– Kada ir kaip audimas atėjo į jūsų gyvenimą?
– Į mano gyvenimą audimas atėjo kartu su mano vyru – jo mama audžia nuo vaikystės, jau būdama 7-nerių buvo išmokusi austi iš savo močiutės. Kadangi su vyru susipažinau prieš 10 metų, tai galima sakyti, kad ir artimesnė pažintis su audimu atėjo būtent tada – anyta audė mūsų vestuvių piršliui juostą, vėliau matydavau, kaip audžia jubiliejines juostas ir kaklaraiščius.
Kažkada būdama pas ją sodyboje išgirdau ją sakant, kad nespėja nuaust juostos, o aš jai juokais pasakiau – tai parodykit, kaip čia reikia daryt, aš padėsiu. Ji tada nusijuokė, pasakė, kad nėra čia viskas taip lengva ir paprasta ir tuokart taip ir baigėsi pokalbis su šypsena.
2018 metų pradžioje, būdama namuose su mažyliu jo priežiūros atostogose staiga supratau, kad noriu išmokti austi. Pamąsčiau, kad šiais laikais labai sunku rasti jauną žmogų, mokantį austi senoviniu būdu staklėmis, išrenkant raštą rankomis, o aš turiu unikalią galimybę išmokti šio amato iš savo anytos! Juk galbūt aš galiu tapti tuo žmogumi, kuris šį amatą vėliau perduos ir kitoms kartoms.
Čiupau telefoną ir iškart anytai paskambinus pasakiau, kad noriu išmokti austi. Apsidžiaugė ir iškart susitarėm, kada ir kaip pradėsim. Simboliška, bet pirmoji audimo pamoka įvyko kovo 11-ąją – labai gerai atsimenu, kad atšventėm mano vyro brolio gimtadienį ir iškart po jo sėdome abi į mašiną ir važiavome pas anytą į namus mokytis austi. Mano mažiukui tada buvo tik metukai, tad gan sudėtinga jį buvo palikti vieną su tėčiu, nes jį vis dar žindžiau, tad pirmoji pamoka truko tiek, kiek maksimaliai jis galėjo išbūti be mamos.
Taip ir mokiausi – lėtai ir po truputėlį, t.y. tiek, kiek leisdavo vaikai. Vėliau kosultuodavausi su anyta telefonu, siųsdavau jai nuotraukas telefonu ir klausdavau, ką darau ne taip. Taip po mažą žingsnelį audimas atėjo pas mane ir atėjo su griausmu – man taip patiko austi, kad tą darau beveik kasdien. Po motinystės atostogų taip ir negrįžus ir ankstesnius darbus šiuo metu užsiimu tik audimu – taip galiu ir su vaikais namuose būti ir užsiimti širdžiai malonia veikla, kuri mane veikia kaip meditacija – audžiu tuomet, kai vaikučiai miega ir netrukdo man būti su savimi.
– „Saulytės varlytės“ – kodėl daugiausiai audžiate varlyčių?
– Varlytė man jau seniai yra pats gražiausias vyriškas aksesuaras, galintis sujungti visos šeimos aprangą į vieną visumą. Man labai gražu, kai spalviškai dera visos šeimos apranga, todėl ir patys dažniausiai per dideles šventes puošiamės taip, kad tarpusavyje derėtume. Ir juk nebūtina pirkti vienodos spalvų suknelės ir kelnių ar marškinių – užtenka prie suknelės prisiderinti mažą vyrišką aksesuarą – varlytę ir visa šeima atrodo kaip iš atviruko.
Anksčiau varlytes pirkdavau, ypač savo berniukams. Na, o tada, kai pradėjau mokytis austi labai greitai gimė idėja, kad galima nuausti varlytes. Kaip tik po kelių mėnesių nuo mano audimo pamokų pradžios buvo mano sūnaus krikštynos – aš neabejojau, kad vyrukai per krikštynas puošis austomis varlytėmis. Tik buvo šiokia tokia problema – aš dar nemokėjau taip gerai austi, kad pasiryžčiau pagaminti krikštynų aksesuarus, o anyta irgi nelabai įsivaizdavo, kaip tą varlytę pagaminti.
Visgi tąkart, nepasitikėdama savo jėgomis, prieš krikštynas patikėjau šį pirmąjį blyną – nuausti varlytes – savo anytai. Ji nuaudė labai labai gražią juostą varlytėms, su itin plonais siūliukais,o tada jau reikėjo sukti galvą, kaip iš tos juostelės padaryti varlytes ir kad būtų panašu į varlytes, o ne susiūtą juostelę. Prie siuvimo prisidėjo ir mano anyta ir mano mamytė. Koregavo varlytes abi.
