Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausos duomenimis, kitose pozose nei ant nugaros gimdo mažuma moterų Lietuvoje, dažnai gimdymo pozos klausimas net neaptariamas. Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė ragina moteris drąsiau išsakyti savo norą išbandyti kitas gimdymo padėtis.
Gimdymo poza – nediskutuotina
„Gulima ant nugaros padėtis yra pati nepalankiausia: pailgėja išstūmimo laikotarpis, dažniau prireikia medikamentinio stimuliavimo, vakuuminio ekstraktoriaus ar replių“, – rašoma SAM rekomendacijose normaliam gimdymui.
Anot rekomendacijų, galimybė moteriai pasirinkti gimdymo padėtį reiškia mažesnį diskomfortą, mažiau komplikuotų gimdymų, mažiau tarpvietės ir makšties traumų, mažesnę infekcijos tikimybę.
Tačiau Lietuvos įstaigose, priimančiose gimdymus, įprasta laikoma gimdymo poza, kai moteris guli ant nugaros ar pusiaugula ant gimdymo stalo, dažnai galimybė gimdyti kitoje padėtyje net neaptariama. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausos, kurioje dalyvavo beveik 3 tūkst. moterų, gimdžiusių Lietuvoje 2019-2020 metais, duomenimis, didžioji dalis moterų gimdė gulėdamos ant nugaros arba pusiaugula ant gimdymo stalo. Vos 70 moterų atsakė, kad pagimdė kitose pozose – taigi gimdymas kitoje nei ant nugaros pozoje yra išimtis.
Daugiau nei pusė apklausą atsakiusių moterų teigė, kad pozos pasirinkimo klausimas gimdymo metu išvis nebuvo svarstomas. Gimdymo pozą moterims dažniau pasiūlo medikai (41 proc. atsakymų), tik 10 proc. moterų jautėsi, kad jos pačios pasirinko gimdymo pozą ir tik 3 proc. moterų teigė turėjusios galimybę išbandyti skirtingas gimdymo pozas.
Tiesa, ši apklausa nebuvo reprezentatyvi. Tačiau tai pati plačiausia ir išsamiausia tokio pobūdžio apklausa, kada nors vykdyta Lietuvoje, į kurią atsakė įvairaus amžiaus moterys gimdžiusios skirtingose ligoninėse. Kiek daugiau atsakymų gauta iš moterų, turinčių aukštesnį išsilavinimą ir gimdžiusių pirmąjį kartą.
Pozą turi pasirinkti pačios
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos narė, dula Lina Gabrijolavičienė sako, kad pozos pasirinkimas aktyviajai gimdymo stadijai – tam metui, kai išstumiamas naujagimis – priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Dalis jų yra tarsi netiesioginiai – dažnai pirmą kartą gimdanti moteris gimdymą būna mačiusi tik per medijas, filmus, pasakojimus, o šiuolaikinis gimdymo vaizdavimas su realiais gimdymo vaizdais turi labai mažai bendro. Taip pat gali būti reikšminga tai, kad gimdymas yra labai kūniškas procesas, kurio eigai gali turėti esminės įtakos santykis su savu kūnu.
Ar juo pasitikima, ar kažkada buvo pažeistos seksualinės, asmeninės ribos, ar ta patirtis priimta ir integruota, kaip moteris vertina savo vaisingumą – visa tai irgi gali lemti, ar žmogus jaučiasi saugus atsiduodamas kūno vedamam procesui, ar jis linkęs rinktis išorinį vadovavimą. Gali veikti ir ligoninės, gimdyklos architektūra, interjeras – jei vidury palatos yra tiktai gimdymo lova, greičiausiai gimdyvė joje ir atsidurs.
Pasaulyje dabar vis plačiau kalbama apie tai, kad gimdymo priežiūros specialistų ruošimas taip pat turi įtakos gimdymo pozoms – teoriniai vadovėliai ir mokymosi priemonės įprastai vaizduoja gimdyvę taip, kad ją būtų patogu apžiūrėti ar prižiūrėti“, – sako L.Gabrijolavičienė.
Gimdymo padėtys, kai naujagimis išstumiamas klūpint, stovint, laikomos natūralesnėmis, fiziologiškai palankesnėmis.
„Gimdymo pozas tiriantys antropologai ar kiti mokslininkai vienareikšmiškai pabrėžia, kad moterys, turinčios galimybes rinktis gimdymo pozas, dažniau renkasi ne gulėti, o klūpėti stačiai, klūpėti atsirėmus blauzdomis ir dilbiais, sėdėti ant gimdymo kėdutės ar vandenyje, būti keturpėsčiomis – tai yra, rinktis vertikalią arba kryžkaulį atlaisvinančią pozą. Daugiausiai tokių pozų galima matyti ir išlikusiuose senovės artefaktuose – vazose, bareljefuose, raižiniuose, skulptūrose.
