„2022 Liepos 31 dieną, buvo lygiai metai, kai Krikščioniškuose gimdymo namuose buvo pražudytas mūsų sūnelis Liutauras. Kaip tikriausiai pamenate, skrodimo rezultatai parodė, kad vaikelis buvo visiškai išsivystęs, gimdymą priėmusi įstaiga padarė begalę klaidų skausmingai kainavusių vaikeliui gyvybę. Tačiau įstaiga ne tik nesugebėjo to pripažinti, bet ir paaiškino tai kaip „magišką, mistinę mirtį“, kas yra sunkiai suvokiama, kai paaiškinimo lauki iš medikų, mokslo žmonių, ypatingai tų pačių medikų, priėmusių mamą ir vaiką, bei jų sveikatos būklę, įvertinusių kaip „puikią“.
Kaip tikriausiai žinote, pasirinkome teisinį kelią kovoti su įvykusia neteisybe, atnešusią tragediją į mūsų šeimą, juk gyvename civilizuotoje, įstatymų ir tvarkos prižiūrimoje valstybėje.
Taigi, viešai kreipiamės į žmones, turinčius teisę žinoti, kad mūsų valstybėje ne taip paprasta pasiekti teisybę, nes kažkas paskutinėmis išgalėmis bando išvengti atsakomybės ir nuslėpti tiesą.
Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai, pateikė idealų ligos istorijos – gimdymo aprašą, kuriame nuslėpta didžioji dalis tiesos.
Pagal Valstybinės Akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadas, viskas buvo atlikta nepriekaištingai ir kokybiškai, tačiau – vaikas miręs? Ar tai yra nepriekaištingos kokybės rezultatas?
Taigi, aš Liutauro, mirusio sūnaus mama, noriu viešai paklausti Akreditavimo tarnybos specialisto, ką Jūs vertinote pateikdami šias išvadas, jei į mus net nesikreipėte. Kodėl nesikalbėjote su paslaugą gavusia paciente? Kaip tada jūs vertinote paslaugų kokybę ir pateikėte tokias išvadas?
Pagal Akreditavimo tarnybos išvadas, taip išeina, kad „pasirinkta tinkama gimdymo taktika“, kurios rezultatas buvo gimdymo metu uždusęs SVEIKAS KŪDIKIS? Tai taip išeina, kad toks planas buvo iš pat pradžių? Kaip mama, netekusi vaiko, tačiau kovojanti už tiesą, noriu Jūsų, Akreditacijos specialisto paklausti, ar žinojote, kad:
1. Gimdymo namai buvo „perpildyti“ gimdyvių ir apie tai jau kalbėjo administracija, sakydama, kad „kur jie jas (gimdyves) dės, taigi vietų nėra“. Tai faktas rodantis, kad trūko personalo. Net atvykusią panevėžietę išsiuntė gimdyti kitur.
2. Nepažymėta, kad priimanti gydytoja žinojo ir buvo konstatavusi, kad vaiką apsivijusi virkštelė ir yra 7 dienų pernešiojimas, o visos likusios pamainos to nežinojo, arba ignoravo.
3. Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai, apskritai neturėjo teisės priimti nėščiosios su gestaciniu diabetu.
4. Sąrėmių metu, man padaryta epidūrinė nejautra, gimdai atsivėrus tik 3 cm. Tai buvo tiesioginis KKG anesteziologės, kupinas nuostabos komentaras, nes gydytoja leidusi atlikti nejautrą, net nepatikrino gimdos kaklelio atsivėrimo.
5. Man, tuometinei būsimai mamai, sąrėmiu metu buvo prasidėjęs purtymasis, drebėjimas kartu su visa lova, kurių metu susikandžiojau liežuvį, o visas kūnas buvo tarsi suimtas mėšlungio, raumenų spazmų.
6. Prieš mane išnešant (negalėjau paeiti dėl išsekimo, tad nešė vyras ir akušerė) į gimdymo palatą, prieš pat gimdymą buvo atlikta epidūrinė nejautra. Gimdymo palatoje sakiau gydytojams, jog nejaučiu sąrėmių. Medikų pastabos buvo „turi įsiklausyti į savo kūną“. Kaip tai gali padaryti jei vaistai tai blokuoja? Man liepė liepė stotis, kadangi vaisius buvo labai aukštai pakilęs pilve, bet dėl visiško išsekimo, te pavyko pastovėti vos kelias minutes, nes po DVIEJŲ PARŲ SĄRĖMIŲ taip buvau išsekusi jog negalėjau pastovėti ant kojų. Aš kartojau ir kartojau, jog BE PAGALBOS MAN NEPAVYKS pagimdyti, tačiau visi prašymai buvo ignoruojami, taip pat, kaip ignoruojami ir dabar, jau teisinio proceso metu.