Rezultatas buvo puikus. Na, o po krikštynų tiesiog buvo savaime aišku, kad aš noriu austi varlytes. Pradėjus austi varlytes norėjose jas kažkaip realizuoti, ne tik savo vyrukams austi – tad 2018 m. gruodžio mėnesį susikūriau puslapį Facebooke – „Saulytės Varlytės“. Pavadinimas elementarus ir paprastas – Saulytė yra mano mergautinė pavardė, tad kodėl jos nepanaudojus gražiai idėjai. Todėl ir varlytes vadinu varlytėmis, o ne peteliškėmis, nes gražiau skamba „Saulytės Varlytės“ nei „Saulytės Peteliškės“.
Beje, nors puslapis ir vadinasi „Saulytės Varlytės“, tačiau audžiu ne tik varlytes, bet ir plaukų gumytes, galvajuostes mergaitėms, segtukus, plaukų gumytes, lankelius, apyrankes ir žinoma tradiciškai – juostas ir kaklaraiščius.
– Audimas turi labai gilias tradicijas, raštus, spalvų derinius – kaip jūs visa tai adaptuojate šiuolaikiniam vartotojui?
– Savo audinių spalvas derinu pati ir taip, kad man pačiai būtų gražu. Aš visada mėgau ryškias spalvas, nes pilkos spalvos ir taip pas mus yra visur per daug, tad ir ausdama nebijau eksperimentuoti spalvomis. Retai kada žiūriu, kad spalvos būtų „tradicinės“, t.y. tokios, kokios turėtų būti lietuvių liaudies juostose. Dabar siūlų pasirinkimas begalinis, tad prisiperku tokių, kurių spalvos traukia akį, o paskui namuose dėlioju siūlus vienus prie kitų ir žiūriu, kas su kuo dera, kas man gražu, kas negražu.
Sunku prisiversti nuausti juostą, kaklaraištį ar varlytę tokių spalvų, kurios, mano akimis žiūrint, nedera tarpusavyje, nors tradiciškai tokios spalvos būdavo naudojamos juostose. Nepretenduoju į tautodailininko vardą, todėl leidžiu sau eksperimentuoti.
Taip pat ir raštai – vėlgi bandymų ir eksperimentų būdu. Kai kuriuos raštus esu persipiešusi iš anytos, kai kuriuos imu iš knygos, kai kuriuos sukuriu pati. Vieni raštai atrodo gražiau juostose, kiti – varlytėse. Varlytėms reikia smulkių ornamentų, nes susiuvus varlytę labai pasikeičia vaizdas. Kartais vieną ornamentą imu iš vieno juostos rašto, kitą iš kito. Kol audi įsivaizduoji vienaip, o kai susiūni varlytes – pamatai, kad rezultatas ne toks, kokio tikėjaisi. Bet tuo audimas ir ypač varlyčių žavus – kaskart bandai naujas spalvas ir raštus ir stebini pirmiausia save, o jau paskui kitus.
Na, o tais atvejais, kai gaunu užsakymus kokioms nors šventėms, pvz. krikštynoms, tai derinam spalvas ir raštus su klientais, kad tiktų prie aprangos.
Vienąkart esu gavus nuotrauką, kaip atrodys mamos suknelės spalva ir ornamentai bei klausimą, ar galėčiau nuausti kažką panašaus. Nustebau, bet labai apsidžiaugiau gavusi tokį iššūkį – piešiausi ornamentus, kad būtų kuo panašesni, su sūnaus spalvotas pieštukais spalvinau, kad būtų kuo artimesnė spalva ir tik viską nusipiešus, kaip atrodys, nuaudžiau! Mano manymu, rezultatas gavosi puikus, o patirtis buvo neįkainojama.
– Kokio dizaino varlytės yra populiariausios?
– Pačios populiariausios varlytės yra su trispalve, ypatingai prieš valstybines šventes. Nelabai seniai pradėjau trispalvius austus kaspinėlius tvirtinti ir prie lankelio mergaitėms – šie taip pat labai tapo mėgstami pirkėjų. Taip pat pirkėjai mėgsta ir Žalgirio fanų austą atributiką – žaliai baltas varlytes, minimalius akcentus – užrišamas apyrankes. Esu audusi ir juostas su užrašais – „Žalgiris“ ir „Žalgirio fanas“ (šypsosi).
