„Taip pat grįžti paskatino Anglijos ugdymo sistema. Ten įprasta, kad vaikus į darželį reikia leisti labai anksti, o man atrodo, jog bent iki vienerių metų reikia ugdyti ryšį su atžala“, – paaiškino ji.
Du panevėžiečiai susipažino Londone
Nors abu su vyru Gintaru yra kilę iš Panevėžio, jiedu susipažino Londone, dirbdami toje pačioje vietoje.
„Prieš Angliją, beveik metus, dirbau restorane Kipre. Turėjau visai neblogas pareigas – buvau direktoriaus pavaduotoja. Vėliau dirbau parduotuvės vadove. Na, o po kurio laiko, gavau pasiūlymą įsidarbinti Londone arba Dubajuje. Pasirinkau Londoną, vien todėl, kad šeima būtų kaip įmanoma arčiau. Ten pragyvenau trejus metus. Teko dirbti ir klinikoje, ir restorano administratore. Būtent paskutinėje darbovietėje ir sutikau savo vyrą. Jis, kurorte, kurio restorano administratore aš buvau, dirbo naktiniu ūkvedžiu. Iš pradžių buvome labai geri bičiuliai, o vėliau viskas išsivystė į kai ką rimčiau. Supratome, kad reikia kurti šeimą“, – pasakojo moteris.
Begalybė veiklų, idėjų
Būdama 27-erių ji su dukrele grįžo į Lietuvą bei pradėjo kurti įvairius rankdarbius.
„Gaminau žindymo apyrankes, valgomas puokštes, pakavau dovanėles. Vėliau nutariau lankyti buhalterijos kursus, kurie dabar, turint tiek veiklų, įmonių, verslų, labai praverčia“, – sakė Ieva.
Na, o dabar, prabėgus trims metams nuo grįžimo, ji – veikli moteris, idėjų generatorė, kuri turi jau sunkiai suskaičiuojamą kiekį veiklų.
„Pagrindinės mano veiklos šiuo metu tokios: esu VšĮ „Septynios akimirkos“ vadovė, kuri atstovauja šeimų bei mano įkurtos bendruomenės „Mamos varom kavos“ balsus, „Galiu mokytis“ projekto karjeros specialistė, lektorė. Taip pat esu įsitraukusi į Jaunimo reikalų departamento veiklą, ypač projekte „Judam“ bei Panevėžio aktyvių šeimų bendruomenės tarybos valdybos narė“, – atskleidė iniciatyvioji mama.
Veiklų stoka paskatino veikti
„Mamos varom kavos“ idėja gimė visai netikėtai – kai buvo pastebėtas didelis veiklų mamoms stygius.
„Londone buvau įpratusi, kad nėštukėms ir mamytėms organizuojama labai daug įvairių veiklų: kinas, baseinai, joga, sportas su vaikais bei kiti susitikimai. Motinystė užsienyje tavęs neuždaro namuose, o priešingai – skatina eiti, judėti, susipažinti. Panevėžyje pastebėjau didelę tokių užsiėmimų stoką. Nieko nevyko… Nei veiklų, nei paskaitų“, – pripažino Ieva.
Tuomet ji, pakalbėjusi su „Kapučino kavos namai“ savininke Migle, kuri buvo sena Ievos vyro pažįstama, nutarė suorganizuoti pasisėdėjimą mamoms.
„Kavinėje jaukiai kalbėjomės su Migle ir pamaniau, kad būtų smagu ir su kitomis mamomis taip smagiai pabendrauti, susipažinti. Tada feisbuke sukūriau renginį, į kurį sureagavo virš 100 mamų. Kai pamačiau, kad net 70 moterų spaudžia „dalyvauti“ ant renginio nuorodos – išsigandau. Nežinojau, kur tiek reikės dėti ir, ką veikti. Tačiau tada kilo idėja pasikviesti draugę trenerę, kuri sutiko pravesti „Buggy fit“ treniruotę su vežimėliais“, – pirmąją „Mamos varom kavos“ patirtį prisiminė Ieva.
Tuomet panevėžietė suprato, kad mieste išties yra didelis veiklų mamoms trūkumas, jei į tokį, kaip pati sakė, paprastą kvietimą kavos, susirinko net 70 moterų.
