Moters tėvai turi šeimos verslą, magistrantūros studijose ji net gilinosi į jau veikiančių šeimos verslų specifika, tad nenuostabu, jog ir pati brendo idėjai, pradėti nuosavą verslą. Rugsėjo pabaigoje duris sostinėje ir elektroninę parduotuvę visai Lietuvai atvers jos įkurta skanaus maisto parduotuvė „Skonio veranda“, o kaip ją sekasi kurti ji rašo instagramo dienoraštyje „Verslo užrašai“. Na, o dabar, apie viską nuo pradžių.
Grįžti buvo kur
Šiuo metu Grėtė augina trejų metų Beatričę ir vienerių Dovydą bei kuria savo verslą.
„Su Beatriče motinystei buvau atsidavusi 100 proc. ir kai išgirsdavau, jog kitos mamos po vaikučio gimimo jau po kelių mėnesių keliaują į darbus arba sukuria verslus man atrodė misija neįmanoma. Laikui bėgant supratau, jog kartais reikia labiau atsipalaiduoti ir leisti vaikui tiesiog augti ir pažinti, o prireikus būti šalia, apkabinti, patarti. Gimus Dovydui mane aplankė ramybė ir pilnatvė, supratau, kad pasiryžimas antram vaikeliui turint ne tokią ir didelę vyresnėlę buvo teisingas. O kadangi esu planuotoja, jau po kelių mėnesių karts nuo karto pagalvodavau apie grįžimą į darbą“, – pasakoja G. Lideikė.
Prieš motinystę moteris darbavosi pardavimų srityje, buvo atsakinga už pasaulinių prekės ženklų įvedimą į rinką, darbdaviai ją vertino, tad dar nesibaigus vaiko priežiūros atostogoms kvietė grįžti į aukštesnes pareigas su geresnėmis sąlygomis ir net su galimybe dirbti iš namų.
„Jaučiausi laukiama ir įvertinta. Tai taip pat pridėjo pasitikėjimo, kuomet priėmiau sprendimą kurti savo verslą. Jeigu kviečia, reiškia tikrai turiu pakankamai žinių ir patirties“, – atvirauja ji.
Prioritetas – šeima
Supratusi, kad grįžimas į darbo rinką neišvengiamas, Grėtė nusprendė stabtelėti ir susidėlioti savo prioritetus, planus ir svajones.
Ji prisipažįsta, kad kuo daugiau apie tai galvojo, tuo labiau suprato, kad ši idėja buvo visada šalia jos.
Tėvai palaiko
Savas verslas neatrodė tokia neįgyvendinama svajonė, nes Grėtės tėvai taip pat ilgus metus vysto savo verslą „Riešutainis“.
„Tėvai sėkmingai verslauja ir dabar, todėl bus mano pagrindiniai partneriai ir moraliniai palaikytojai kartu. Kokie savo verslo privalumai? Įvardinčiau, darbų įvairovę ir galimybę įsigilinti į ne vieną sritį. Tai praturtina pasaulėžiūrą, išmoksti gyvenimiškas situacijas matyti ne vienu kampu. Pavyzdžiui, vieną dieną ruošiesi parodai Olandijoje, kitą dieną pakuoji produktus fotosesijai, trečią – galvoji pasiūlymą būsimiems partneriams ar rengi paraišką Europos sąjungos paramai gauti“, – vardija G.Lideikė.
Ji įsitikinusi, kad šeimos verslas puikus galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, nes visi šeimos nariai, kurie įsitraukia, deda daugiau pastangų, stengiasi išsilaikyti, net sunkiais momentais, o kadangi tai tiesioginis pajamų šaltinis šeimai, tai ir motyvacija didesnė.
Šeimos verslas dažnai yra lankstesnis nei įprastas verslas, nes, reikalui esant, galima pristatyti ar pagaminti reikiamą produktą greičiau.
„Tuo pačiu lankstumą įvardinčiau kaip ir nemenką trūkumą ar iššūkį šeimos versluose. Kuomet šeimos versle dirba kelios kartos, dažnu atveju vyresnieji sunkiai priima naujas idėjas, inovacijas ir kol pasiryžta pokyčiams praeina nemažai laiko. Taip pat dar vienas iššūkis yra šeimos ir verslo santykių derinimą. Mes visi žmonės ir kartais sunku suderinti šeimos ir pareigybinių nuostatų aprašus. Atostogos, gimtadieniai, o pagrindinė tema pokalbių – bendras verslas. Čia belieka tik susigyventi ir suprasti, jog verslas yra ne darbas, o gyvenimo būdas“, – šypsosi ji.
Hobis – ne verslas
Grėtės nuomone daugybei mamų auginant vaikų norisi veiklos be vaikų auginimo ir laiko sau. Taip ir hobiai tampa verslais – maisto gamyba, papuošalų kūrimas ar net sendaikčių ieškojimas pradžioje sau, paskui kitiems, monetizuojami.
Žinoma, daugybė mamų pabando, bet po metų ir kitų, neišauginusios pajamų, idėją meta. G.Lideikė tiki, kad tų, kurios žiūri į savo veiklą, ne kaip į hobį, o į verslą – bent pusė išsilaikys ilgai.
„Jei galvoji, jog pabandysiu truputį, jei nesiseks po vaiko priežiūros atostogų grįšiu į samdomą darbą tai ne verslo požiūris. Verslas labai dinamiškas procesas gali nesiseki ir vėl sektis, tai jei jau eini į verslą, reikia pasiruošti viskam“, – įsitikinusi ji.
G.Lideikė prisipažįsta, kad ir pati siaubingai bijojo pradėti – baiminosi ir kitų reakcijos, vertinimo.
„Tai išspręsti padėjo prioritetų susidėliojimas ir noras ne kažką įrodyti kitiems, o mėgautis procesu ir džiaugtis galimybe kurti savo verslą. Dabar baimė pavirto į didelį jaudulį ir laukimą. Sunkiausias tas pirmasis žingsnis ir apsisprendimas daryti, bet kai pasiryžti – viskas dėliojasi savaime. Svarbiausia, teisingai nusistatyti sėkmės apibrėžimą ir neužkelti per didelių tikslų sau“, – tikina ji.
Grėtė įsitikinusi, kad viskas, ko ji pasiekė dabar, jau yra sėkmė – važiuoja siuntos, dažomos sienos, vyksta kiti paruošiamieji darbai.
„Belieka mėgautis ir su nekantrumu laukti, o kas gi toliau? Gyvenimas tuo ir žavus, kad nežinai, kas tavęs laukia“, – šypsosi Grėtė.
