– Kalbinu daugybę tik pradedančių savo veiklą mamų, kurios dar tik svajoja, kaip viskas bus. Jūs esate tobulas pavyzdys, kaip vaikai pakeičia gyvenimą ir karjerą: susilaukusi sūnaus Dovydo įkūrėte akademiją kūdikiams „Mažųjų valdos“ ir sėkmingai ją vystote iki šiol. Kaip manote, kas lėmė šią sėkmę?
– Šia tema galėtume kalbėtis labai ilgai. Vienoje pamokoje su vaikais iš paprastos degtukų dėželės gaminame norų ir pastangų dėžutę. Iš folijos susukame mažyčius norus, ir dedame juos į papuoštą pastangų dėželę.
Kartais patirtimi dalinuosi su veiklą pradedančiais žmonėmis. Aš vadovaujuosi keliais principais.
Pirma, daryti tai, kas verčia širdį dainuoti ir padeda kitiems žmonėms. „Mažųjų valdų“ veikla labai prasminga, nes padedame tėvams susigaudyti rekomendacijų jūroje ir atskirti pelus nuo grūdų.
Antra, daryti viską ypač sąžiningai, teisingai, tesėti pažadus, stengtis padėti kitiems, vertinti komandos narius, pasitikėti jais.
Trečia, daug dirbti ir nuolat peržiūrėti tikslus. Ko jūs siekiate? Norite susikurti darbo vietą sau? Sukurti darbo vietas kitiems? Uždirbti milijoną ir niekada nebedirbti? Pavyzdžiui, vienas iš mano tikslų yra laiminga šeima. Tad kartais veiklos vystosi lėčiau. Kaip viską spėti? Visko nespėsite. Dabar stipriausi yra tie, kurie sugeba susikoncentruoti.
Ketvirta, nuolat mokytis, išsamiai studijuoti savo sritį ir tobulėti. Mokyti vaikus ir jų tėvus yra labai atsakinga, negali improvizuoti. Kurdamas jų dabartį kuri jų ateitį. Ir galvoti apie tai turi kasdien. Reikia aukščiausio savikritiškumo.
– Viskas prasidėjo nuo veiklų kūdikiams, o išsiplėtė į daugybę papildomų krypčių – gal galite jas pristatyti ir papasakoti?
– Kai kas nors teiraujasi panašaus dalyko, pradėjusi vardinti vis dar nustembu. Toks didelis sąrašas įmanomas tik todėl, kad po „Mažųjų valdų“ stogu dabar jau dirba dešimtys žmonių. Vertinu kiekvieną iš jų. Ir kiekvieną mama ir tėtį, senelį ir senelę, kurie ateina, atsiliepia, dalinasi patirtimi. Ir taip jau beveik 7 metus.
Sričių išties nemažai, nors visos jos susijusios pirmuoju vaiko septynmečiu. Vilniuje veikia net trys vaikų akademijos „Mažųjų valdos“, kur šeimos gali atvykti lankyti prasmingas ir kokybiškas programas, liaudiškai tariant – pamokėles.
Kuriame keturkalbį darželį „Mažųjų valdos“, ne tik priimame vaikus, bet ir dalinamės įdirbiu su kitais – pavyzdžiui, kviečiame į seminarus apie adaptaciją.
Kuriame programas ir mokome mokytojus, kurie dirba kituose miestuose. Šiame sezone tai jau trys struktūruotos ir nuoseklios programos:
- Gerai žinoma, jau šešis metus vykstanti 7 intelektų lavinimo programa „Pažintys“, skirta tėvams su vaikais nuo 5 mėnesių iki 2 metų;
- Nauja 7 intelektų lavinimo programa „Kelionės“, tėvams su vaikais nuo 1,5 iki 5 m., kurios misija – pažinimas vaikas ir žinios apie psichologinę vaiko raidą tėvams;
- Nauja programa „Jausmų pasakos“ skirta šeimoms su vaikais nuo 2 iki 6 metų – muzikinė emocinio ir dorinio ugdymo programa.
Taip pat kuriame nuotolinius mokymus tiems, kas negali ar nenori lankyti gyvai. Net nuotolinį darželį!
Leidžiame specifinius, apgalvotus leidinius, kuriuos galima rasti tiek knygynuose, tiek mūsų krautuvėlėje EniBeni.lt.
