Anot medikų, įdubusių spenelių priežastys dažnai yra įgimtos, o pats spenelių įdubimas pradeda ryškėti tik brendimo metu. Rečiau tai susiję su traumomis, infekcinėmis ar net onkologinėmis ligomis. Kaip pasakoja Roberta, šią savo bėdą ji pastebėjo gana anksti, o ir mama, kurios vienas spenelis taip pat buvo įdubęs, netruko papasakoti dukteriai savo asmeninę patirtį.
„Man buvo labai baisu klausytis, kaip mama pasakoja, su kokiais sunkumais ji susidūrė žindydama mane ir seserį. Būtent dėl nuolatinių skausmų, net mastito – krūties uždegimo – ji pasirinko mus žindyti vos po kelis mėnesius ir labai greitai perėjo prie vadinamųjų „klijukų“, verdamų iš ryžių, bei mišinėlių. Tais laikais, daugiau nei prieš 30 metų, tai buvo normalu, niekas neskatino ilgai žindyti: motinystės atostogos buvo trumpos, greitai reikėjo grįžti į darbą, tad dėl natūralaus maitinimo galvos ir nesuko“, – mamos patirtimi dalijasi Roberta.
Dviejų berniukų mama sako nežinanti, ar jos vienas įdubęs spenelis paveldėtas, ar ne, tačiau mamos patirtis ilgai žindyti jos neįkvėpė, nors ji sako skaičiusi daug literatūros ir buvo nusiteikusi savo atžalas krūtimi maitinti iki pusantrų ar net dvejų metų.
Akušerių pagalba ir supratimas – neįkainojami
„Buvau skaičiusi, kad galima darytis operaciją, tačiau pabijojau, jog paskui iš viso negalėsiu žindyti ir pagimdžiusi antrą vaiką savo baimių pasigailėjau“, – dabar Roberta jau šypsosi, tačiau pirmagimio žindymo pradžia, sako, buvusi tikras košmaras.
„Pieno buvo, vaikas išnešiotas, stiprus, tikrai galėjo pats žįsti, tačiau daug geriau, žinoma, sekėsi su sveikąja krūtimi. Bet vien jos nepakako, pieno sūnus norėjo daugiau, o apžioti spenelį, kuris viduje, jam sekėsi tikrai sunkiai. Kiek buvau skaičiusi, kiek tariausi, bandžiau ir su dideliu švirkštu ištraukinėti patį spenelį, ir antspenius, ir nusitraukti pieną… Pastarasis variantas, beje, mums ir padėjo – taip daryti rekomendavo viena akušerių dar ligoninėje. Ji sakė, kad tikrai visokių krūtų matė, ir tikino, kad man pavyks.
Ši pagalba ir palaikymas man buvo labai svarbūs ir psichologiškai, taip pat akušerė padėjo tinkamai nusitraukti pieną, kurį sūnus mielai suvalgydavo ištuštinęs sveikąją krūtį. Žinoma, ilgai toks „žaidimas“ tęstis negalėjo, tad gana greitai nustojau žindyti, tačiau pati sau pažadėjau sūnui paaugus apsilankyti pas chirurgą ir pasitarti dėl operacijos – mamų forume ne viena mamytė sakė būtent taip išsprendusi savo bėdą“, – pasakoja Roberta.
Praėjus metams po vaiko gimimo ji apsilankė pas plastikos chirurgą. Po vos valandą trunkančios operacijos, kurios metu taikyta tik vietinė nejautra, moters problemos išsisprendė. O kai dar po pusantrų metų ji pasijuto besilaukianti dar vieno vaikelio, sako, labai norėjusi tikėti gydytojo žodžiais, kad pieno latakėliai sutvarkyti, spenelis atstatytas ir ji galės žindyti.
„Labai jaudinausi, o kaip bus iš tiesų? Labai norėjau maitinti pati, ir kai Kristupėlis pats pradėjo traukti pienuką ir iš antros, koreguotos krūties, apsiverkiau iš palengvėjimo. Nebuvo jokių nesklandumų, vaikas valgė mano pačios pienuką iki dvejų metų, ir mes abu tuo labai džiaugėmės“, – šypsosi Roberta ir sako, kad gailisi tik vieno – jog operacijos nepasidarė dar iki gimstant pirmam vaikui.
Įdubę speneliai sėkmingai koreguojami
Iki šiol daugelis moterų, kaip ir Roberta, spręsdavo sunkią dilemą: atsisakyti korekcijos, ar rinktis operacinį gydymą. Anksčiau naudotos technikos lemdavo kone visų pieno latakėlių pažeidimą, o tokia perspektyva moteris versdavo atsisakyti chirurginės korekcijos.
„Dabar operacijos metu aptinkami ir atpalaiduojami tik svarbiausi sutrumpėję pieno latakėliai. Tai, tiesa, priklauso ir nuo spenelio įdubimo gylio, bet didžioji dalis latakėlių išlieka nepaliesti. Po operacijos jie yra prailginami specialiu pasyvios trakcijos įtvaru, tad galimybė žindyti kūdikį dažniausiai išlieka“, – pasakoja „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Audrius Pakulis.
Įdubusiais vadinami speneliai, kurie, užuot iškilę į paviršių, yra įdubę į krūtį ar yra toje pat plokštumoje. Kartais toks spenelis gali atrodyti kaip įdubęs ruoželis.
„Speneliai įdumba dėl per trumpų pieno latakėlių. Išskiriami trys spenelių inversijos laipsniai: esant I-ojo laipsnio inversijai, spenelis reaguoja į šaltį, yra lengvai iškeliamas pirštais ir gerai išlaiko formą. Šiuo atveju tai daugiau estetinė problema, ji iš moters neatima galimybės žindyti kūdikį. Kai yra II-ojo laipsnio inversija, speneliai gali būti ištraukti į paviršių, tačiau daug sunkiau, ir yra vėl linkę įdubti. Maitinimas krūtimi paprastai būna apsunkintas. Esant III-ojo laipsnio inversijai spenelio neįmanoma ištraukti, kūdikio žindyti taip pat neįmanoma. O paprasčiausias būdas patikrinti, ar jūsų speneliai įdubę, juos pažnaibyti: jei speneliai susitraukia ir iššoka virš krūties paviršiaus, jie yra „normalūs“, jei ne – laikomi įdubusiais ar plokščiais“, – pasakoja medikas.
A. Pakulis sako, kad moterų įdubusiais speneliais yra apie 10-20 proc., dalis jų pasiryžta operacijai po gimdymo, jos metu taip pat pasididina arba pagal poreikį pasimažina krūtinę. Beje, moterys neretai kompleksuoja ir dėl pernelyg didelių atsikišusių spenelių, o šią problemą taip pat nesunkiai išsprendžia plastinės chirurgijos specialistas.
