– Kada jūsų gyvenime atsirado sportas?
– Dar paauglystėje. Viskas prasidėjo nuo paprastų aerobikos šokių. Vėliau perėjau į hip-hop, moderniuosius šokius, tapau trenere ir kitiems vaikams vedžiau pamokas, dalyvavau konkursuose ir man tai puikiai sekėsi. Nuo 19-kos pradėjau šoktį ugnies šokius su fakyrais. Dienomis vyko įprastos treniruotės, konkursai, o savaitgaliais – vestuvės ir renginiai su ugnies šokiais.
Po mokyklos įstojau į universitetą – žadėjau būti kultūros renginių vadybininkė, nes man patiko organizuoti, bet studijuojant supratau, kad vis dėl to mano pašaukimas yra sporte ir korekciniame treniravime. Dar besimokydama universitete išsilaikiau licenzijas ir tapau trenere – šokiai liko toli, dirbau vyriausia trenere didžiausiame Baltijos šalyse sporto klube, kur derinau ir vadybinį darbą, ir treniruotes.
– Kaip susidomėjote sportu nėščiosioms?
– Pamenu, kad sakydavau, jog niekada nevesiu treniruočių besilaukiančioms moterims, nes man jos tokios trapios atrodė... Pradėjau lauktis ir supratau, kad korekcinės treniruotės besilaukiančioms yra visiškai kitokios ir nėštukės yra labai tvirtos! (kvatoja). Pradėjau susitelkti į nėščiąsias. Kilo daugybė daugybė klausimų, informacijos internete radau mažai ir ji buvo padrika.
Atradau JAV koledže studijas būtent apie korekcinį nėščiųjų sportą ir jas pabaigiau, dabar turiu mentorius, kurie atsako į visus man vis dar kylančius klausimus. Amerikoje viskas yra daug toliau pažengę, ten visai kitoks požiūris į besilaukiančių sportą ir man „sprogo“ smegenys nuo informacijos, kuria norėjau dalintis su mamomis Lietuvoje. Taip sukūriau savo autorinę programą besilaukiančioms ir pagimdžiusioms „Master Mama“.
– Kuo ji skiriasi nuo kitų treniruočių mamoms?
– Pirma, visa programa yra sukurta mano pačios, visus tekstus esu parašiusi pati, visas paskaitas ir treniruotes vedu pati. Kol auginau pirmąją dukrytę, tai visą įmanomą laisvą laiką skyriau šiai programai ir ji man kaip dar vienas kūdikis.
Sudėjau tiek praktines tiek teorines žinias, nes nėščiąsias treniruoju jau 3 metus, papildomus mokslus baigiau per pastaruosius 2 metus. Praktika ne tik su aktyviu darbu kartu su besilaukiančiomis klientėmis, bet ir su pačios nėštumo bei gimdymo patirtimi.
Tai nėra pritupimų programa – mamos mokosi nėščiųjų korekcinio treniravimo (giliųjų raumenų, kvėpavimo bei psichologijos pagrindų) metodikos, o tik tada gali keliauti į treniruotes. Pirmiausia, reikia suprasti ir išmokti, kaip pakelti pilvo sieną, kaip naudoti diafragmą, kvėpuoti, laikyti dubens dugną, bet ne perspausti. Daugelis to nežino, bet per daug Kėgelio pratimų irgi kenkia – sunku atsipalaiduoti gimdymo metu, nes raumenys pertempti.
Yra labai daug mitų, kad mamos negali kelti rankų, ropoti, sunkiai kelti – geriausia, gulėti, kol išsiridens. Mano klientės gyvena aktyvų gyvenimą, keliauja ir daro viską ką nori, kaip ir iki nėštumo, tik saugiai, nes žino kaip.
– Ar šis sportas padėjo laukiantis pirmosios dukros?
– Pirmąjį nėštumą tik pradėjau viską daryti, tad ir tos praktikos mažai buvo. Todėl šiandien galiu tik konstatuoti pasekmes – mano pilvo presas buvo kietas, standartiškai „kvadratėliais“ tobulas, kaip sporto trenerės, dubens dugnas pertemptas, todėl atsirado diastazė, pilvo raumenų atsiskyrimas bei įvyko tarpvietės epiziotomija. Visų šių pasekmių tikrai galima išvengti jei tikslingai dirbi su savo kūno elastingumu.
Dabar, kai laukiuosi antrosios, galiu palyginti savijautą ir ji visiškai kitokia – svorio priaugau mažiau, pilvo funkcionalumas kitoks, jaučiuosi pilnai pasiruoši sklandžiam gimdymui.