7. Ataskaitoje nepažymėta ir visiška smulkmena, kuri taip pat rodo nekokybiškų priemonių naudojimą: grįžus sąrėmiams, kiekvieną kartą kojomis įsispiriant į kojos laikiklius, vienas jų nusisukdavo, taip koja nuslysdavo ir papildomai sukeldavo skausmą. Valytoja tuo metu buvusi palatoje laikė mano koją, leisdama jai įsispirti į krūtinę. Tačiau tai neatstojo tvarkingos stalo konstrukcijos, ir sąrėmių metu valytoją tiesiog nublokšdavau nuo savęs. Tuo metu buvęs personalas net nemėgino pažiūrėti, ar sutvarkyti netvarkingą gimdymo stalą, toks vaizdas jog žinojo problemą, bet į tai nekreipė dėmesio.
8. Į gimdyklą kelis kartus buvo įėjusi pašalinė moteris (geltona uniforma, spėjame registratorė) ir stūmimo metu nukreipė medikų dėmesį savo nepasitenkinimu, dėl be leidimo į teritoriją įvažiavusio vyro. Ar bet kas gali vaikščioti į gimdyklą ir trukdyti medikų darbą, tokiais absurdiškais klausimais?
9. Visų sąrėmių metu man buvo kartojama kad „tu pagimdysi pati, esi sveika jauna moteris, geri tiek tavo tiek vaisiaus duomenys“. Nepažymėta ir tai, kad medikai nekreipė dėmesio į mano fizinę būklę. Be maisto buvau jau beveik antrą parą, daug jėgų (kaip ir kiekvienai mamai) netekau skausmui alinant kūną, o prieš atliekant 3-čią nejautrą man prasidėjo drebulys, primenantis kratymąsi – purčiausi lovoje, o nuo purtymosi susikandžiojau liežuvį. Visiškai negalėjau jo kontroliuoti, o trys medikai atsistoję lovūgaly diskutavo „nuo ko tai galėtų būti“ ir priėjo išvadą, kad tikriausiai tai „nejautros šalutinis poveikis, apie kurį buvo girdėję“. Negalėjau medikams normaliai atsakyti į jų klausimus, lemenau, kad man būtina cezario pjūvio operacija.
10. Mudu su vyru buvome palikti VIENI (net apie 15min likome tik su valytoja), aktyvaus gimdymo gimdykloje metu, kuriuo metu kilo baimė išstumti vaikelį, nes tiesiog nebuvo kas tą vaikelį priims! Jei būčiau stūmusi tuo metu – vaikelis būtų iškritęs ant grindų! Ar tai irgi nesvarbu, normalu, tinkama maksimaliai rūpestinga sveikatos paslauga?
11. Stūmimo metu aparatas fiksuojantis vaiko širdies darbą nukrito, tai buvo apie 1 val. nakties, ir vyras nors pradžioje stengėsi laikyti prispaudęs pats, turėjo laikyti mane, todėl aparatą paleido, o medikai net nesistengė jo pritvirtinti ir stebėti vaiko gyvybės duomenų!
12. Kai grįžo akušerė, pradėjau stumti ir akušerė pradėjo šauktis gydytojos, jai atskubėjus, gimė vaikelis, mėlynas, kaklą apsivyniojusia virkštele, ir gydytoja, turinti padėti, supanikavo, išsigando ir tiesiog liko stovėti be žado, o akušerė ėmėsi gaivinti mūsų sūnelį. Koks tai medikas jei jis pradeda panikuoti kai jo labiausiai reikia? Taip pat iš supanikavimo medicinos personalas neužfiksavo vaiko gimimo laiko.
13. Pradėjus gaivinti naujagimį, tik praėjus 5 min. pasigirdo šaukimas „kvieskite gaivinimo komandą“ vėliau „niekas neatsiliepia“ Jiems pavyko priskambinti iš kažkelinto karto. Atvykus gaivinimo komandai, niekas iš palatoje buvusių medikų negalėjo atsakyti kada gimė kūdikis. Taip nutiko dėl medikų supanikavimo ir išsiblaškymo, o kaip vėliau paaiškėjo – ir gimdykloje kabančio laikrodžio kuris rodė 20min neatitikimą su realiu laiku. Viena iš medikių paskaičiavo, kad vaikas „turėtų būti gimęs“ 1val 24 min. Kiekviena sekundė yra svarbi naujagimio gaivinimui, tačiau mūsų naujagimį priėmę medikai, negalėjo atsakyti kada tai įvyko. Esame įsitikinę, jog buvo pateiktas išgalvotas gimimo laikas, nes aiškiai matėsi, kad niekas jo neužfiksavo. Mūsų sūneliui, Liutaurui, buvo konstatuota mirtis.
14. Viso gaivinimo metu, apie 30 minučių, gal net daugiau buvau palikta kraujuojanti (nes buvo padarytas kirpimas), nesusiūta, ko pasekoje netekau daug kraujo. Tik kuomet kai mano vyras pradėjo maldauti pasirūpinti manimi gydytoja ėmėsi veiksmų – stabdyti kraujavimą ir siūti. Netekusi daug kraujo, apalpau ir buvau gaivinama. Po kiek laiko trumpai atgavus sąmonę, buvau tranzo būsenoje, vyras pasakojo, kad prašiau sūnaus, nes girdėjau jo verksmą ir man reikėjo jį pamaitinti.