– Jūsų sūnus, galima sakyti, visos šios ugdymo programos bandytojas, koks jis dabar? Kaip jį paveikė šie ugdymo metodai?
– Dovydui lengva visur, kad ir kur nukeliauja. Mane, kaip labai praktišką mamą tai džiugina. Bet kokioje naujoje veikloje. Laipiojimas sienomis? Jūsų sūnui neįprastai gerai sekasi. Septynių dienų stovykla be tėvų? Dovydas toks savarankiškas ir adekvatus! Žino kada pajuokauti, o kada laikas surimtėti. Lagaminą stovyklai susiruošė pats. Net netikrinau.
Jam dabar aštuoneri su puse, jis sumanus, geros širdies ir aukštos savikontrolės, stiprus fiziškai. Laisvai skaito dviem kalbomis, imamės mokytis trečia. Jau penkerius metus groja pianinu.
Netrukus dvejų sulauksianti dukra Lūna tuo tarpu nardo ir plaukioja, gerai intonuoja dainuodama, su ja lengva susikalbėti.
Ankstyvojo ugdymo dilema yra tai, kad rezultatai nebūtinai labai tiesiogiai išreikšti. Gal tai ir sustabdo kai kuriuos tėvus nuo aktyvaus rūpinimosi vaikų intelektais. Man lengviau, nes aš ne tik tikiu, bet ir žinau.
– Parašėte knygą „Vienas vaikas – 7 intelektai“. Ironizuosiu, bet ar tikrai viename žmoguje telpa tiek daug?
– Kai matote spalvotą juostą danguje, ką sakote? Kad tai vaivorykštė? Ar – o, pažiūrėkite, septynios spalvos! Arba dar tiksliau – kaip dailiai atrodo vandenyje lūžtantys saulės spinduliai! Visi šie būdai pavadinti yra teisingi.
Atvirai pasakius viename žmoguje telpa daug daugiau. Žmogus, jo proto veikimas, jo emocijų poveikis protui yra paslaptis, kurią labai jau iš lėto mažučiais gabalėliais knibinėja mokslininkai.
Intelektų sąrašas, pojūčių sąrašas – tėra idėjų šaltinis, ką žaisti su vaiku. Kai kuriuos savaime laviname, o kai kurių imamės tik pamatę sąraše. Pavyzdžiui, kiek įprasta yra galvoti apie vaiko erdvės pajautimo lavinimą? Genai genais, o tinkamas aplinkos kūrimas – pusė darbo.
– Vis daugiau knygų, edukologų kalba apie tai, kad reikia vaikams duoti daugiau laisvės, erdvės ir neperspausti lavinant nuo mažumės. Kokia jūsų nuomonė?
– Išties labai svarbu neperspausti. Mano manymu tinkamiausias pasirinkimas yra aukso vidurys tarp per daug aktyvios orientacijos į rezultatus ir dolce far niente (lot. – saldaus nieko neveikimo) nuo ryto iki vakaro. Nereikia vaikų pertempti savo lūkesčiais, pertempti skubėjimu į būrelius. Bet kokybiškas laikas, iššūkiai jiems yra tokie pat reikalingi kaip sveikas maistas.
Gal todėl nepaprastai populiari yra mano sukurta 7 intelektų lavinimo programa. Ji tėvams duoda žinių. Ten daug kalbamės ir apie laisvą žaidimą, knygas ir pasakas, apie vaiko poreikius ir apie specifinius žaidimus – kaip žaisti matematiką, kaip pasirūpinti judėjimu. Na, ir kaip viską subalansuoti, kad vaikui nebūtų per daug.
Lietuvoje ankstyvasis ugdymas gana kritiškai vertinamas. Švietimo ir mokslo politikams jis išvis galima sakyti neegzistuoja. Tuo tarpu kitose šalyse remiamos ir populiarinamos nacionalinio masto programos. Amerikiečiai net yra labai matematiškai apskaičiavę, kad vieno dolerio investicija į mažą vaiką atsiperka aštuoniais.
Visi tėvai nori savo vaikui geriausio. Žinant, kokia svarbi ir lemianti ateitį yra pirmojo septynmečio patirtis – nesidomėti ir palikti vaiką augti prie įjungto ekrano su netinkamais žaislais yra gana trumparegiška. Gavę žinių dauguma tėvų labai pakeičia požiūrį į vaiką ir jo užimtumą.
