Pavojus – daug didesnis
Nepilnamečių motinų kasmet mažėja – 2018 metais gimdė 173 merginos iki 18 metų amžiaus, o 2022 metais dukart mažiau – 88-ios. Nėštumų iki 15 metų pasitaiko vienetai – prieš penkerius metus laukėsi 4 paauglės ir kasmet šis skaičius svyruoja nuo 1 iki 4. Pagal Statistikos departamento duomenis, per pastaruosius dešimtmečius situacija yra kardinaliai pasikeitusi – 2000 metais nepilnametės susilaukė 687 pirmagimių, o tai yra 8 kartus daugiau nei praėjusiais metais.
Nepaisant sumažėjusių skaičių, nėštumas ankstyvame amžiuje nėra pageidautinas, nes kelia riziką tiek motinai, tiek naujagimiui.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis paauglių nėštumo metu motinų mirtys dukart dažnesnės nei įprastai, o naujagimių netenkame – triskart dažniau. Aišku, įskaičiuojamos ir neišsivysčiusios šalys“, – lrytas.lt teigė Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. Žana Bumbulienė.
Paauglė paauglei nelygi
Pasak jos, paauglių nėštumas kažkuo ypatingai nuo suaugusių moterų nesiskiria, tik dažnesnės nėštumo komplikacijos.
„Padidėjęs arterinis kraujospūdis, kur gali preeklapsija ar eklampsija, pastabėta, kad paauglės dažniau serga lytiškai plintančiomis ar šlapimo takų infekcijomis, dažnesnis priešlaikinis placentos atsidalinimas, jų siauras dubuo, nes dar neišsivystęs, taip pat atsiranda gimdymo veiklos anomalijos, tad niuansų yra“, – vardija akušerė ginekologė.
Paauglėms dažniau gimsta ir neišnešioti naujagimiai.
Daug iššūkių kyla ir prasidėjus gimdymui. Be to, kad merginos psichologiškai nėra tam pasiruošusios, iš anksto sunku ir nuspręsti, koks bus gimdymo būdas – natūralus ar prireiks cezario pjūvio operacijos.
„Įvairiai būna, nes paauglė paauglei nelygi, kaip atrodo, kaip viskas vystysis. Iš anksto sunku pasakyti“, – dalijasi patirtimi prof. Ž. Bumbulienė. Paauglės gimdymą prižiūrintis medikas turi būti su mergaite užmezgęs emocinį ryšį, nes kontaktas su tokia paciente yra daug sudėtingesnis.
Pastoti galima ir iki mėnesinių
Akušerė ginekologė pabrėžia, kad visos merginos skirtingos ir bręsta skirtingai – vienos labai anksti, kitos vėlai. Pasak jos, paauglių kalendorinius amžius ne visada atitinka jos fizinę brandą ir viena vienuolikmetė gali būti pilnai fiziškai subrendusi, kita – dar tik vaikas.
„Pastoti galima ir iki pirmųjų mėnesinių. Aišku, tai retesni atvejai. Kai atsiranda mėnesinės, ovuliaciniai ciklai dar nevyksta. Pirmiausia, prasideda neovuliaciniai ciklai, o tik tada ovuliaciniai, bet kai kurioms paauglėms tai įvyksta pakankamai greitai. Praktiškai taip būna, kad kuo jaunesnei paauglei prasideda menstruacijos, tuo greičiau susitvarko ciklas ir tampa ovuliaciniai. Jei mėnesinės prasideda iki 12 metų amžiaus, tai pakankamai greitai atsiranda ovuliacija. O jei menstruacijos atsiranda vėlokai 15–16 metų amžiaus, tai kartais reikia kelių metų, kad prasidėtų ovuliacija“, – paaiškina prof. Ž. Bumbulienė.
Įprasta fiziologija vyksta ir kalbant apie žindymą – norinčios nepilnametės mamos gali maitinti kūdikius savo pienu.
„Prisiminkite karalių išrinktąsias, kurios būdavo labai jaunos – ir pastodavo, ir gimdydavo, ir žindydavo“, – šypteli gydytoja.
Problema visam gyvenimui
Jei ankstyvame amžiuje nėštumo metu nebuvo komplikacijų, pasak Ž. Bumbulienės, ateityje mergina gali neturėti jokių fizinių pasekmių.