Iki šiol vedu treniruotes nėščiosioms, pati atlieku pratimus – man sportas yra maistas. O šiaip ir gyvenimo būdas nepasikeitė – su dukra lakstom, žaidžiam, bėgiojam. Aišku, visokių dienų yra, bet kai girdžiu, jog nėštumo metu visos yra pavargusios, neturi energijos ir jėgų judėti, negali pakelti nieko nuo žemės, maišo panešti – tai aš to nematau ir mano klientės nemato.
Klientės juokiasi, kad per nėštumą turi gražesnį užpakaliuką, nei prieš jį (kvatoja).
– Kaip skiriasi pats gimdymas sportuojančioms su jumis ar ne?
– Daugiausiai komentarų mamos perduoda iš akušerių – gimdymas dažniausiai būna natūralus, be skatinimo, nes daug paskaitose kalbu apie psichologiją, mokomės medituoti, rūpinamės emocine būkle. Visa tai padeda gimdymo metu.
Mamos suvokia, kaip elgtis su kūnu – kvėpavimas labai prisideda prie gimdymo, nes sumažina skausmus ir normalizuoja emocinę savijautą, esi neįsitempusi. Tinkamai paruoštas pilvo presas stūmimo metu geba kontroliuoti pilvo sieną, kurią mamos naudoja stumiant, nesprogdina jos, akušerėms nereikia rankomis fiziškai spausti pilvo paskatinant stūmimą.
Vienas įdomus mokslinis tyrimas gimdymą prilygino 5 km bėgimo maratonui. Abiejų jų metu veikia relaksino, adrenalino ir oksitocino hormonai. Abiejų įvykių metu reikalingas nuoseklus kūno paruošimas, o jei kūnas būna neparuoštas abiejų atveju metu sulaukiamos pasekmės – fizinės traumos, kurios gali pasibaigti operacijomis.
Maratonui moterys ruošiasi metus – sportuoja, prisižiūri mitybą, ruošia kūną ir daro tai kasdien. Gimdymui dažniausiai mamos ruošiasi rinkdamos vežimo spalvą, tik išėjusios į dekretą nueina iki nėščiųjų jogos. Skirtumas tas, kad maratonas trunka kelias valandas, o gimdymas – 12-30 val.
Jei nesiruošei maratonui, laukia čiurnų, kelių, klubų traumos, dusulys, širdies negalavimai po bėgimo, nes kūnas nepasiruošęs tam įvykiui. Jei nesiruošei gimdymui, gali laukti cezario pjūvio operacija, plyšimas, kirpimas, diastazė, klubų ir nugaros ilgai kankinantys skausmai. Tai normalu, nes kūnas nepasiruošęs šiam iššūkiui.
– Socialiniuose tinkluose gausu nuotraukų, kur nuomonės formuotojos kelios savaitės po gimdymo demonstruoja tobulus kūnus. Kokia iš tiesų yra realybė?
– Socialiniai tinklai tikrai neparodo realybės. Taip, yra dalis moterų kurių kūnai susitraukia greitai, nes mes esame sutvertos gimdymui. Bet lygiai taip pat natūralu, kad kitoms ne viskas taip greitai susitraukia. Ir tai priklauso nuo labai daug veiksnių – genetinio fondo, emocinės būklės, pasiruošimo prieš nėštumą, mitybos, hormonų, gyvenimo būdo. Nėra vieno visoms tinkančio recepto ir nebus dviejų vienodai atsistatančių mamų.
Rodos, aš daug sportuoju, sveikai maitinuosi, bet po dukros gimimo mano kūnas atsistatė per metus laiko – tiek laiko ant pilvo laikėsi riebaliukai, netiko kai kurie drabužiai. Kodėl? Turėjau diastazę, mano skydliaukė neveiksni, o dukra buvo itin nerami, jaučiau nuolatinį stresą. Tada organizmas galvoja, kaip su tuo kovoti, o ne numesti lašinį. Taip pat svarbu paminėti, kad kūnas pradėjo tvarkytis, kai sumažinau žindymą – sumažėjo hormonų pokyčiai, sumažėjo nuolatinis buvimas su vaiku ir stresas. Kūnas atitinkamai turėjo energijos greičiau trauktis ir gyti.
Be to, įvertinkite ir tai, kad stambesnės mamos nuotraukų nekelia, o tos „kūdosios“ nuotraukoms dar labiau įtraukia pilva, pasisuka, tik tada fotografuojasi.
– Ar pogimdyviniu laikotarpiu mamos į jus kreipiasi dažniausiai dėl svorio?
– Ne, yra daug kitų problemų, kurias galima išspręsti korekciniais pratimais – nugaros, klubų skausmai, nepatogumas savo kūne, įvairiose vietose užspausti nervai.