15. Kitą rytą pas mus atėjo gydytoja, kuri paklausė mūsų, ar man buvo ištraukta placenta, nes abi dirbusios medikės buvo šoko būsenoje ir neatsiminė ar tai atliko, ar tiesiog mane, kaip maišą susiuvo su viskuo. Buvo daromas echoskopas, kad įsitikinti, ar tai normalu?
16. Dauguma tos pačios įstaigos personalo, kitą dieną, žodžiu pripažino, kad jei būtų laiku atliktas cezario pjūvis – vaikelis būtų gyvas.
17. Mūsų sūnelis, Liutauras, gimė negyvas po daugiau nei dviejų parų, kurių metu buvau į makštį skatinama medikamentais, vėliau skatinamaisiais į veną, ir per tas dvi su trupučiu paras, pasikeitusios medicinos pamainos neperduodavo mano būklės, nei tos kuri buvo nustatyta priėmimo metu, nei tai kas nutiko per tą pamainą, nei kaip stipriai keitėsi ir blogėjo mano fizinė būklė. Mano ir mano sūnaus priežiūra buvo atlikta aplaidžiai, ko pasekoje netekau sūnaus ir dėl to laikau atsakingais visus per tris pamainas, dirbusius medikus ir Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus.
Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai ir priimanti gydytoja aplaidžiai pažiūrėjo į rizikos faktorius, ir nusprendė „surizikuoti“ mūsų sūnaus gyvybe, sąmoningai įvertinę:
1. Nėščiosios gestacinį debetą;
2. Vaikelį apsivijusią virkštelę;
3. Vaiko pernešiojimą ir natūraliai neprasidedantį gimdymą.
Nekompetentingi Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai, daugiau nei dvi paras kankino mane įvairiais skatinimais, norėdami natūralaus gimdymo ir nekreipdami dėmesio į akivaizdžiai blogėjančią mano fizinę būklę, mano parodymus, kad neturiu jėgų, pati – nepagimdysiu, prašymus atlikti cezario pjūvio operaciją, nesekė mūsų vaikelio gyvybinių rodiklių, ir nesiėmė pagalbos veiksmų, kai nuo išsekimo tapau nebepajėgi pagimdyti. Buvome palikti be medikų priežiūros svarbiu vaiko užgimimo momentu, neadekvačiai skiriami nuskausminimai turėjo įtaką gimdykloje dingusiems sąrėmiams. Ir visa tai AKREDITACIJOS TARNYBOS VERTINIMU YRA „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS SUTEIKTOS NEPAŽEIDŽIANT TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ“, KURIŲ REZULTATAS MŪSŲ SVEIKAS, TAČIAU, NEGYVAS SŪNELIS.
Praėjus daugiau nei metams, kyla daug klausimų dėl institucijų nešališkumo kurios turėtų būti raktas į tiesos atskleidimą. Mes kaltiname Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų personalą dėl aplaidumo darbo vietoje, laiku nesuteikus pagalbos, kuri būtų išsaugojus mūsų sūnaus, Liutauro gyvybę.
Teko bendrauti su nemažai medikų, kurie susipažino su bylos medžiaga ir turi nuomonę jog tai yra akivaizdus priėmusių Krikščioniškų gimdymo namų medikų aplaidumas. Ne kartą kėlė klausimus kodėl nebuvo padarytas cezario pjūvio operacija, kuri būtų išgelbėjęs mūsų sūnaus gyvybę.
Labai gaila kad mums, sūnaus, per medikų aplaidumą, netekusiems tėvams, tenka išgyventi sūnaus netektį vėl ir vėl iš naujo siekiant įrodyti tiesą. Jei atsirastų panevėžietė moteris, kuri tądien 2021–07–29, apie 07:00–10:00 buvo išsiųsta iš Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų, prašome atsiliepti, mums labai svarbus jūsų liudijimas. Taip pat jei atsirastų sąžiningų ir teisingų medik, ar valstybinių institucijų žmonių, kurie galėtų mums padėti, labai prašome kreiptis į redakciją. Ačiū! KARTU MES STIPRESNI!“
Lrytas.lt pavyko gauti Krikščioniškųjų gimdymo namų komentarą, kuriame teigiama:
„Mūsų žiniomis, tėvai yra inicijavę ikiteisminį tyrimą, todėl siekdami nepakenkti ikiteisminio tyrimo eigai, taip pat vadovaudamiesi atitinkamų teisės aktų reikalavimais, prašomos informacijos šiuo metu suteikti negalime. Užjaučiame ir suprantame netektį patyrusių artimųjų skausmą, tačiau teiktų paslaugų tinkamumą turi įvertinti atitinkamos institucijos.“
