Ką parodo ultragarsinis tyrimas – vaisiaus echoskopija?
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės D. Keršulytės, vaisiaus ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas vaisiaus echoskopija, – tai neinvazinis tyrimas ultragarso, kitaip tariant, itin aukšto, žmogaus ausiai negirdimo, dažnio bangomis, kurios atsimušusios į organizmo audinius sukuria grafinį vaizdą ir leidžia apžiūrėti įvairius vidaus organus.
„Kalbant apie nėštumo metu atliekamus ultragarso tyrimus, pirmiausia jie leidžia diagnozuoti patį nėštumą, patikslinti jo laiką ir numatomą gimdymo datą, stebėti, kaip vystosi ir auga vaisius, pastebėti galimus raidos sutrikimus ir išsiaiškinti, ar reikalingi papildomi tyrimai“, – pasakoja gydytoja.
Pasak jos, ginekologijoje ultragarsiniai tyrimai gali būti atliekami dvejopai: transabdominaliniu būdu, kai ultragarso daviklis vedamas pilvo paviršiumi, ir transvaginaliniu – kai specialios formos daviklis įvedamas per makštį.
„Įprastai nėštumo metu atliekama transabdominalinė echoskopija, išskyrus atvejus, kai tyrimas atliekamas ankstyvoje nėštumo stadijoje, iki 9–10 savaitės, ir transabdominaliniu būdu dar nesimato, kartais ir 11–13 nėštumo savaitę, kai echoskopiją per pilvo sieną atlikti sudėtinga. Transvaginaline echoskopija matuojamas ir gimdos kaklelio ilgis“, – paaiškina D. Keršulytė.
2D, 3D ir net 4D – ką tai reiškia?
Pastaruosius kelerius metus plačiai kalbama apie 3D ir net 4D vaisiaus echoskopiją. Paklausta, ką reiškia šie skaičiai, gydytoja paaiškina: „2D – tai įprasta dvimatė echoskopija, kai ultragarso aparato ekrane ar pateiktoje nuotraukoje matomas nespalvotas dvimatis vaizdas. 3D jau leidžia sudaryti erdvinį trimatį vaizdą, kai ekrane galima stebėti ir vaisiaus veido bruožus, 4D – tai iš kelių atskirų 3D vaizdų sudarytas vienas klipas, tarsi filmukas. Kaip atskira echoskopijos rūšis gali būti išskiriamas ir doplerinis tyrimas, kurio metu galima stebėti tam tikrų sričių vaisiaus kraujotaką“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Kada ir kiek echoskopijų reikia atlikti nėštumo metu?
Remiantis bendromis rekomendacijomis, normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų: mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų, atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos:
- 11–13 nėštumo savaitę (+ 6 dienos): patikslinamas nėštumo laikas ir numatomas gimdymo terminas, stebimas ir įvertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas. Šios echoskopijos metu taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką. Sprando vaiskumos matavimas atliekamas visoms besilaukiančioms moterims, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
- 18–20 nėštumo savaitę: vertinama vaisiaus kūno sandara – ar nėra organų vystymosi ydų, įvertinami augimo rodikliai, širdies darbas. Taip pat vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu atliekamos echoskopijos metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti.
- Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu tyrimas atliekamas vertinant vaisiaus pernešiojimo riziką, sprendžiant dėl tolesnės nėštumo eigos.
Vis dėlto gydytoja D. Keršulytė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas nėštumas stebimas ir vertinamas labai individualiai. Atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, be privalomų planinių ultragarsinių tyrimų, dažnai skiriamos papildomos echoskopijos, siekiant atidžiau stebėti būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą.
„Tyrimų dažnumui įtakos gali turėti įvairios būklės, tokios kaip gestacinis diabetas ar nėščiųjų mažakraujystė ir kitos“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Ankstyvoji echoskopija – atlikti ar palaukti?
