Seimas beveik vienbalsiai skyrė vaikams vienkartines išmokas. 120 Eur per pusei milijono, po 200 Eur 134 tūkstančiams iš gausių, nepasiturinčių šeimų ir neįgaliems nepilnamečiams. Visi net neabejoju, kad jau susiskaičiavo tuos pinigus dar tik paskelbus apie tokios pagalbos svarstymą.
Išmokomis negalima nesidžiaugti, tai juk pinigai iš dangaus. Tik ar tikrai tokia pagalba yra veiksminga? Ar tie milijonai paaukoti vaikams sumažins karantino pasekmes? Kiek vaikų iš tiesų pajus šių pinigų naudą? Įdomu, kiek jų už šias išmokas gaus naujus batukus, naują dviratį, bus išleisti į stovyklą (pigią, nes normali už tiek pinigų nesigauna)? O kiek šeimų šiuos pinigus padės į bendrą šeimos biudžetą, kuris per karantiną žymiai paplonėjo ir už juos sumokės už elektrą? Arba atiduos skolą kaimynui? Pakeis padangas automobiliui?
Taip, tėvai turi būti atsakingi, protingi ir supratingi – šių pinigų neišleisti malkoms, bet panaudoti juos vaikų gerovei didinti. Bet kokia realybė? Jei ne iš taip toli ateinantis ruduo grasina šalčiu kąsti skruostus ne tik lauke, bet ir viduje, gal tos malkos yra ir vaikų gerovė? Tik tuomet labai populistiškai su artėjančių rinkimų dvelksmu pavadinta „vienkartinės išmokos vaikams“.
Paskubomis sukurptas planas negelbės nuo skurdo skurstančių ir išlaidauti nepaskatins turinčių už ką išlaidauti. Kas tas 120 Eur? Už jį vaikas ne į visas dienos stovyklas patektų savaitei, nekalbant apie stovyklas su turiningesne programa ir nakvyne. Šių kaina prasideda nuo 250 Eur, tad net tiems, kurie gaus po riebius 200 Eur, teks dar pridėti, kad į jas patektų. Trumpalaikės finansinės injekcijos neilgam leis ant duonos užtepti ir sviesto tiems, kuriems jo trūksta. O kam netrūksta, net už savaitinį „Barboros“ krepšelį nepadės susimokėti, nes jis siekia tikrai didesnes sumas.
Kritikuoti lengva. Sprendimų norėjosi greitų ir skambių. Na, kad neatrodytų jog mes negalime sau to leisti. Nors iš tiesų, šalis skolininkų priešakinėse linijose ir MES NEGALIME SAU TO LEISTI. Negražu išskirti, bet gal už šiuos pinigus geriau reikėjo parodyti jūrą vaikams, kurie jos niekad nematė? Tai, bent jau būtų tikrai skirta vaikams. Arba sukurti darbo vietų šešiolikmečiams, kad visi per vasarą galėtų prisidėti prie šeimos gerovės. Galų gale šiuos pinigus skirti ne vasaros pradžioje, bet prieš rugsėjį – palengvinant pasiruošimo mokyklai naštą.
