Gimdymas užtruko
Dabar Dominykas – judrus ir guvus berniukas, bet prieš dvylika metų, kai jį pagimdė, Gintarė nežinojo ko tikėtis.
Vienuose Vilniaus gimdymo namuose (redakcijai įstaiga žinoma), su sąrėmiais atvažiavusi G.Rožėnė nesulaukė planuotą cezario pjūvio operaciją atlikti prižadėjusio ir už tai didelę pinigų sumą užsiprašiusio mediko.
„Sakiau, kad man gydytojas rekomendavo atlikti su cezario pjūvio operaciją, bet niekas neklausė – gimdyk pati, tik nurodė, Gimdžiau 18 valandų po vandenų nutekėjimo“. – dar dabar tų valandų siaubą pamena G.Rožėnė.
Kadangi gimdymas pirmas, kaklelio vėrimasis vyko labai lėtai, o daugelį valandų moteris su vyru praleido palikti vieni gimdykloje. Nusprendę, kad viskas jau užsitęsė per ilgai, medikai Gintarei suleido skatinamųjų vaistų, nuo kurių ją pradėjo pykinti, atliko epidūrinę nejautrą ir liepė ruoštis gimdymo procesui.
„Stumk – nestumk, stumk – nestumk ir supratau, kad gydytoja nieko nežino, nieko negali padaryti ir net nežino ką daryti. Visa tai truko tol, užsuko pro šalį ėjęs kitas gydytojas ir įvertinęs procesą, liepė skubiai vežti į operacinę – vaiko tonai buvo prasti, jis nepraėjo per gimdymo takus ir reikėjo skubiai traukti“, – atsidūsta moteris.
Per operaciją – atsibudo
Nuo varginančio gimdymo išvargusi moteris jau negalėjo atmerkti akių, tad operacijos pradžios nepamena, bet puikiai žino, kas vyko jai įpusėjus.
„Atsimerkiu ir matau, kaip mano gydytoja sėdi šalia, sesutę pykina, nes, vėliau paaiškėjo, ji laukėsi, jaučiu, kaip operaciją atliekantis gydytojas man pilve kažką daro. O, sesutė sako, nemiegat? Parodo man mano sūnų ir atbėgusi labai nustebusi anesteziologė vėl suleidžia vaistų, kad užmigčiau“, – šokiruota Gintarė.
Ji atsigavo reanimacijoje, bet sūnaus tuomet negavo. Jo nepamatė ir vėliau, kai buvo perkelta į paprastą palatą, o paklausus, kur kūdikis, sužinojo, kad jis reanimacijoje.
„Priežasčių nenurodė. Sako, tiriam. Ką tiriat, klausiu. Nieko nežinau, atšauna. Perpjauta, su vyro pagalba pasiekiu reanimaciją ir matau, jog be daugybės laidelių jam dar ir kaklo įtvaras uždėtas. Vėl klausinėju – kas čia vyksta ir vėl nieko nepavyksta sužinoti“, – neslepia pykčio moteris.
Kitą dieną su vyru ji apsilankė pas skyriaus vedėją ir ši pasakė, kad sūnus stebimas. Kas kelia įtarimų, kokios priežastys, kad reikėtų stebėti – neatsakė, patikino, kad viskas kontroliuojama.
Ką tyrė – taip ir nepasakė
Galiausiai berniukui nieko nerado, bet tiek mamai, tiek mažyliui pradėjo leisti peniciliną, nes gimdymo metu pakilo temperatūra, įtarė bakterinį uždegimą.
„Du kartus per dieną ateidavo sesutė ir išsinešdavo sūnų vaistų sulašinimui. Vieną kartą parnešusi taip abejingai sako: „Jei dabar perrenginėsit, nenustebkit, kad kojytės bus šaltos – magnetinio rezonanso kambaryje visada šalta.“ Aš pamenu savo šoką – ką, darėte mano vaikui magnetinį rezonansą? Taip, atsako, galvytės, o jūs nežinojot – ji ramiai sako. Ne, nežinojome, nes niekas neklausė sutikimo. Mes su vyru vėl pas vedėją su klausimais, kas čia vyksta. Ji vėl tą patį – profilaktiškai. Penkių parų kūdikiams profilaktiškai tokie tyrimai atliekami?“, – iki šiol stebisi Gintarė.
