „Mes dvyniai“?
– Norėjosi su visu pasauliu pasidalinti dvynių gyvenimo ypatumais. Pradžioje tinklaraštis gyvavo, kaip patarimų ir mitų apie dvynius griovimo kanalas. Dvyniai nuo 6mėn „pasakojo“ #isdvyniugyvenimo, kokius mitus buvo girdėję ir kurie pasitvirtino arba ne.
Vėliau norėjosi pasidžiaugti, kad ir su dvynukais, kurie dar mažučiai galima daug ką nuveikti: ir į lauką, ir į būrelius keliauti. Tiesa, baseino pramoga vienai su dvynukais jau niekaip nepavykdavo.
Dabar labiau dalinamės smagiomis patirtimis, atradimais ir patyrimais, kur keliauti su vaikais. Benas su Gyčiu būdami skirtingo charakterio stengiasi „įžvelgti“ kiekvienos situacijos skirtingas patirtis arba tiesiog linkime skaniai nusišypsoti iš stebuklingo vaikų žvilgsnio į pasaulį.
– Keliaujate, domitės ir, rodos, mamos tiek su vienu vaiku nespėja, kiek jūs su dviem – iš kur tiek energijos?
– Iš vaikų! Sūnūs dažnai manęs klausia: „Mama, kur šiandien važiuosim nuotykių ieškot?“. Aš negaliu rinktis mažiau keliauti ar veikti, nes turiu 2, o ne 1. Net neturiu kaip palyginti. Neįsivaizduojate, koks nesuprantamas ir keistas jausmas būna kažkur pabūti tik su vienu iš dvynių! Mamos, jei tik yra proga, būtinai taip padarykite. Visų pirma tai – vau, nes atrodo, kad nėra ką veikti (kvatoja), o antra – vaikas atsiveria, kitaip bendrauja, elgiasi, nes nereikia su broliu konkuruoti ar bandyti būti pirmam, ar daryti taip pat arba geriau.
Vertingas patarimas, kurį gavau iš psichologės, kad vaikams, dar nesuprantantiems laiko sąvokos (maždaug iki trejų metų) reikia skirti to asmeninio laiko tą pačią, o ne kitą dieną ar savaitę. O čia būna iššūkis, bet pabandyti verta.
– Mačiau, kad dvyniai auga ir būsimomis kino žvaigždėmis – iš kur ši patirtis?
– Iš tiesų, turėjome kūdikio rolę seriale „Černobylis“ – teko filmuotis tiek Kaune ant tilto, kur kaip Pripetės gyventojai su kūdikiu ant rankų stebėjome pelenų šokį, tiek Širvintų ligoninėje, kur jau vaidinome išrašomus nepagydomus ligonius. Nereali patirtis, su tokia profesionalia HBO komanda, kurioje dalyvavome užsiregistravę lietuviškoje aktorių agentūroje.
Šiemet filmavomės kitame švedų ir lietuvių kuriamame kriminaliniame seriale „Clark“ apie Stokholmo sindromą, kuris pasirodys jau kitais metais „Netflix“ platformoje. Jame dvyniai atliko 4-mečio berniuko Jono vaidmenį.
Tiesa ta, kad vaikai nėra labai drąsūs ar kantrūs filmuotis. Tiesiog jie natūraliai vaikiškai elgiasi: kuklinasi arba pavargsta, tačiau tas ir tiko serialo režisieriui Jonasui Akerlundui, kurio pagyrimas filmavimo aikštelėje buvo išties smagus ir patiems aktoriukams (šypsosi). Kodėl mes? Nes #mesdvyniai tiesiog esam identiški dubleriai (kvatoja).
– Sūnūs jau paaugo – be to, kad jie tikrai labai panašūs, kokie jų būdo skirtumai?
– Iš tiesų jie panašūs tik išvaizda, nes charakteris, eisena, balsas ar net bėgimo maniera, piešiniai ar plastilino darbeliai – visiškai skirtingi. Ir tuo labai džiaugiuosi. Visgi, jie dar labai seka vienas kitą, užgožia ir neleidžia atsiverti vienas kito charakteriui iš esmės. Todėl nuo ketverių metų nusprendėme su vyru leisti juos į skirtingas darželio grupes.
