Nepasisekė su gydytoju
Vilnietė Eglė su vyru kruopščiai planavo ir ruošėsi tėvystei – pastojo lengvai, bet dar nepradėjus plakti vaisiaus širdelei, įvyko persileidimas. Tuomet moteris pagalvojo, kad tai natūrali gamtos atranka, ir tiesiog nusprendė bandyti vėl. Sekė antras nėštumas ir netrukus vėl įvykęs persileidimas.
„Nuvykus į priimamąjį gydytojas lyg tarp kitko pasakė, kad kai kurios moterys trečią kartą bandydamos geria aspiriną dėl lipnaus kraujo“, – kelio iki diagnozės pradžią prisimena ji.
Prieš einant pas ginekologą po dviejų persileidimų Eglė paieškojo informacijos, kas gi tas „lipnus kraujas“, ir pirmą kartą išgirdo terminą antifosfolipinis sindromas.
„Nuėjusi pas gydytoją pasakiau, kad trečią kartą nenoriu bandyti, kol ko nors neišsiaiškinsim. Ta patirtis su tuo gydytoju ne pati geriausia, nes jis atsisakė mane siųsti tyrimams ir pasakė, kad Lietuvoje niekas dėl AFS tyrimų nedaro“, – prisimena ji.
Išgirdus diagnozę – laimė
Trečio nėštumo metu jauna moteris savo pačios iniciatyva gėrė mažas aspirino dozes ir nėštumas išsivystė tiek, kad jau plakė vaisiaus širdelė, bet to nepakako – įvyko trečias persileidimas.
„Po jo atsidūriau pas vaisingumo specialistus ir gavau gydymo planą su daugybe siuntimų pas gydytojus pradedant nuo skydliaukės iki hematologo“, – pasakoja Eglė.
Iš tiesų, moterį kalbinusi akušerė Ieva akcentuoja, kad tyrimus galima pradėti, jei yra bent vienas klinikinis kriterijus – kraujagyslių trombozė ar nepageidaujama nėštumo baigtis. Daugiau apie tai galima sužinoti SAM interneto svetainėje čia.
Atlikus daugybę skirtingų kraujo tyrimų paaiškėjo, kad imunoglobulino G rezultatas yra ribinis, bet dar nebuvo pakankamai didelis, kad būtų galima patvirtinti sindromą ir skirti gydymą.
„Po 12 savaičių tyrimą kartojo ir tai turbūt mano laimingiausia diena buvo, kai rezultatas vėl buvo ribinis ir gydytoja pasakė, kad galima patvirtinti, kad man antifosfolipinis sindromas ir galime tai gydyti“, – šypsosi moteris, kuri dabar laukiasi 26 nėštumo savaitę.
Nėštumo eiga – tokia pati
Antifosfolipidinis sindromas (AFS) – būklė, kai organizmas gamina antifosfolipidinius antikūnus prieš savo organizmą, dėl ko pasireiškia venose ar arterijose trombų susidarymu ar moterims pasikartojančiais persileidimais. Liaudiškai dar žinomas kaip lipnaus kraujo liga – tai autoimuninės kilmės patologija.
„Atsižvelgiant į tai, kad nėštumo patologijos ir pastojimo sutrikimų skaičius nuolat didėja, šios patologijos diagnostikos ir gydymo taktikos tyrinėjimai yra neabejotinai svarbūs ir perspektyvūs moterims, siekiančioms pastoti“, – įsitkinusi I. Girdvainienė.
Pagal jai asmeniškai pritaikytą gydymo planą Eglė kasdien geria didesnes aspirino dozes ir į pilvą leidžiasi heparino preparatus, kurie sulėtina kraujo krešėjimą.
Nėštumas su šia diagnoze beveik nesiskiria nuo įprastinių – be vaistų dažnai moteris dar kamuoja papildomas nerimas.
„Pas gydytoją pirmus mėnesius lankiausi kas porą savaičių, bet labiau dėl nerimo kurį jaučiau ir aš, ir medikė. Dabar jau ramiau“, – džiaugiasi būsima mama.
Tiek mitybos, tiek judėjimo ar poilsio režimai yra įprasti, vienintelis dalykas kurio rekomenduojama vengti – skrydžiai ir ilgos kelionės, kurie gali turėti įtakos kraujo krešėjimui.
Turint AFS gimdyti rekomenduojama tik III lygio ligoninėse.
„Kalbant apie nėštumo pabaigą, tai priklauso ir nuo būklės, ir nuo medikų. Vieni gydytojai linkę atlikti planinį skatinimą natūraliam gimdymui, kiti rekomenduoja cezario pjūvio operaciją. Noriu nuraminti – epidūrinė nejautra galima. Pats gimdymas skiriasi tuo, kad kas keletą valandų jums darys kraujo tyrimą ir stebės krešėjimo faktorius“, – ramino I. Girdvainienė.
Jei gimdymas planinis – para iki jo jau nebereikia vartoti vaistų.
Nėra žinomos AFS priežastys, bet skaičiuojama, kad šį sindromą turi nuo 3 iki 20 proc. nėščiųjų.
„Gaila, kad būna porų, kurios neieško priežasčių – nelemta tai nelemta. Ilgą laiką šis sindromas gali būti besimptomis, bet su medikų priežiūra viskas yra išsprendžiama“, – ramino akušerė Ieva.
