Dvynius po pagalbinio apvaisinimo pagimdžiusi 70-metė tai pavadino Dievo valia. Išlydėdamas namo kiek ilgiau medikų prižiūrėtą ir tik sausio 6-ąją iš ligoninės išrašytą garbaus amžiaus gimdyvę vaisingumo specialistas Edwardas Tamale Sali sakė, kad tuo metu kiekvienas kūdikis jau svėrė beveik po pustrečio kilogramo.
„Ji negali nustoti jais grožėtis. Tai mylinti ir žaisminga mama“, – žurnalistams pasakojo E.T.Sali.
S.Namukwaya dukrai davė Shakiros Babiyre Nabagalos vardą, o sūnų pavadino Kato Shafique Kangave – sutrumpintai vadina Babiyre ir Kato.
Gydytojas atskleidė, kad dvynukų motina taip pat turi naują pravardę: dabar ji bus žinoma kaip Nalongo, tai reiškia dvynių motiną. S.Namukwayos vyras Walusimbi Badru bus vadinamas Salongo, arba dvynių tėvu.
„Ji gerai jaučiasi, jos kraujospūdis normalus, neserga diabetu – ji labai sveika moteris ir visa Afrika ja džiaugiasi“, – sakė E.T.Sali ir prisiminė, kaip S.Namukwaya atsikėlė ir vaikščiojo tą pačią dieną, kai pagimdė dvynius.
Pediatrė Gloria Lunyolo dvynius pavadino stebuklingais kūdikiais ir sakė, kad jie pakaitomis maitinami mišiniu ir motinos pienu.
„Kai kas gali ginčytis, kad būdama 70 metų esu sena, bet Dievas nusprendė, kad būdama tokio amžiaus turėsiu dvynius. Nėra nė vieno, kuris galėtų apriboti Dievo valią ir galią“, – įsitikinusi S.Namukwaya.
Ji taip pat augina trejų metų dukrą ir džiaugiasi, kad turi daug ją palaikančių žmonių, kurie padės auginti mažylius.
S.Namukwaya pastoti padėjo apvaisinimas mėgintuvėlyje, kuriam dėl savo amžiaus ji naudojo donorės kiaušinėlius ir savo vyro spermą.
„Mes implantavome keturis embrionus, ir ji susilaukė dvynių“, – pasakojo vaisingumo specialistas.
JAV pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje ar kitu metodu taikomas moterims iki 55 metų, tad vienos Niujorko vaisingumo klinikos vadovas Branas Lewine’as įsitikinęs, kad apvaisinti 70-metę yra labai neatsakinga.
„Duomenys rodo, kad moterys, kurios pagimdo vyresnės nei 50 metų, dažniau serga hipertenzija, gestaciniu diabetu ir joms dažniau įvyksta pirmalaikis gimdymas.
Jei 70-metei atsirastų kraujo krešulys, ją ištiktų insultas ar širdies priepuolis, kuris turėtų įtakos vaisių vystymuisi. Ir kas pasirūpins šiais mediciniškai trapiais vaikais, kai jų vyresnio amžiaus tėvai mirs?“ – klausė JAV medikas.
Tačiau Ugandoje galioja savos tradicijos. E.T.Sali nedvejodamas gynė S.Namukwayą: „Tai žmogaus teisė. Tai jos kūnas. Ji fiziškai pasirengusi.“
Vilniuje įsikūrusio Vaisingumo centro vadovė gydytoja akušerė-ginekologė G.Bogdanskienė pasakojo, kad šiuolaikinės technologijos padeda tais atvejais, kai prasidėję įvairūs procesai moters organizmą smarkiai nualina ir svajonė apie kūdikį, atrodo, niekada neišsipildys.
Tačiau tai, kas jau tapo kasdiene praktika daugelyje klinikų, yra svarbių mokslinių tyrinėjimų ir atradimų dalis.
Dėl mokslu pagrįstų faktų nevaisingumo gydymas yra prognozuojamas ir sėkmingas, nors daug kam atrodo kaip stebuklas.
Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkė Lietuvoje G.Bogdanskienė pripažino, kad nuo 1998-ųjų, kai šis metodas buvo pradėtas taikyti šalyje, visuomenės požiūris į nevaisingumo gydymą smarkiai pasikeitė.
– Kiek ilgai gali normaliai funkcionuoti kiaušidės? Jei jos nustoja veikti, ar vėliau moteris gali susilaukti atžalos? Kokios gali būti taikomos naujos technologijos? – paklausiau G.Bogdanskienės.
– Anksčiau menopauzė prasidėdavo 50–55 metų moterims, tačiau dabar menopauzė jaunėja. Yra normalu, kai ji prasideda apie 45–47 moters gyvenimo metus, bet 35–40 metų moters menopauzė laikoma ankstyva.