„Po „Buggy fit“ treniruotės, su mamomis apėjome ratą aplink parką. Prie manęs priėjo viena mamytė, kuri pripažino, kad jau seniai pati norėjo suorganizuoti tokį renginį, tačiau vis neišdrįsdavo. Taip mes susibičiuliavome ir pradėjome renginius organizuoti kartu“, – sakė bendruomenės įkūrėja.
Nepavykęs verslas – gera pamoka
„Kai nusprendėme vystyti šį projektą, įsitraukė ir kitos organizacijos: nevyriausybinės bei visuomenės sveikatos biurai. Jos parodė norą padėti ir palaikyti. Todėl, iš pradžių, idėja vadinosi socialinė iniciatyva „Mamos varom kavos“. Niekas tikrai negalvojo nei apie bendruomenę, nei apie projektų rašymą ar augimą“, – pasakojo Ieva.
„Tais metais aš pati asmeniškai steigiau „Smalsučių pasaulis“ sensorinio ugdymo kambarį. Labai norėjau, kad ateitų mamos, turinčios vaikų, su įvairiais spektro ar raidos sutrikimais. Studija neišsilaikė, po metų užsidarė. Tačiau viskas labai sėkmingai, nes įrangą perėmė Beržų progimnazija, kurie iki šiol sėkmingai naudojasi įranga, kadangi jie turi dvi spec. klases. Aš nesakau, kad šis verslas – nesėkmė, tai – pamoka“, – tikino veiklioji mama.
Iš socialinės iniciatyvos – į bendruomenę
„Na, o su laiku pamatėme, kad „Mamos varom kavos“ turi ir daugiau galimybių. Pradėjome vesti pozityvios motinystės pamokas, susitikimus. Veiklos po truputį tapo įvairesnės: sportas, paskaitos, mamų klubai ir t. t. Na, o šį rudenį, jau tapusi bendruomene, „Mamos varom kavos“ švęs trečiąjį gimtadienį“, – džiaugėsi moteris.
2018 m. „VšĮ „Septynios akimirkos“ tapo bendruomenę atstovaujanti nevyriausybinė organizacija.
„Kai turi juridinį statusą, gali ir projektus teikti, ir prašyti finansavimo. Šiuo metu „Mamos varom kavos“ nebedaro susitikimų kaip seniau. Dabar tai – paskaitos, seminarai, užsiėmimai, projektai, neformalus suaugusiųjų švietimas ir kt. Labai stengiamės kviesti specialistus, kurie įneštų naujų vėjų, žinių panevėžiečiams“, – sakė idėjų generatorė.
„Galiu mokytis“ – galimybė grįžti į darbo rinką
Ieva pabrėžė, kad šiuo metu turi projektą, kuriuo ypač džiaugiasi. Tai – „Galiu mokytis“ iniciatyva, kurios tikslas – padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.
„Turime įvairių istorijų: mamų su neįgaliais vaikais, mamų, kurios po motinystės atostogų nebeturėjo kur grįžti, dėl įvairių priežasčių – etatų mažinimo, darbovietės bankroto, COVID-19 situacijos. Konceptas toks, kad mes ne profesines kompetencijas ugdome, o dirbame su pačiu žmogumi – jo vidinėmis baimėmis ir pan. Šio projekto metu dalyviai gauna psichologinę, neuropraktinę pagalbą. Taip pat turime koučerę, kuri atsakinga už pasitikėjimo ugdymą. Tam, kad sudaryti įspūdį darbdaviui, reikia būti susitvarkius savo vidų, o mes būtent tą ir darome.“
Motinystė – savęs atradimų metas
Pasak Ievos, vienoms motinystė – atradimų metas, o kitoms – labai sudėtingas periodas.
„Juk kartais ir santykiai pašlyja, ir emocinė būsena suprastėja, kai kas susiduria su pogimdyvine depresija. Mano misija, kad tokių blogų patirčių būtų kuo mažiau. Man pačiai motinystė tapo savęs ieškojimo metas. Maja mane labai inspiruoja. Kai turi vaiką – turi prasmę veikti. Aš vaiką gimdau pasauliui, o ne sau ar vyrui. Vaikas užaugs ir išeis į pasaulį. Mes norime jai sukurti geras gyvenimo sąlygas, kad jos vaikystė būtų graži. Ugdyti tam tikras vertybes, parodyti šeimos modelį. Tokia jos vaikystė mane taipogi veda veikti, sugalvoti kažką įdomaus. Aš neslėpsiu, kad ir man buvę įvairių minčių ir net labai juodų… Tačiau būtent todėl ir reikia dirbti su savimi, savo mintimis, vidine būsena“, – aiškino ji.