– Ar audimui skiriate visą savo darbo dieną? O gal grįžote į etatinį darbą ir tai jau laisvalaikis?
– Į savo etatinį darbą aš negrįžau, bet tai taip pat ir nėra laisvalaikis. Iki savo 2 sūnaus gimimo dirbau labai rimtose pareigose – teisininke. Beveik 10 metų pradirbau banke teisininke, bet po antro sūnaus motinystės į darbą nebegrįžau. Negrįžau dėl darbovietės reorganizacijos, o naujų darbų net nebeieškojau, nes pamačius gyvenimišką realybę, kuomet serga tai vienas, tai kitas sūnus, supratau, kad aš nieko patrauklaus naujam darbdaviui pasiūlyti negaliu, o samdyti aukles vaikų priežiūrai aš tikrai nenusiteikusi.
Todėl maksimaliai daug dirbu namuose su audimu tomis dienomis, kai jaunesnis sūnus – darželyje, vyresnis – mokykloje, o tomis dienomis, kai serga – intensyviai dirbu mama ir audžiu pietų miego metu ir vėlai vakare ir naktį. Lygiai taip pat ir dabar karantino metu – diena skirta vaikams, pietų miego laikas ir vėlyvi vakarai – mano darbo laikas.
– Kur reklamuojatės?
– Pagrindinė mano reklamos ir darbo vieta – Facebook puslapis – www.facebook.com/saulytesvarlytes. Instagram paskyrą sukūriau tik šiais metais. Taip pat dedu skelbimus įvairiose Facebook grupėse, šiek tiek dirbome su viena tinklaraštininke, dedu skelbimus į įvairius internetinių skelbimų puslapius. Kaip į reklamą žiūriu ir į muges – neretai žmonės mugėse ne tik nusiperka, bet ir vėliau kreipiasi, kai nori kažką įsigyti ar užsisakyti individualiai. Tokie klientai, kurie žino spalvas, kokių nori ir nori individualaus užsakymo, man labiausiai patinka.
– Ar planuojate varlytes pristatyti užsienio rinkoms – „Etsy“ platformoje ar kitur?
– „Etsy“ platforma yra dabar mano vienas iš didžiausių tikslų artimiausių metu. Kadangi karantino metu mano pardavimai sustoję 100 proc, nes visos šventės uždraustos ir niekas negalvoja, kad reikia puoštis namuose, todėl tikiuosi, kad vaikai leis man nors kažkiek per karantiną pasididinti savo prekių asortimentą ir pavyks žengti link didžiojo tikslo – susikurti „Etsy“ parduotuvę.
– Ar tai galėtų išaugti į verslą iš kurio galima pragyventi ar vis tik tai kaip papildoma veikla?
– Aš labai tikiu, kad tikrai galima iš šio verslo pragyventi ir jei tik turėčiau labiau atrištas rankas ir mažiau dėmesio reikėtų vaikams – net neabejoju, kad taip ir būtų. Šiuo metu per karantiną apskritai sunku ką nors prognozuoti, bet kol kas tai yra mano mini verslas, kuris reikalauja labai daug laiko, nes audimas yra ypatingai lėtas procesas, o kur dar laikas, skiriamas reklamoms, socialiniams tinklams, fotografijoms ir panašiai.
– Ką ateityje svajojate nuausti?
– Ateityje labai norėčiau austi ne tik mini aksesuarus visai šeimai, bet ir tautines detales kažkieno kuriamiems drabužiams, rankinėms ar pan. Labai norėtųsi surasti bendraminčių, kuriems patiktų audimo idėja ir ją galima būtų kartu realizuoti kuriant bendrus produktus. Džiugu, kadmano austos juostos jau puošia kelias vienos menininkės iš veltinio siūtas rankines, o mano mama yra pasiuvusi dirbtinio kaili delninę, kurią dekoravome austa juosta. Taip pat esu audusi juostas Mariaus Jovaišos sportiniam kostiumui, kurį siuvo Simona Nainė.
Tikiu, kad austos lietuvių liaudies juostos gali būti daug kur pritaikomos šiuolaikiniame pasaulyje, jas sumoderninus žaidžiant spalvomis, derinant su šiuolaikiniais drabužiais ir vejant į šalį mintis, kad tai yra tik tautinio drabužio dalis. Ausdama visai šeimai aksesuarus tą ir siekiu padaryti.