– Tėvai dar turi daug dvejonių dėl dvikalbių mokyklų, nes atrodo, kad ne viską gerai išmoks. „Mažųjų valdų“ darželis net keturkalbis! Ar vaikai sugeba atskirti ir įsiminti tiek kalbų?
– Vaiko mokymosi galimybės beribės. Ir kuo daugiau mankštiname kokį nors intelektą, tuo lengviau jis mokosi. Atvykę į darželį mažyliai su kiekvienos kalbos auklėtoju pasisveikina jo kalba. Labas rytas, Giedre! Hola, Claudia! Good morning, Ozan! Доброе утро, Лена! Daugiakalbystės tikslas nėra tik pramokti kalbas, bet ir labai pozityviai pramankštinti protą, vystyti empatiją, neverbalinę komunikaciją.
Tik yra vienas svarbus „bet“. Mokymasis tokiame darželyje privalo būti artimas šeimos modeliui. Todėl neina kalba apie pamokėles už suolų, o apie gyvenimą kartu su kitakalbiais. Štai šįryt gretimoje klasėje dūzgia grupė vaikų, o su jais dūzgia lietuviakalbė Simona ir anglakalbis Aleksandras.
Kitą grupę visą dieną globoja ispanakalbis Hugo, anglakalbis Ozanas ir lietuviakalbė Agnė. Tai reiškia, kad jie kartu eis į lauką, kartu pietaus, kartu guldys vaikus miegoti, žais po pietų miego. Jie „gyvena“ kartu.
Daugiakalbystė yra tai, kas atveria daug galimybių ir gerai mankština protą, tad labai rekomenduoju kelias kalbas nuo gimimo. Net jei mokymasis truks tik kelis metus ar mėnesius – vėliau atnaujinti kalbos studijas bus daug lengviau.
– Mokote vaikus mėgti mokytis nuo pat mažų dienų. O jūs pati, ar vis dar jaučiatės mokinio kailyje? Ar svarbus tas žinių troškimas suaugusiems?
– Man maži vaikai patinka todėl, kad jie mokosi savaime. Reikia tik tinkamos, turtingos aplinkos ir didelių pastangų neslopinti. Stengiuosi išlaikyti šį proto atvirumą.
Sykį, prieš daug metų vieno bičiulio klausiau – nejau skaitai tik profesines knygas ir jokios grožinės literatūros? Tuomet nelabai supratau, kodėl. Bet dabar ir aš tokia. Gyvenimas gana trumpas. O mano pasirinkta sritis turi daugybę potemių. Manau, mirsiu visko nežinodama. Studijavau komunikaciją, sociologiją, galiausiai edukologiją. Nuolat turiu temų planą tolesniam tobulėjimui. Jei nori duoti kitiems ir pats turi semtis.
– Kokie ateities planai – galbūt viską perleisite kitiems ir imsitės kitų veiklų ar auginsite šias?
– Man patinka turtinti, tobulinti, ieškoti naujų formų. Pavyzdžiui, dar iki karantino turėjome ciklą nuotolinių mokymų. Dabar jų dar daugiau. Yra daug žmonių, kurie negali atvykti fiziškai, nes gyvena užsienyje arba tiesiog tuose Lietuvos miestuose, kur nėra „Mažųjų valdų“ mokytojų.
Manau, atradau savo pašaukimą, tad jį puoselėsiu.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos tėvams auginantiems vaikus?
– Palinkėsiu svarbiausio – dėmesingumo ir jėgų kurti tvirtą ryšį su vaikais ir nevengti disciplinos. Kai ryšys tvirtas – problemų ir sunkumų daug mažiau. Stengtis verta. Pažiūrėkite jiems į akis, kas rytą.
Pasidalinsiu savo neseniai kurtu eilėraščiu rytui. Išglosčius vaiką kiekvieną rytą jam daug maloniau ir lengviau sekasi. Poveikis išties stebuklingas. Deklamuokite beveik pašnibždomis, žiūrėdami į akis ir glostydami. Net jei vaikui jau 9 ar 10 metų. Taigi:
Labas rytas, mielas vaike,
Apkabinti tave laikas.
Saulė kyla su džiaugsmu,
Aš paglostyti skubu.
Ar lietutis ar giedra,
Šis glėbys globos tave…
Apkabinti tave laikas.
Saulė kyla su džiaugsmu,
Aš paglostyti skubu.
Ar lietutis ar giedra,
Šis glėbys globos tave…