„Iš statistikos žinoma, kad dažnai paauglės, kurios susilaukia vieno vaiko, iki aštuoniolikos pagimdo dar vieną ar net du“, – atsidūsta ji.
Akušerė ginekologė primena, kad fizinis brandumas visai nereiškia emocinio. Kiek gydytoja prisimena, jos jauniausiai gimdyvei buvo dvylika metų.
Būtinas palaikymas
Apie papildomus iššūkius, kurie kyla besilaukiančioms paauglėms, patvirtina ir psichologė Loreta Vaičaitytė-Cruz.
„Visi žinome, kad paauglių emocijos aštrios – vieną akimirką džiaugiasi, kitą jau gali būti pasaulio pabaiga. Jie dažnai perdėtai reaguoja į viską, o besilaukiant atsiranda dar daugiau klausimų – kas vyksta mano kūne? Kodėl jis nepriklauso tik man? Kaip reaguos tėvai, klasiokai, kiti? Kaip toliau gyventi? Tai klausimai, kurie pagal amžių ir raidos etapus neturėtų rūpėti tampa itin aktualūs“, – teigia „Visi psichologai“ portale konsultuojanti psichologė ir hipnoterapeutė.
Pasak jos, pavojus kyla ne tik merginų fizinei sveikatai, bet ir emocijoms – ji gali prarasti draugus, ją gali palikti vaikinas, nusisukti tėvai.
„Tokia paauglė turėtų jaustis labai vieniša, nes tai nėra dažna situacija. Todėl labai svarbu palaikymas – nepalikti tokios mergaitės vienos, tėvai turėtų nesmerkti, gerbti bet kokį jos sprendimą, draugai turėtų būti šalia dėl jos ir su ja“, – kalba L. Vaičaitytė-Cruz.
Pasak psichologės, verta pasiūlyti ir paauglei pagalbą – kreiptis į psichologą ar tiesiog paskambinti Jaunimo linijai.
Paauglės mamos – ramesnės
Pasak Loretos, paauglystėje susilaukus kūdikio nuo to paauglė netampa suaugusi – ji lieka paauglė mama.
„Juk emocinė branda su nėštumu neateina. Nėra vidinių resursų, gyvenimo pažinimo. Iki šiol tokios merginos kovojo su paaugliškais iššūkiais, pasitikėjimu savimi, dar iki galo nesuprato, kas jos pačios yra, nemokėjo savimi pasirūpinti, o dabar turi rūpintis kitu dieną naktį“, – vardija iššūkius psichologė.
Psichologinė branda, pasak jos, pasireiškia, kaip sugebėjimas priimti sprendimus, būti savarankišku.
L. Vaičaitytė-Cruz sako, kad yra ir privalumų – dažnai jaunos mamos mieliau žaidžia su savo vaikais, nes jos pačios tų žaidimų nepamiršusios, mažiau jaudinasi dėl netvarkos, būna labiau atsipalaidavusios. Didžiausią sunkumą joms kelia buitis ir pareigos.
Kokių tai gali turėti emocinių ateityje?
„Viskas priklauso, kaip viskas vyks – jei bus palaikanti aplinka, viskas gali būti ir gerai. Jei to nebus, paauglė ir fiziškai, ir psichologiškai jausis blogai, gali ateityje nebenorėti turėti vaikų. Taip pat priklauso ir nuo paties žmogaus tipo – viena vienuolikmetė yra depresyvi pati iš savęs, kita optimistiška, tai irgi priklausys, kaip ji reaguos į visa tai. Nebūtinai bus blogai“, – ramina L. Vaičaitytė-Cruz.
Pasak psichologės nėra vienos priežasties, kodėl paauglės pastoja. Vienas dalykas yra populiarioji kultūra, pavyzdžiai, kuriuos mato vaikai filmuose, socialiniuose tinkluose. Daug reiškia ryšys su tėvais ir jų pavyzdys, jei jis neigiamas – norisi dar labiau išbandyti draudžiamus dalykus ar tai, ką daro suaugusieji.
„Tose šeimose, kur merginos jaučiasi vienišos, nesijaučia reikalingos, nėra suprastos ar išklausytos, jos dažniau linkusios meilės kitur, atviresnės ankstyvam seksui. Ir kalbu ne tik apie socialiai jautrias šeimas“, – pabrėžia psichologė Loreta.