Pasitaiko moterų, kurioms menopauzė prasideda sulaukus vos trisdešimtojo gimtadienio. Tokiais atvejais pailginti vaisingą laikotarpį padeda specialūs gydymo būdai.
Vienas naujausių metodų, kurį prieš 7 metus sėkmingai pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti Vaisingumo centro specialistai, yra kiaušidžių atjauninimo procedūra (PRP).
Jos metu naudojami moters organizmo ištekliai – trombocitais papildyta kraujo plazma (PRP), ir moteris gali pastoti natūraliai.
Į kiaušides suleidus trombocitais papildytos plazmos dėl čia esančių augimo faktorių pažadinami kiaušinėliai, o kiaušidžių kamieninės ląstelės transformuojasi į kiaušialąstes.
Tai yra efektyvus gydymo būdas. Pavyzdžiui, turėjome pacienčių, kurioms buvo prasidėjusi menopauzė. Dėl šios priežasties buvo rekomenduojamos donorės kiaušialąstės. Po atliktos kiaušidžių PRP procedūros moterys pastojo pačios arba tai atsitiko taikant pagalbinio apvaisinimo metodą.
Menopauzėje atsidūrusioms moterims kartais padėti būna per vėlu. Tokiu atveju pacientės gali naudotis kiaušialąsčių donorės paslaugomis. Lietuvoje kiaušialąsčių donorystė yra anoniminė ir neatlygintina.
– Ar sukūrus kiaušialąsčių užšaldymo metodą moteris, kuri yra brandaus amžiaus, gali vėliau pastoti ir sėkmingai išnešioti vaisių?
– Tyrimai rodo, kad dažniau savo kiaušialąstes užšaldyti ryžtasi išsilavinusios, karjeros siekiančios ir didesnes pajamas gaunančios 36–40 metų moterys. Iš jų net 85 procentai yra vienišos, neplanuojančios artimiausiu metu kurti šeimos.
Bėgant metams pastoti tampa sunkiau dėl amžiaus, ligų arba žalingų įpročių. Kiaušialąsčių šaldymas yra vienas vaisingumo išsaugojimo būdų, padidinančių galimybę ateityje susilaukti vaikų.
Galimybė pastoti perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu labai padidėja atliekant pagalbinį apvaisinimą, jei jaunesniame amžiuje yra užšaldytos pacientės kiaušialąstės.
Tačiau būtina žinoti – kuo ilgiau atidedamas pastojimas, tuo didesnė tikimybė, kad bus daugiau ligų. Su amžiumi mažėja moters organizme gaminamų hormonų kiekis, didėja ir persileidimo tikimybė. Dėl šių priežasčių neretai sunku būna ne tik pastoti, bet ir išnešioti kūdikį.
Ne tik ginekologinės ligos yra grėsmingos ruošiantis pastoti vyresniame amžiuje: atsiranda ir kitokių lėtinių ligų, pavyzdžiui, diabetas, padidėjęs kraujospūdis, inkstų ligos, antsvoris ir kitos bėdos. Visa tai tampa papildomu išbandymu gimdymo metu.
– Kokiais atvejais yra būtina kiaušialąsčių donorė?
– Yra įvairių priežasčių, kai būtina tokia pagalba. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterims, norinčioms pastoti, tačiau neturinčioms savo užšaldytų kiaušialąsčių.
Kiaušialąsčių donorystė padeda ir toms moterims, kurioms nustatytas pirmalaikis kiaušidžių išsekimas, jei yra prasidėjusi ankstyvoji menopauzė, kai yra nesėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros arba yra jau išbandyti įvairūs gydymo metodai, bet svajonė susilaukti kūdikio vis dar neišsipildė.
– Su kokia rizika yra susijęs daugiavaisis nėštumas vyresnio amžiaus moteriai?
– Daugiavaisiu vadinamas toks nėštumas, kai moters įsčiose vystosi du ar daugiau vaisių. Dvynukai pasitaiko apytiksliai vienąkart iš 60, trynukai – vienąkart iš 6400, o ketvertukas – vienąkart iš 512 tūkstančių atvejų.
Nors daugiavaisis nėštumas nėra dažnas reiškinys, dėl įvairių priežasčių pasaulyje tai pasitaiko vis dažniau. Daugiavaisio nėštumo atvejų pastaraisiais dešimtmečiais daugėja ir dėl kur kas dažniau taikomo nevaisingumo gydymo. Dvynukų tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūros siekia 25 procentus.
Pagal galiojančius nuostatus, į gimdą galima talpinti 1–3 embrionus. Po tokių procedūrų 75 procentais atvejų moters gimdoje įsitvirtina vos vienas embrionas. Tikimybė susilaukti trynukų, kai į gimdą yra implantuojami trys embrionai, siekia maždaug 1 procentą visų atvejų.
