Akušerė, projekto "Sumani mama" kūrėja ir knygų tėvams autorė Marija Mizgaitienė dalijasi, kaip nėščios moters organizmas reaguoja į stresą.
"Nėštumo metu gali kilti daugybė stresinių situacijų: tyrimų rezultatų laukimas, nerimas dėl karščiavimo, vaisiaus judesių ir t. t., tačiau toks stresas dažniausiai yra trumpalaikis ir pavojaus nekelia. Jis netgi gali būti naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus", - teigia medikė.
Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo.
"Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas – kortizolis. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis – streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės", - vardija M.Mizgaitienė.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui.
"Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą. Nelengva, bet būtina užduotis nėščiajai – vengti ilgalaikio streso, stengtis mažinti nerimą, „nemaitinti“ savęs neigiamomis emocijomis. Persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažo svorio naujagimis, preeklampsija, imuninės sistemos sutrikimas ir dėl to kylančios infekcinės ligos ir pan. – visa tai gali būti ilgalaikio streso pasekmė.
Būtent dėl šios priežasties aš nuolat, o ypač pastarosiomis dienomis, stengiuosi nuraminti nėščiąsias, savo socialiniuose tinkluose nesidalinu karo vaizdais bei istorijomis, nes visa tai didina nerimą, o jei jis užsitęsia, sukelia ir ilgalaikį stresą", - teigia akušerė Marija, nėščiosioms patarimų duodanti ir www.instagram.com/akuseremarija/.