Pačios moters pasirenkama poza turi privalumų – moteris tada apskritai geriau vertina savo gimdymą, kūdikis sklandžiau statosi į gimdymo takus, jam užgimti padeda gravitacija. Kokia yra pastarųjų metų Lietuvos realybė, rodo statistika – kad pati pasirinko gimdymo pozą, sako viena iš dešimties apklausos respondenčių“, – sako Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos narė, dula L.Gabrijolavičienė.
„Nesinori tikėti, kad problema tokia didelė“
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė sako, kad apklausos duomenis reikia vertinti atsargiai, tačiau LAGD prezidentė pripažįsta, kad gimdymo padėties pasirinkimo problema Lietuvoje egzistuoja.
„Sukelia abejonę, kad dauguma moterų negalėjo pasirinkti gimdymo padėties. Šiais laikais vyksta mokymai, moterys aiškiau reiškia savo norą, kaip jos nori gimdyti. Ar teisingai buvo pateikti apklausos klausimai, negaliu vertinti. Bet vis tiek problema kažkokia yra. Nesinori tikėti, kad ji yra tokia didelė“, – sako gydytoja akušerė ginekologė D.Ramašauskaitė.
Pasak LAGD prezidentės, gimdymo padėties pasirinkimas turi daug naudos – mažesnis moters diskomfortas, mažiau komplikuotų gimdymų, mažiau tarpvietės ir makšties traumų.
„Tai yra moksliškai įrodyta ir taip turėtų būti, kai gimdymas normalus. Jeigu gimdymas komplikuotas, reikia atlikti vakuuminę vaisiaus ekstrakciją ar panaudoti akušerines reples, tada aišku, kad moteris turi būti kitoje pozicijoje, nelabai pasirinks“, – sako prof. dr. D.Ramašauskaitė.
Svarbu išreikšti savo norą
Tad kodėl gimdymas ant nugaros laikomas tokiu įprastu, kad kita gimdymo poza, kuri galbūt būtų palankesnė, kartais net neaptariama?
„Tai turbūt atėję iš seniau kaip prieš 30 metų, kai net kalbos nebuvo, kad gimdymo padėtis galėtų būti kitokia, buvo tokia suformuota nuostata. Manau, kad pagrindinė problema yra dėl nesusikalbėjimo, neišsakymo savo norų. Moterys tikrai pasiruošusios, bet reikia savo norus išsakyti. Gal vyresnės akušerės ne iš blogos valios nepasiūlo kitos pozos pabandyti, galbūt jos yra įpratusios dirbti taip ir užmiršta pasiūlyti pabandyti kitą pozą, tai nėra gerai.
Akušerijos metodikoje „Normalus gimdymas“, sveikatos priežiūros specialistų mokymuose seniai kalbama, kad kad moteriai, esant normaliam gimdymui, turėtų būti leista pasirinkti padėtį“, – sako akušerė ginekologė D.Ramašauskaitė.
LAGD prezidentė ragina atvykusias gimdyti moteris su akušere aptarti gimdymo planą, išreikšti norą pabandyti stangintis kitose pozose.
„Jeigu moteris turi išankstinę nuostatą, kaip ji norėtų, reikėtų pradėti bandyti nuo tos pozos, tada žiūrėti, ar patogiai jaučiasi, ar gali tokią padėtį išlaikyti, – sako D.Ramašauskaitė, – dažniausiai moterys bando vienaip ir kitaip. Kiek stebiu, dažnai moterims labiausiai patinka stumti ant šono arba keturiomis. Yra specialios kėdės, ant kurių atsisėdus galima bandyti stangintis. Pagal situaciją galima pasiūlyti.“
Nuskausminimas neturėtų daryti įtakos
Daugelis moterų gimdymo metu pageidauja skausmo malšinimo. Gimdymo skausmo malšinimas, pasak LAGD prezidentės, galbūt darytų įtaką gimdymo eigai, gimdyvės padėčiai, atlikus nejautrą, bet ne vaisiaus išstūmimo padėčiai.
„Jeigu atliekama epidūrinė anestezija, klausimas, kaip ji atlikta, ar tai yra nuolatinė vaistų infuzija, ar vaistas leidžiamas tam tikrais laiko tarpais, kai yra mažesnė galimybė kontroliuoti nejautros lygį. Nuo to priklausys, ar moters pojūčiai yra pakankamai geri, kaip ji jaučia kojas. Jeigu yra didesnis nejautros lygis, gali malšinti ne tik skausmą, bet šiek tiek ir motoriką. Dėl to moteris gali ne taip gerai jausti kojas, gali suklupti.
Jei suleidžiami narkotiniai analgetikai į veną, dažnai moteriai tuo metu apsisuka galva, geriau, kad ji pagulėtų, bet jų poveikis gana trumpas, jam praėjus, moteris vėl gali puikiai judėti. Taip pat ir su inhaliuojama anestezija, vadinamosiomis „linksminančiomis“ dujomis. Nejautra galbūt galėtų turėti įtakos viso gimdymo metu, bet ne pačiam paskutiniam gimdymo etapui. Kai vyksta aktyvus stanginimasis, neleidžiami nei intraveniniai analgetikai, nei duodama kvėpuoti dujų“, – sako LAGD prezidentė prof. dr. D.Ramašauskaitė.