Neretai atliekamas ir vadinamasis ankstyvasis ultragarsinis tyrimas – nuo 5 nėštumo savaitės – panašiai tokiu metu, kai moteris pastebi pranykusias menstruacijas, o atliktas nėštumo testas parodo teigiamą rezultatą. Šio tyrimo tikslas – visų pirma patikslinti patį nėštumo faktą, stebėti, ar vaisius prisitvirtino ne už gimdos ribų, patikslinti nėštumo laiką.
Pasak gydytojos, nesant indikacijų, šis tyrimas nėra būtinas, bet vis dėlto labai svarbus tuomet, kai atsiranda kraujavimas, jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar viename šone – tokie simptomai gali rodyti, kad nėštumas vystosi ne taip, kaip turėtų. Taip pat ankstyva echoskopija gali būti skiriama tuomet, kai moters sveikatos istorijoje yra buvę persileidimų, negimdinis nėštumas ar įtariamas daugiavaisis nėštumas, šeimos istorijoje yra daugiavaisio nėštumo atvejų.
Jei echoskopijos metu aptikta pakitimų
Gydytoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė pasakoja, kad apie 50 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų nustatoma planinės echoskopijos 18–20 nėštumo savaitę metu. Tuomet galima pastebėti galimas stuburo, galvos smegenų, virškinimo sistemos, inkstų patologijas, širdies ydas, galūnių vystymosi sutrikimus.
„Vis dėlto svarbu žinoti, kad tiek dėl paties ultragarso aparato tikslumo, tiek dėl tyrimo specifikos vaisiaus echoskopijos patikimumas nėra šimtaprocentinis. Tai labai svarbus tyrimas, leidžiantis laiku pastebėti galimus nuokrypius ar sutrikimus, tačiau net ir pastebėjus nukrypimus nuo vadinamųjų normų dar nereiškia, kad diagnozė bus patvirtinta – tam skiriami papildomi tyrimai: genetiniai ir kt.“, – paaiškina gydytoja.
Pasak jos, tai pasakytina ir apie 11–13 nėštumo savaitę atliekamą sprando vaiskumos matavimą. „Kai sprando vaiskumos išmatavimai viršija normą, daroma prielaida dėl galimos Dauno sindromo rizikos, mat Dauno sindromą turinčių vaisių sprando vaiskuma dažnai yra storesnė. Vis dėlto ultragarso tyrimo duomenys nėra galutiniai – tai ženklas, jog reikalingas išsamesnis ištyrimas. Tokiu atveju atliekamas genetinis tyrimas, kuriuo patvirtinami arba paneigiami įtarimai dėl Dauno sindromo“, – sako D. Keršulytė.
Kada svarbu skubėti kreiptis į gydytoją?
Didelę patirtį turinti gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad esant normaliai nėštumo eigai pakanka planinių ultragarsinių tyrimų ir būtinybės atlikti juos dažniau nėra. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kuomet, užuot laukus suplanuoto vizito, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
„Bene akivaizdžiausias signalas – kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Ne tik kraujavimas, bet ir tepimas kraujingomis išskyromis, rausvos ar rusvos išskyros, kuriose galima įtarti esant kraujo, nėra normalu ir reikia, kad gydytojas nedelsiant ištirtų. Tokiu atveju atliekama ir echoskopija, leidžianti įvertinti, kaip vystosi vaisius, kokios galimos kraujavimo priežastys. Tas pats pasakytina ir apie kraujavimą vėlesniu nėštumo laikotarpiu – tokiu atveju ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti gimdos kaklelio ilgį, placentos padėtį ir būklę, paties vaisiaus būklę“, – sako D. Keršulytė ir atkreipia dėmesį, jog svarbu kreiptis į gydytoją ir jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams. Tokiu atveju svarbu įvertinti galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką.
Pasak gydytojos, vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius. Jų sumažėjimas signalizuoja, kad būtina kreiptis į gydytoją, atlikti ultragarsinį vaisiaus ir kitus papildomus tyrimus, kurie padėtų diagnozuoti vaisiaus būklę.
