Teigiamus pokyčius pastebi ir akušerė, Kauno kolegijos lektorė, tyrėja, doktorantė ir mokslo darbuotoja, Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidentė Alina Liepinaitienė. Pasak jos, vis daugiau vyrų įsitraukia į pasiruošimą naujagimio gimimui ir aktyviau dalyvauja auginant vaiką.
Lietuva lenkia Skandinavijos šalis
A. Liepinaitienė atkreipia dėmesį, kad anksčiau vaiko priežiūra buvo laikoma tik moterų pareiga, tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi ir šiandien tai suprantama kaip šeimos atsakomybė.
„Jei kas nors prieš daugiau nei 10 metų, kai pati dar buvau studentė, būtų pasakęs, kad tėčiai gali būti pasiruošę gimdymui geriau nei mamos, būčiau nepatikėjusi. Tačiau dabar realybė yra tokia, kad ne tik moterys ruošiasi gimdymui – vis daugiau vyrų perima didelę dalį atsakomybių iš moters ir kartu su ja arba individualiai ruošiasi ne tik gimdymui, bet ir nėštumui“, – dalinasi Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja slaugai.
Jos žiniomis, Lietuvoje į ruošimąsi nėštumui ir gimdymui įsitraukia apie 80 proc. vyrų iš tirtų šeimų, tuo tarpu Norvegijoje ar Švedijoje šis skaičius siekia 69–72 proc.
A. Liepinaitienė atskleidžia, kad aktyvesnį būsimų tėčių įsitraukimą lemia didėjantis sveikatos raštingumas – vyrai vis dažniau rūpinasi šeimos sveikata, domisi galimybėmis būti šalia gimdymo metu, pamatyti naujagimį jam vos gimus.
„Taip pat vis daugiau šeimų rūpinasi savo emocine sveikata bei ryšio kūrimu šeimoje. Jie laisviau ir drąsiau atsiveria vienas kitam, priima nėštumą, gimdymą ir vaiko priežiūrą kaip šeimos, o ne tik moters, atsakomybę. Džiugu, kad keičiasi ne tik vyrų, bet ir moterų požiūris – jos vis dažniau leidžia vyrams pasireikšti vaiko priežiūros klausimais“, – apie džiuginančius pokyčius kalba akušerė.
Įveikti iššūkius padeda žinios ir bendrystė
Kaip vieną didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria tėvystės atostogas pasirinkę vyrai, A. Liepinaitienė išskiria jų uždarumą susidūrus su sunkumais. Tačiau ir čia akušerė įžvelgia pamažu vykstančius teigiamus pokyčius – nors vangiai, bet vis daugiau tėčių buriasi į savitarpio pagalbos grupes, bendruomenes.
„Vis dažniau kuriasi vyrų krizių centrai, savitarpio paramos grupės, skirtos tik vyrams, todėl svarbiausia, kad tėčiai netylėtų, jei jiems reikia pagalbos“, – sako Kauno kolegijos lektorė.
Pasak A. Liepinaitienės, vienas geriausių būdų įveikti kylančius iššūkius – būti jiems pasiruošus, aktyviai domėtis, kas laukia, ką gali patirti vyrai, būdami vaiko priežiūros atostogose.
„Tėčiams teikiama vis daugiau informacijos apie mokymus, kursus, seminarus. Šiuo metu yra išleistas leidinys „Būsimo tėčio vadovas“, kurį išleidome kartu su kolegomis, vadovaujami akušerės Marijos Mizgaitienės („Sumani mama“). Akušerė Marija taip pat aktyviai vykdo tėčių edukacinius užsiėmimus, todėl seminaruose gali dalyvauti visi šeimos nariai. Edukaciniais mokymais tėčiai taip pat gali užsiimti sekdami nuomonės formuotojus, kurie yra sveikatos priežiūros specialistai, tokie kaip: „Vaikų chirurgas“, „Ilona Grigutienė“, „Mamytologija“, „Ketvirtas trimestras“, „Tėčio atostogos“, „Tėtis Simonas“ ir kitus“, – pataria A. Liepinaitienė ir priduria, kad žinios gali padėti įveikti daugelį baimių.
Emocijų karuselėje – ir vyrai
Tyrimo „Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą“ ataskaitoje pažymima, kad vyrų patirtis būnant vaiko priežiūros atostogose yra labai kompleksiška. Teigiamų emocijų pliūpsnius, džiaugsmą dėl užsimezgusio artimo ryšio su vaiku keičia sunkumai, nuovargis, miego trūkumas.
Kai kurie tyrime dalyvavę vyrai prisipažino, kad nežinodavo kaip elgtis, jog suvoktų patiriamas emocijas ar kaip tinkamai turėtų reaguoti kilus sunkumams. Pasak jų, informacijos apie sudėtingas situacijas, į kurias patenka abu tėvai, ir jų sprendimo būdus išties labai trūksta.
Tuo tarpu A. Liepinaitienė pastebi, kad tokiose šalyse kaip Norvegija, Islandija, Portugalija, Ispanija, vyrams organizuojami įvairūs mokymai, kurių esmė – psichosocialinė pagalba vyrams, auginantiems vaikus.
„Tai reiškia, kad tėčiai reguliariai gauna psichologinę pagalbą įvairiais klausimais. Tad vyrams, kurie patiria stiprias baimes dėl vaikų, rekomenduojama apsilankyti pas psichologus. Tai nereiškia, kad tėčiai nesusitvarko – psichologinė pagalba yra be galo naudinga norint išlikti emociškai stipriems“, – dalinasi A. Liepinaitienė.
Akušerė taip pat ragina vyrus nebijoti kalbėti apie sunkumus, su kuriais jiems tenka susidurti: „Gyvenant technologijų pasaulyje mes lengvai galime pasiekti bet kokią informaciją, tad tėčius, kurie patiria panašius išgyvenimus, galima rasti netgi socialinių tinklų pagalba.“
Svarbiausia – kokybiškas laikas
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka – po 2023 m. sausio 1 d. gimusių vaikų tėvai gali pasinaudoti neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, kurių trukmė – po 2 mėnesius. Vyrams, kurie nusprendė pasinaudoti šia galimybe ir atostogoms skirtą laiką praleisti prasmingai, A. Liepinaitienė pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į vaiko amžių.
„Jei tai pirmieji vaiko mėnesiai, tėtis gali praleisti su vaiku visą laiką, net ir žindymo metu. Jis visada gali būti šalia, keisti vystyklus, leisti mamai pailsėti po nemiegotos nakties ar po ilgo žindymo arba maitinimo. Jeigu kūdikis maitinamas iš buteliuko ar kitos alternatyvios maitinimo priemonės, tėtis gali kūdikį maitinti pats ir nuolat jį kalbinti, glostyti, glausti prie nuogos krūtinės, taip kuriant ryšį su mažu vaiku“, – sako akušerė.
Jei tėvystės atostogos prasideda vėliau nei vaiko naujagimystės periodas ir kūdikis jau yra didesnis, galbūt net maitinamas papildomu maistu, tėčiams A. Liepinaitienė pataria užsiimti atžalos ugdymu, skirti laiko kitoms bendroms veikloms.
„Vaikams svarbiausia ne gyvas kūnas šalia – jiems svarbus ryšys, žaidimai, pokalbiai“, – dalinasi pašnekovė ir pabrėžia, kad itin svarbu, jog abiejų tėvų vaikui skiriamas laikas būtų kokybiškas.