Kadangi toks nėštumas vertinamas kaip sudėtingas, iki 35 metų moteriai rekomenduojama talpinti ne daugiau kaip du embrionus.
Tačiau yra galimybė kontroliuoti daugiavaisio nėštumo tikimybę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Pavyzdžiui, inkubatoriuje auginant embrionus iki blastocistų stadijos.
Po penkių parų į gimdą yra patalpinama viena blastocista. Tokiu būdu moteris tarsi apsaugoma nuo dvynukų ar trynukų.
Pastaruoju metu Europoje pastebima tendencija pagalbinio apvaisinimo metu talpinti tik vieną embrioną.
Daugiavaisis nėštumas vertinamas kaip rizikingas, o vyresnėms nėščiosioms tokia rizika dvigubėja.
Kadangi moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, būtina ypatinga gydytojų priežiūra ir, žinoma, kur kas didesnė būsimos gimdyvės atsakomybė.
Laukiantis dvynukų ar trynukų didėja persileidimo bei pirmalaikio gimdymo pavojus. Persileidimo grėsmė ypač būna padidėjusi iki 12-os nėštumo savaitės, taip pat dažnesnis pirmalaikis gimdymas, kuris įvyksta iki 37 nėštumo savaitės.
– Į ką būtina atkreipti dėmesį planuojant šeimą?
– Į tai, kad vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu. Pastojus vyresnėms nei 40 metų moterims nėščiųjų diabeto tikimybė padidėja net 70 procentų.
Įvairios tarptautinės studijos rodo, kad vyresnio amžiaus nėščiosioms dažniau išsivysto ir vadinamoji nėščiųjų hipertenzija.
Taip pat dažniau prireikia gimdymo skatinimo ir didesnė dalis gimdymų yra užbaigiami cezario pjūvio operacija.
Daugelis akušerių-ginekologų pasakytų, kad laukiantis dvynukų ar trynukų dažniau komplikuojasi ir kitos ligos.
Pavyzdžiui, daugiavaisio nėštumo metu moterims keliolika kartų dažniau pasitaiko širdies priepuoliai, dvigubai dažniau diagnozuojama venų trombozė, dažniau pasireiškia arterinė hipertenzija, gausus kraujavimas po gimdymo, taip pat kvėpavimo sutrikimai. Todėl kiekviena sveika gimdyvė ir sveikas kūdikis yra gamtos stebuklas.
Metodo kūrėjui skirta Nobelio premija
Pasaulyje maždaug kas dešimta šeima negali susilaukti vaikų. Kartais tam nėra jokios objektyvios priežasties, tad vaiko norinčioms šeimoms tenka griebtis pagalbinio apvaisinimo.
Apvaisinti moters kiaušinėlį mėgintuvėlyje pirmajam pavyko JAV ginekologui Johnui Rockui. Po ilgų bandymų 1944 metais šis gydytojas, padedamas laborantės Miriam Menkin, pirmą kartą sėkmingai atliko apvaisinimą ne moters kūne.
Pirmasis etapas pagalbinio apvaisinimo kelyje buvo įveiktas. Bet mokslininkai nežengė antro žingsnio – neįsodino kiaušinėlio į moters organizmą.
1973-iaisiais australai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas paskelbė apie pirmąjį pagalbiniu būdu apvaisintos moters nėštumą. Tačiau po kelių dienų mokslininkams teko pranešti apie persileidimą.
Stebuklas įvyko tik 1976 metais, kai taikant pagalbinį apvaisinimą pastojo britų medikų Patricko Steptoe ir Roberto Edwardso pacientė. Nesėkmė ištiko ir šį kartą – nėštumas buvo negimdinis.
Po metų šie mokslininkai mėgintuvėlyje apvaisintą kiaušialąstę sėkmingai įsodino į gimdą. 1978-ųjų liepos 26-ąją Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis vardu Louise.
2004 metais Louise Joy Brown atšoko savo vestuves, tarp svečių buvo ir mokslininkas R.Edwardsas. 2010-aisiais jam buvo įteikta Nobelio premija už nuopelnus medicinos ir fiziologijos srityje.
Iš Lietuvos gydytojų pirmąją pagalbinio apvaisinimo procedūrą bendradarbiaudama su Londono karališkojo universiteto ligonine 1993-iaisiais atliko gydytoja G.Bogdanskienė. Ji laikoma pagalbinio apvaisinimo pradininke Lietuvoje.
Po šios pagalbinio apvaisinimo procedūros 1994 metais panevėžietė pagimdė pirmąsias mūsų šalyje dvynukes „iš mėgintuvėlio“.
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo metodas taikomas nuo 1998-ųjų.
