Ambicingi tikslai po žingsnį
Į Nėštumo patologijos skyrių patenka moterys, kurios patiria nėštumo komplikacijas ar priešlaikinį gimdymą. Jų emocinė būklė būna itin trapi, pažeidžiama bei jautri. Tarp baltų ligoninės sienų daugelis gimdyvių jaučiasi vienišos, nesaugios, net jei gydymo įstaiga iš tikrųjų yra saugiausia vieta, kai kyla grėsmė sveikatai. Astos Speičytės-Radzevičienės vadovaujama asociacija „Neišnešiotukas“ siekia, kad Lietuvoje gimę neišnešioti naujagimiai kuo greičiau galėtų būti šalia mamų, o ne intensyvios terapijos skyriuje. „Mūsų tikslas – sukurti raminančiai jaukią atmosferą, kad naujagimių laukiančias moteris suptų lyg namų aplinką primenanti nuotaika, saugumas ir dėmesys“, – teigia organizacijos „Neišnešiotukas“ vadovė, prieš ketverius metus pamačiusi, kokį svarbų vaidmenį atlieka panašūs projektai Talino vaikų ligoninėje.
„Daugelis žmonių gali pagalvoti, ką padarys kažkoks piešinys, jei taip sunku fiziškai, jei vaiko gyvybė kabo ant plauko. Bet iš tikrųjų matau naujai atvykusių moterų žvilgsnius į papuoštas sienas. Jų akyse galima įžvelgti ramybę, jaukumą“ – pastebėjimais dalijasi psichologė Evelina Sabaitytė.
Teigiamas spalvų poveikis
Sienų dekoratorė Aistė Bartusevičė atsižvelgė į skyriaus nuotaikas ir tapė neutralios tematikos piešinius, rinkosi pastelines spalvas, naudojo meilės, gamtos simbolius.
„Piešdama skyriuje praleidau savaitę, tad per šį laiką girdėjau atsiliepimų ne tik iš personalo, bet ir iš pacienčių bei jų šeimų. Nuostabu, kad turėjau visapusišką jų palaikymą – tapytos sienos jiems suteikė jaukumo, nuteikė pozityviau“, – rezultatais džiaugiasi dekoratorė Aistė.
„Prieš 15 metų trimis mėnesiais anksčiau pagimdžiau dukrą, ligoninėje praleidau 107 paras, todėl puikiai žinau, kokios slegiančios gali būti sienos. Jei tada būčiau gydoma palatoje, kuri jaukiai man primintų namus, būtų buvę daug kartų stipriau bei saugiau, nes ir mokslas sako, kad spalvos, piešiniai teigiamai veikia psichinę sveikatą“, – asmenine patirtimi dalijasi asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta, suprasdama palatose gulinčių pacienčių nuotaiką, kad švelnūs potėpiai, mieli piešiniai leidžia užsimiršti ir pasijusti tarsi būtum namie.
Psichologiniai sutrikimai gali turėti svarios įtakos ne tik nėščiosios sveikatai, bet taip pat gali iššaukti priešlaikinius gimdymus ar turėti įtakos naujagimio svoriui bei jo vystymuisi. Patologija, komplikuojanti nėštumą, taip pat gali apsunkinti jau egzistuojančią, tačiau galimai dar nediagnozuotą psichologinę būklę. Pavyzdžiui, didžioji depresija gali būti diagnozuojama iki 9,6 proc., o mažoji – net iki 30,5 proc. nėščiųjų, kurių nėštumas komplikuotas. Beveik 70 proc. moterų patiria emocinius sukrėtimus dėl priešlaikinio gimdymo.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 10 proc. nėščiųjų patiria psichiatrinių ar psichologinių sutrikimų. Beveik kas penkta gimdyvė patiria depresiją po gimdymo. 40 proc. šių atvejų galima užfiksuoti jau nėštumo metu.
Nėščiųjų ir gimdyvių psichinė sveikata vis dar yra nepatogi tema mūsų visuomenėje. Asociacija „Neišnešiotukas“ ne vienerius metus deda pastangas, kad kūdikio besilaukianti moteris kuo lengviau išgyventų net ir sudėtingus nėštumo bei gimdymo etapus.
„Didieji pokyčiai prasideda nuo mažų darbų, ir prie jų prisidėti gali kiekvienas iš mūsų. Svarbiausia bendrauti, ieškoti geriausių sprendimų, diskutuoti apie problemas, bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems“, – sako A. Radzevičienė.