Kita vertus, be galo daug vienas iš kito išmoksta ir paskatina. Pavyzdžiui, net tokia paprasta situacija: Benas labai mėgsta ir entuziastingai maudosi, tuomet ir Gytis atranda turškimosi džiaugsmą, nors vienas net neitų į jūrą,
– Sukaupus tokį bagažą auginant dvynukus, kokius patarimus duotumėte būsimoms dvynukų mamoms? Kas svarbiausia?
– Manau visos mamos gali duoti tuos pačius patarimus: dalintis, priimti, atsirinkti.
Dalintis auginimu kartu su tėčiu, patirtimis su kitomis mamomis, tais pačiais daiktais.
Priimti pagalbą, kitų mamų patirtį, priimti iššūkius ir labiausiai – tą dvigubą džiaugsmą, nes jo yra tiek, kad širdis alpsta.
Atsirinkti patarimus, prioritetus tarp laiko sau, vaikams ir namams, nes viskam neužteks.
Vienintelis, ką labai stengiamės daryti, nes yra du ir vienodo amžiaus vaikai, tai neaukštinti arba nemenkinti kiekvieno iš jų pasiekimų, poelgio ar charakterio bruožų. Nors gal ir ne visada pavyksta. Nes taip kabo ant liežuvio galo, – būk geresnis nei brolis, nesielk taip ar anaip.
– Ar tikrai reikia visų daiktų po du?
–(Juokiasi.) Ne, vežimas gali būti vienas. Maitinimo pagalvė, vonelė, vystymo stalas – irgi viena, bet visa kita – tikrai po du. Būtų gerai, kad ir mamos būtų dvi, gerai, kad mama turi bent dvi rankas. Ir tik jokiu būdu neateikite į svečius pas dvynius su 1 knygute ar panašiai!
– Vaikus rengiate dažniausiai vienodai – kodėl?
– Nepasakyčiau, kad visada vienodai. Kartais „pavyksta“ ir skirtingai. Tuomet visiems paprasčiau: ir draugams ir auklėtojoms atskirti. Kodėl vienodai? Atsakymas ir vėl – vaikai (šypsosi). Labai sunku įtikti su skirtingais (bent kol kas tokio amžiaus) drabužiais. Na bet jei jau sutiko, tai jokiu būdu neužsidės brolio kombinezono.
– Du vaikai, dvigubos išlaidos, dvigubai daugiau mokesčių už būrelius ir dvigubai daugiau žaislų, bet lygiai taip pat yra ir auginant daugiau vaikų – kuo dvynių auginimas skiriasi nuo daugiau mažų vaikų vienu metu (na, pavyzdžiui, pametinukų)?
– Kai kuriais atvejais yra net privalumų auginant dvynukus: reikia virti tik vieną košę, kol yra kūdikėliai, tinka vieno „lygio“ žaislai, viena kryptis vežti į būrelį ir ta pati grupė – va kiek laiko susitaupo! Gal sakyčiau pagrindinis privalumas, kai vienodas amžius yra jų vienodi poreikiai – nereikia blaškytis, pavyzdžiui, atostogų metu. Jei važiuojame „pas žvėriukus“ tai tinka abiems, jei smėlio dėžė, tai irgi abiems.
– O ar apie daugiau vaikų pasvajojate? Net neabejoju, kad sakančių, jog reikia trečios mergaitės – daugybė!
– Pasvajoju. Svajoti yra gera (šypsosi). Išties daug kas linki mergaitės. Bet tai kaip paprasta su bernais, jiems kasų pinti nereikia! (kvatoja).
– Ką patartumėte sau, išgirdusiai naujieną, kad laukiatės dvynukų, jeigu žinotumėte tai,ką žinote dabar?
Mažiau stresuoti.
Daugiau nieko. Aš ir tuomet be galo džiaugiausi ir džiaugiuosi iki šiol. Ai, dar kantrybės! Ji visada praverčia.
Ievos, Beno ir Gyčio nuotykius rasite - https://www.facebook.com/MesDvyniai
Šiuo metu lrytas.lt vyksta dvynių konkursas „Twin Peak 2021“, daugiau informacijos – https://plus.lrytas.lt/dvyniai-2021/