Apie tėvo rolę šeimoje
Kalbant apie vaikų ugdymą, Ieva užsimena ir apie tai, jog atžalai labai svarbus tėvo vaidmuo šeimoje.
„Mano vyras dar dvejus metus po mūsų su dukra grįžimo į Lietuvą dirbo Anglijoje ir tik tuomet, kai persikėlėme į naujus namus Velžyje, grįžo čia su visam. Vaikui, tėvo portretas, yra labai svarbus, todėl tėčio, pirmuosius du metus, mums labai trūko, nors stengdavomės kas mėnesį skraidyti vieni pas kitus. Trūko emocinio palaikymo, kadangi skambučiai ar trumpalaikiai susitikimai – ne tas, kas gyvenimas kartu“, – dėstė moteris.
„Labai svarbi ne tik motinystės, bet ir tėvystės tema. Patys tėčiai dažnai būna pamiršti, o juk tėčio vaidmuo vaikui taip pat labai ypatingas. Vis dar yra šeimų, kur tėtis neįsitraukia į vaiko auklėjimą ir viskas – ant mamos pečių. Dabar stengiamės eskaluoti, kad vaikas – dviejų žmonių kūrinys, todėl ir įsitraukti turi abu, pasiskirstyti rolėmis, padėti vienas kitam“, – pridūrė iniciatyvi mama.
Paklausta, ar vyras Gintaras įsitraukia į jos veiklas, Ieva paaiškino, kad didžiausia jo pagalba – begalinis palaikymas.
„Mano vyras – fotografas ir filmuotojas, todėl jis dažnai įamžina mūsų renginius. Vis dėlto, didžiausia pagalba iš jo – begalinis palaikymas. Būtent tai ir buvo didžiausia paskata man veikti. Manau, kiekvienam žmogui antrosios pusės palaikymas – labai svarbus. Tai postūmis į priekį. Taip pat jis labai palaiko mūsų sportines veiklas, pats bėga maratonus“, – sakė ji.
Rajonas nelieka užmirštas
Kaip minėta, Grigaičių šeima gyvena Velžyje, todėl neliko užmirštos ir rajono šeimos.
„Velžy yra gal bent trys žaidimų aikštelės. Tad visos mamos ten susitinka, plepa, draugauja. Štai taip mes susibendravome ir sugalvojome įkurti bendruomenę čia. Dabar yra Panevėžio rajono aktyvių šeimų bendruomenė, su kuria labai sėkmingai kuriame iniciatyvas“, – apie bendruomenės įkūrimą rajone pasakojo Ieva.
„Nors Velžyje yra net kelios bendruomenės, mes pasigedome kažko šeimoms, todėl įkūrėme šią bendruomenę. Susidėjome įnašą, įsteigėme juridinį statusą, pateikėme projektą ir vieną jau spėjome įgyvendinti. Praėjusį savaitgalį vyko neuroedukacinis užsiėmimas. Labai smagu, kad jo metu susitiko šeimos bei panašaus amžiaus vaikučiai. Tad ir mažieji galėjo susirasti naujų draugų. Sužinojome, kad viename daugiabutyje yra net devyni kūdikiai! Tad vaikų tikrai daugėja“, – sakė ji.
Ieva pripažino, kad veikti rajone ją įkvėpė kitų kaimų pavyzdžiai.
„Matome gerus pavyzdžius iš Ėriškių, Upytės. Todėl ir mes sugalvojome įtraukti aplinkinius kaimelius: Liūdynę, Velžį, Dembavą, Vyčius, Staniūnus… Žinoma, jei kokia mama nori atvažiuoti iš kito kaimelio, mielai lauksime. Rajonas labai didelis, tad visko neaprėpsime, todėl orientuojamės būtent į tą rajono pusę“, – paaiškino bendruomenės įkūrėja.