Po antibiotikų kurso mamą su sūnumi išleido ir šeima iškart iškeliavo į Santaros klinikas, pas pažįstamus medikus, kurie ištyrę patvirtino, kad vaikas visiškai sveikas.
„Pagal atliktų tyrimų gausą pakomentavo, jog kažkas, greičiausiai, per operaciją vyko ne pagal planą ir bijojo pasekmių, todėl tyliai, nieko nesakę, tyrė“, – atsidūsta G.Rožėnė.
Dominykui dabar dvylika ir jis sveikut sveikutėlis, bet patirto siaubo Gintarė nepamiršo ir ilgai negalėjo ryžtis susilaukti antro vaiko.
Moterų teisės – paminamos
Pastaruoju metu iškilusi traumuojančių patirčių gimdymo metu tema nėra nauja, o daugiau besitęsianti problema, kurią aktyviai viešina ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga (MGIS). Prieš keletą savaičių tėvai pasidalijo tragedija, kuomet po ilgo gimdymo, kūdikis gimė uždusęs gimdymo takuose ir kaltina medikus aplaidumu.
„Atsitikusi tragedija iškėlė nemažai diskusijų ypač moterų ratuose: kalbama apie procedūras, jų naudojimo prieinamumą ar ne, personalo profesionalumą ir kt.
Tačiau norėtųsi išryškinti vieną esminių temų, kuri kyla kone visose tragiškose ar traumuojančiose gimdymo patirtyse – moters pojūčius, poreikius ir kaip jie yra (ne)priimami tiek personalo, tiek dažnai platesnės visuomenės“, – teigia sąjungos atstovai.
Jie pabrėžia, kad moterų prašymai gimdant dažnai ignoruojami: „Moterų subjektyvūs poreikiai gimdymo metu yra nuvertinami iki gimdymo net pačių moterų diskusijose, kur vyrauja požiūris „tik gydytojas žino, kaip yra geriausia“, tiek neretai personalo gimdymo metu vertinant „reikia ar nereikia kažkokios intervencijos ir pagalbos“, tiek po gimdymo – „nėra ko pergyventi, svarbu gyvas vaikas ir gyva mama.“
MGIS teigia, kad užsienyje vis dažniau kalbama ir siekiama, kad nėštumo ir gimdymo priežiūra būtų orientuotos į moterį (angl. Women – centred approach).
„Tai reiškia, kad sprendimai nėštumo ir gimdymo metu yra priimami gerbiant moters autonomiją ir kūną, atsižvelgiant į jos vertybes ir poreikius, įtraukiant ją į sprendimų priėmimą. Tiek MGIS atlikta gimdyvių patirčių apklausa „Mano gimdymas“, tiek labai daug tyrimų kitose šalyse indikuoja, kad moters subjektyvi patirtis, kaip ji pati vertina gimdymą, labiausiai nulemia tai, kaip ji priims patirtį. Kitaip sakant, kad neįmanoma sukurti vieno šablono, kuris patenkintų visų moterų poreikius, kad ir kaip „teisingai“ jis skambėtų ant popieriaus. Lygiai taip pat tampa svarbus gebėjimas įsiklausyti į konkrečią gimdyvę, suvokti, kad tik pati moteris gimdymo jaučia savo kūną, savo jėgas ir resursus judėti toliau vieno ar kito pasirinkimo link“, – primena MGIS atstovai.
Ir tai, pasak sąjungos specialistų, indikuoja ne apie vieno ar kito gimdymo būdo pavojingumą ar kažkurios įstaigos neprofesionalumą.
„Jos indikuoja, kiek dar mažai mums kaip visuomenėje rūpi moterų teisė į absoliučiai bazines žmogaus teises gimdymo metu: pagarbą ir orumą, kūno integralumą ar informuotą pasirinkimą. Nes kol neatsitinka tragedija, priimame tokį elgesį kaip normą. Jau ne pirmus metus MGIS atstovės keldamos šias temas susiduriame su sunkumais, net tada, kada turime platesnį palaikymą iš kitų iniciatyvų ar Seimo Žmogaus teisių komiteto.
Visada, atrodo, atsiranda didesnių kitų bėdų arba atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija bei stacionarai tiesiog ignoruoja keliamas problemas. Nebestumkime gimdyvių teisių klausimų į stalčių ir išdrįskime pagaliau įsiklausyti į moteris!“, – ragina MGIS.
