Duomenų mažai
„Embolija vaisiaus vandenims – tai labai reta, dažniausiai fatali patalogija nėštumo ir gimdymo metu ar iškart po jo, kai vaisiaus vandenų sudedamųjų dalių patenka į motinos kraujotaką ir tai lemia ūmią anafilaksinio šoko tipo gyvybei pavojingą reakciją su grėsmingu širdies ir kvėpavimo nepakankamumu“, – portalui lrytas.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų vadovas Tomas Biržietis.
Daugelio šalių duomenimis embolijos vaisiaus vandenimis dažnis svyruoja nuo 1 iki 12 atvejų šimtui tūkstančių gimdymų. Nesunku paskaičiuoti prognozes: jei Lietuvoje turime apie 25 tūkstančius gimdymų per metus, tai toks atvejis gali pasitaikyti kas dvejus – ketverius metus.
„Žinoma, gali būti taip, kad įvyks keli atvejai per metus, o vėliau bus ilgas laiko tarpas be šios patologijos“, – primena medikas.
Atrodytų, kaip du sėkmingus gimdymus patyrusi, dvi dukras auginusi moteris, šįkart buvo užklumpa tokios patologijos, bet nei profilaktikos, nei galimybės nuspėti šio klinikinio sindromo eigos nėra.
„Tiesa, šią patologiją tyrinėjančių autorių tyrimų duomenimis, išskiriami dažniausiai pasikartojantys rizikos veiksniai: cezario pjūvio operacija, instrumentinis gimdymas, placentos patologija, preeklampsija, vyresnis motinos amžius, vyriškoji naujagimio lytis“, – priduria T. Biržietis.
Pasekmės – skaudžios
Gimdymo namų vadovas teigia, kad paprastai kalbant, patalogijos priežastis yra nėštumas ir gimdymas, o pats patologijos mechanizmas iki šiol neaiškus net mokslininkams.
„Moksliniai tyrimai įrodo, kad daugelio gimdymo metu motinos kraujyje randama vaisiaus vandenų komponentų, bet jokių grėsmingų reakcijų tai nesukelia. Tačiau labai retai tie patys vaisiaus vandenų komponentai sukelia labai staigius, gyvybei pavojingus pakitimus“, – aiškina jis.
Klinikinė eiga daugeliu embolijos vaisiaus vandenims atvejų būna žaibiška: prasideda ūmus kvėpavimo nepakankamumas, ima trūkti oro, krenta kraujo spaudimas, gali pykinti, staiga atsirasti nerimas, mirties baimė, padažnėja kvėpavimas, pulsas, mėlsta lūpos. Simptomai nėra specifiniai, tačiau jų atsiradimo ir progresavimo greitis leidžia įtarti šią patologiją.
„Įvykus embolijai vaisiaus vandenimus, reikia nedelsiant pradėti nėščiosios gaivinimą, stabilizuoti kraujospūdį ir užtikrinti audinių bei organų įsotinimą deguonimi, laiku nustatyti krešumo sutrikimus ir tinkamai juos koreguoti. Nežiūrint gydymo, daugelis atvejų mirtini“, – teigia T. Biržietis.
10 proc. gimdyvių mirčių išsivysčiusiose šalyse įvyksta dėl embolijos vaisiaus vandenimis. Įvykus šiai patologijai mirtingumas gali siekti 90 proc. Išgyvenus rezultatai irgi nėra džiuginantys: būdingi ilgalaikiai nervų sistemos pažeidimai.
Dėl embolijos vaisiaus vandenimis miršta iki 20–60 proc. naujagimių, o išgyvenusiems neretai būna neurologinė patologija.
