„Gimdymas yra normalus fiziologinis procesas, kuris žvelgiant iš gamtos pusės yra visiškai natūralus, bet kartu tai būsena, kurioje mūsų organizmas būna tik kelis kartus per visą gyvenimą ir sukelia didžiulį stresą kūnui. Dažniausia pirmąkart gimdančių moterų baimė ir yra – ar ištversiu gimdymo skausmą? Kaip ir kada pradės skaudėti. O gal neskaudės visai?
Iš tiesų, laukiantis pirmą kartą ir mano galvoje sukosi nerimastinga mintis apie skausmą. Kaip akušerė esu dalyvavusi ne viename gimdyme ir puikiai supratau, kad kiekviena esame labai skirtingos, o tas garsusis gimdymo skausmo slenkstis tikrai nevienodas. Paradoksalu, kad nepatyrus savo gimdymo, niekada nesužinosi, kiek stipriai tau skaudės ir koks gi iš tiesų bus tavo gimdymo skausmas.
Akušerijoje mus moko, kad sąrėmių skausmas yra unikalus ir organizmą paruošia ateidamas ritmiškais ciklais – gimdai susitraukiant skausmas būna stiprus, bet leidžiantis nuo jo pailsėti, todėl visos būsimos mamos gali ištverti savo gimdymo skausmą. Tačiau, artėjant mano asmeniniam susitikimui su šiuo tiek apkalbėtu ir visiems žinomu siaubu, mano atmintyje vis iškildavo garsiai rėkiančių mamų šauksmai, kurios skųsdavosi, kad jau nebegali ištverti, kitos apsipildavo ašaromis ar net pykdavo ant šalia esančio personalo bei vyro.
Ir visų šių situacijų gelbėtojas vienas – jo didenybė epidūrinė nejautra. Nors tai nėra būtinoji pagalba ir tikrai yra mamų, kurioms šios stebuklingos adatos neprireikia, bet lygiai tiek pat mamų peržengusios savo skausmo slenkstį labai džiaugiasi, kai į gimdyklą ateina gydytojas anesteziologas ir atlieka epidurinę nejautrą, šios civilizacijos išradimą, kuris te atleidžia „natūralistai“ puikiai grąžina mamą į aktyvų dalyvavimą savo gimdyme ir mano akušerine galva, mama gali pagimdyti natūraliais gimdymo takais, o tai yra natūraliai tik su geroku palengvinimu ir, man patinka šis žodis, – komfortu.
Žinoma, skausmas yra pojūtis, kuris tarytum šviesoforo signalas praneša mūsų kūnui apie pavojų ir tokiu būdu skatina aktyviai dalyvauti savo gimdyme, bet kartais jo būna šiek tiek per daug. Iš tikrųjų, susipažinti su juo verta, o toliau įsisiūbuojant linkiu klausyti ne tik savo kūno, bet ir akušerės ar gydytojo rekomendacijų. Kartais skausmui suvaldyti tereikia vyro masažo ar aromaterapijos gimdykloje, bet kitais atvejais – gydytojo anesteziologo pagalbos. Ir visi šie būdai man skamba puikiai.
Tai kaip man sekėsi pirmasis pasimatymas su gimdymo skausmu? Įsisiūbavus sąrėmiams ir vis labiau didėjančioms vyro akims aš paprašiau epidūrinės nejautros ir, ką jus sau galvojate, po atliktos procedūros praėjus pusvalandžiui labai užsinorėjau kavos! Todėl kartu su vyru pasidarėme kavos pertraukėlę ir po jos toliau kibome į „darbus“ bei labai greitai susitikome su savo stebuklu.
Pabaigai prisiminiau istoriją apie skausmą ir ko labiausiai bijo akušerės. Kartą budėjimo metu į priėmimo skyrių atvyksta moteris, iš pirmo žvilgsnio tikrai ne gimdyvė, nes avi aukštakulnius yra maloniai nusiteikusi ir su plačia šypsena veide. Tąkart man pasiteiravus kuo galiu padėti atsako, kad pažiūrėčiau ar gerai pastatė automobilį kieme, nes vairuodama jau keistai jautėsi. Aš nusprendžiu, kad automobilis palauks ir pakviečiu gydytoją pačios moters apžiūrai. Atėjus pagalbai mes vos spėjome paprašyti patogiai įsitaisyti gimdyvę ir vaikelis jau buvo ant mano rankų, o maloni mama ir toliau pergyveno ar tinkamoje vietoje paliko mašiną.
Gamta tikrai stebuklinga ir yra moterų, kurios nežino kas tas skausmas, bet jos turi kitus pojūčius, kurių pagalba atvyksta į savo gimdymą. Nebijokite, tokių laimingųjų nedaug ir dažniau mums tenka pažinti savo kūną ir jo siunčiamą skausmo signalą.
O aš linkiu girdėti save ir nuskausminimo nebijoti, o jis tikrai bus, jei jums jo prireiks.“