Jei moteris visada save prisižiūrėjo fiziškai, jai bus lengviau grįžti į vėžes, rečiau atsitiks tokie dalykai, kaip šlapimo nelaikymas nei toms, kurios niekada nieko nedarė.
Su kolegėmis iš paskyros „Vaisingumo šaknys“ kalbėjome, kad fizinis pasiruošimas dar prieš nėštumą yra labai svarbus – kūdikio laukimas ir taip kūnui yra didžiulis pokytis bei iššūkis, tai nereikėtų dar ir papildomai apkrauti fizinėmis problemomis, kurias galima susitvarkyti iš anksto.
– Papasakokite apie jūsų veiklą įkvėpusią Danielę – juk be jos nebūtų „Master Mama“! Kaip sekasi derinti darbus ir jos priežiūrą?
– Gegužės 5 dieną jai bus dveji, o gegužės 10 dieną – laukiame jos sesės. Baigiau žindymą, grįžau į formas ir vėl viskas iš naujo (juokiasi).
Danielė yra unikalus vaikas – jos raida labai greita, turi be galo daug energijos ir viską darė daug anksčiau nei priklauso visiems kūdikiams. Gal dėl to mums buvo sunkiau, ji labai mažai miegojo, nenorėjo sėdėti vežimėlyje, nes, rodos, praauga savo bendraamžius supratimu. Juokaujame, kad jai auginti reikėjo viso kaimo, todėl labai džiaugiuosi, kad mums su vyru padėjo mano mama, nes buvo daug nemigos naktų.
Danielė 9 mėnesių pradėjo vaikščioti, metų – kalbėti. Nuo sausio – pilnai su ja susikalbu, ji viską supranta, yra be galo savarankiška ir jai daug mielesnis buvimas su suaugusiais, nei žaisti su savo žaisliukais. Tikrai reikia daug ištvermės kartais su ja susitarti.
– O ką patartumėte ar kaip įkvėptumėte kitas mamas, kurios svajoja užsiimti kokiomis nors veiklomis augindamos vaikus?
– Labai sunku motyvuoti, nes pagrindinis patarimas tikrai paprastas ir daug kartų sakytas – svarbiausia, reikia rasti savo įkvėpimą. Turite išbandyti daugybę dalykų, kaip aš nuo šokių iki vadybos, sukaupti patirtį ir būti gera kažkokioje srityje. Niekada negalvojau, kad būsiu nėščiųjų korekcinio treniravimo specialistė, bet dabar tame matau didžiulę prasmę! Kai matau, kas vyksta su mano klientėmis, kokie jų gimdymai, kaip jos po jų jaučiasi – tai svarbiausia.
Kas labiausiai padeda – tai šeima. Mano vyras, mama, visada mane palaikė, padėjo. Svarbu mamoms suvokti ir priimti, kad ne mes vienos viską gebam ir pasinaudoti ta siūloma pagalba. Taip, gal nebus tobulai uždėtos sauskelnės, bet to vaikui ir nereikia – pasitikėkite aplinkiniais. Jei ne šeima, kuri prisidėjo prie „Master Mama“ visomis jėgomis, neturėčiau viso to.
– Iki gimdymo – vos kelios savaitės. Kokie ateities planai?
– Mano vyras pasiims vaiko priežiūros atostogas, o aš lieku dirbti su „Master Mama“. Manau, kad dengsime vienas kitą – turiu sukūrusi be galo daug turinio, vyras padės pasirūpinti rinkodara, puslapio reikalais. Treniruotes esu suplanavusi iki gegužės 7 dienos, o kaip bus po to – nežinau. Žadu intensyviai dalintis pogimdyviniu laikotarpiu, kaip man sekasi atsistatyti ir grįžti į save. Dar daug priklauso nuo mažylės, kaip ji jausis, kokia bus – tiek laiko darbams ir skirsiu.
O idėjų ateičiai yra labai daug – sulaukiau kineziterapeučių pasiūlymų įtraukti programą mamoms su kūdikiais. Tolimesnėje ateityje noriu įtraukti korekcinį treniravimą ne tik mamoms. Noriu pasiūlyti ir mitybos planus, tad ieškome partnerių, kurie profesionaliai prie to prisidėtų.
Kai sulaukiu mamų žinučių su apgailestavimais, kad jos mane atrado tik susilaukusios mažylių, tada man pačiai būna labai gaila, nes aš tikrai joms būčiau padėjusi. Todėl noriu skleisti šias žinias kuo plačiau!
Daugiau apie Gerdos veiklą – www.mastermama.lt
