Staigmena po staigmenos
Sandy Fuller buvo 12 savaičių nėščia, kai sužinojo, kad kūdikiai suaugę. Netrukus po to jie susitiko su Teksaso (JAV) vaikų ligoninės gydytojais, kad pasiruoštų kūdikių gimimui.
„Turėjome laiko įtraukti reikiamus žmones į gimdymo planavimą. Tai, kad sužinojome taip anksti apie šią situaciją buvo savotiška palaima, bet tuo pačiu ir prakeiksmas, nes labai daug laiko apie tai galvojome“, – sakė dvynių tėtis Jesse Fulleris.
Netrukus jie sužinojo, kad kūdikiai susieti pilvais, o jų kepenys – susijungusios. Tačiau tai buvo viskas, ką gydytojai galėjo pasakyti iš ankstyvo ultragarso vaizdo tyrimo. Nebuvo galimybės daugiau sužinoti, kas gali būti pas juos suaugę kol dvyniai buvo tik 12 savaičių.
Situacija liko stabili
Vėliau kūdikiams buvo atliktas 3D skenavimas ir paaiškėjo daugiau informacijos.
Kiekviena iš dvynukių turėjo savo kepenis, o tada jos tiesiog susijungė. Nors gydytojai galėjo pasakyti, kad mergaitės nesidalija kitais svarbiais organais, pavyzdžiui, širdimi, tačiau jie nebuvo tikri ar kūdikiai nesuaugs kitose vietose. Laimei, situacija išliko stabili.
„Situacija išliko stabili viso kūdikių augimo metu. Kepenys buvo viskas, kuo jos dalijosi“, – sakė Sandy Fuller.
Fulleriai gyvena tris valandos kelio nuo Teksaso vaikų ligoninės Hiustone, todėl 32 nėštumo savaitę Sandy Fuller išvyko ir pasiliko ligoninėje. Gydytojai norėjo, kad ji būtų gydymo įstaigoje, jei kas atsitiktų. Buvo tikimasi gimdymą pradėti 35 nėštumo savaitę.
2023 m. kovo 1 dieną Ella ir Eliza išvydo pasaulį kaip ir buvo suplanuota, o mama Sandy jautė neįtikėtiną džiaugsmą pirmą kartą išvydusi dukteris.
Tėtis Jesse'as buvo sunerimęs dėl cezario pjūvio operacijos, tačiau jis visiškai pasitikėjo gydytojais.
„Komanda buvo gerai pasiruošusi, nes nuo pat pradžių žinojo, ką turi daryti. Viskas vyko labai sklandžiai“, – sakė jis.
Pasiruošimas gimdymui ir atskyrimui
Siamo dvynių klinikinės programos (Teksaso vaikų ligoninėje) vieno iš vadovų, gydytojo Jonathano Davieso teigimu, Siamo dvyniai pasitaiko vieną kartą iš 50 – 60 tūkstančių gimimų, tačiau daugelis jų gimsta negyvi.
Tačiau sužinoję, kad kūdikiai susijungė anksti, J. Daviesas ir jo komanda galėjo pasiruošti gimdymui ir galimam dvynių atskyrimui.
„Aš priklausiau komandai, kuri jomis rūpinosi nuo gimimo iki grįžimo namo, – sakė Daviesas. – Išgirdome apie mergaites likus maždaug keturiems mėnesiams iki jų gimimo, subūrėme komandą ir pradėjome planuoti kiekvieną operacijos dalį.“
Dalyvavo dešimtys gydytojų, slaugytojų, terapeutų ir pagalbinio personalo iš įvairių skyrių.
„Siamo dvynių gimdymas kiekvieną kartą yra naujas ir vis kitoks iššūkis“, – sakė Daviesas.
„Turime specializuotis tik jiems – nuo paprasčiausių dalykų, kaip mes juos paguldome lovoje, kaip verčiame, kaip skiriame vaistus ir kokias dozes, – tęsė jis. – Daug lengviau, kai vienoje lovoje yra vienas kūdikis, negu kai vienas šalia kito yra du susijungę kūdikiai. Tai tampa daug sudėtingiau ir atsiranda rizikų.“
Operacija truko valandų valandas
Net ir maitinti dvynukes buvo labai sunku, nes Ella ir Eliza susidurdavo viena su kita. Medicinos personalas taip pat turėjo pasirūpinti ir kaip kūdikiai ilsėsis – vartė kūdikius iš vienos pusės į kitą. Gydytojai taip pat turėjo atsižvelgti į jų fizinį ir pažintinį augimą. Keturis mėnesius naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojai sprendė sunkumus, susijusius su susijungusių dvynių priežiūra, siekdami įsitikinti, ar jie yra sveiki prieš birželio mėnesį numatytą atskyrimo operaciją.
Daktarė Alice King, Teksaso vaikų ligoninės vaikų chirurgė, vadovavo 17 chirurgų atskiriant kūdikius.
„Šie atvejai tokie reti, kad neturime tiek žinių kiekvienam kartui, –sakė A. King. Aš visada turiu savo planą A, B, o paskui iki galo L, M, N.“
Po šešias valandas trukusios operacijos Ella ir Eliza buvo sėkmingai atskirtos ir pradėjo naujus, atskirus savo gyvenimus.
Kai Fulleriai pirmą kartą laikė atskirtus savo kūdikius, jie patyrė nepaprastą jaudulį.
„Buvau labai dėkinga, kad pagaliau galėjau laikyti savo kūdikį ant nugaros“ – sakė Sandy Fuller.
Jesse'as Fulleris pridūrė, kad bėgant dienoms tikrai darosi lengviau. Jie kasdien tampa stipresni.
Net ir „išsiskyrusios“ seserys vis dar mėgsta būti šalia.
