Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Neringos Martišienės žiniomis, šiuo metu Kėdainiuose taip pat yra nepilnamečių, auginančių vaikučius ar besilaukiančių. Ir pabrėžė, kad tokių merginų negalima smerkti, o reikia joms padėti.
Vengia šeimos stigmatizavimo
„Kėdainių rajone, šios dienos duomenimis, trys nepilnametės mamos augina vaikučius, viena dar laukiasi. Kiek metų nepilnametei bebūtų, dažniausiai šie rūpesčiai jaunai mamai kelia didelius iššūkius ir todėl aplinkinių parama ir dėmesys yra ypatingai svarbūs“, – pastebi N. Martišienė.
Paklausta, ar tokios jaunos mamos yra iš socialinės rizikos šeimų, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad socialinės rizikos šeimų apskaita panaikinta 2018 m. liepos 1 d.
„Vengiame šeimos stigmatizavimo – juk situacijų gali būti įvairių. Nei socialinė padėtis, nei kitos aplinkybės nėra lemiamas veiksnys dėl ankstyvo nėštumo. Tokiose situacijose vaiko teisių gynėjai susitelkia į pagalbą būsimai mamai nėštumo laikotarpiu ir jau vaikelio sulaukus. Turime galvoti, ką geriausio galime padaryti šiandien šios jaunos mamos ir kūdikio gyvenime“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Ji taip pat pridūrė: „Jeigu Vaiko teisių gynėjai žino tokius atvejus, jie visuomet padeda besilaukiančioms ir susilaukusioms vaikelio nepilnametėms mamoms. Labai svarbu padėti jaunai mamai suvokti ir prisiimti atsakomybę, ypač, kai būtent tokios patirties savo vaikystėje jos neretai stokojo.“
Įkvepia stengtis
N. Martišienė pasidžiaugė, kad net ir labai anksti tapusios mamomis, merginos sugeba gyvenime stotis ant kojų:
„Mūsų patirtis rodo, kad teikiama pagalba pasinaudojusios merginos lengviau atranda savo kelią gyvenime: augindamos vaikelį baigia vidurinę mokyklą, įgyja profesiją, sukuria šeimą. Vaiko teisių atstovai žino ne vieną gražiai susiklosčiusią istoriją, kuri įkvepia stengtis dėl tokių mamų dar labiau.“
Paklausta, gal žinoma, kokios priežastys lėmė, kad merginos taip anksti pastojo, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja sakė:
„Kiekviena situacija yra jautri ir individuali. O priežasčių gali būti įvairų: lytinio švietimo spragos, atsakomybės stoka, meilės stoka, tėvų pavyzdys ir pan.
Atsakymo neretai galime ieškoti ir šeimoje: galbūt joje vaikui pristigo meilės ir šilumos iš tėvų, galbūt nebuvo patenkintas jų saugumo poreikis. Todėl vėliau mergaitės šių jausmų ieško kitais, kartais ir rizikingais būdais.
Paauglio veiksmai gali būti paskatinti ir siekio įtikti, būti pripažintam bendraamžių. Juk paauglystėje vyksta ne tik fiziniai pokyčiai, bet ir formuojasi vertybių sistema, didėja autonomiškumo jausmas. Dažnai tokius pokyčius lydi sumišę jausmai ir, jei šiuo metu šalia paauglio nėra žmogaus, padedančio jam susigaudyti šiame sudėtingame raidos tarpsnyje, pasekmės gali būti ir tokios.“
Svarbus – šeimos palaikymas
N. Martišienės teigimu, jaunai merginai pastojus, labai daug įtakos jos savijautai ir psichologinei būsenai turi tai, kaip į tai reaguoja ir situaciją priima jos šeima bei artimieji.
„Pirmaisiais nėštumo mėnesiais neretai priimami sudėtingi sprendimai, kurie lemia tolimesnį jaunos mamos ir gimsiančio kūdikio gyvenimą. Todėl pagalba reikalinga visada, tik ne visada vienoda. Situacijų gali būti labai įvairių. Kartais tereikia šilto žodžio ir artimųjų palaikymo. Būna, kad reikia psichologo konsultacijos arba socialinio darbuotojo palydėjimo.
Vaiko teisių gynėjai jaunoms mamoms paaiškina teisinius dalykus, tėvystės nustatymo tvarką ir kt., – jautriai pasakojo moteris. – Gerai, kuomet su ankstyvos motinystės iššūkiais susidūrusią merginą rūpesčiu apgaubia šeima. Su šeimos palaikymu, mergina lengviau įveikia iššūkius, gali tęsti mokslus. Kadangi nepilnametis negali būti savo vaiko įstatyminiu atstovu, dukros vaikelio globėjais tampa seneliai. Jie ne tik padeda vaikutį auginti, bet ir prisiima moralinę bei teisinę atsakomybę už vaiką iki mamos pilnametystės.“
Džiaugiasi, kad priima pagalbą
Kiek kitokia situacija, anot pašnekovės, yra tuomet, kai vaikučio besilaukiančios merginos gyvena ne su tėvais.
„Kai besilaukiančioji gyvena globos namuose, jai pasiūloma pagalba vietoje. Su socialinės srities specialisto, o esant poreikiui, psichologo pagalba, paauglė įveikia suaugusio žmogaus pamokas: išmoksta kūdikėlį maitinti, pasirūpinti jo higiena, suprasti ir atliepti poreikius, megzti ryšį, prižiūrėti savo pačios sveikatą ir daug kitų svarbių dalykų“, – apie besilaukiančių nepilnamečių kasdienybę pasakojo N. Martišienė.
Nors paprastai kalbama apie nepilnametės mamos didžiausią atsakomybę, tačiau didelę įtaką tiek būsimo vaikučio, tiek mamos gyvenimui turi ir tėvas.
„Kalbant apie pagalbą, labai svarbus ir būsimo tėvo vaidmuo, ar jis yra pilnametis ar ne, ar gali prisiimti atsakomybę už kūdikį. Gynėjai visada bendrauja su abiem tėvais, jeigu tik yra tokia galimybė“, – sakė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Ji taip pat pastebėjo, kad itin jauno amžiaus pora, tapusi tėvais, neretai dar nėra pajėgūs užtikrinti kūdikio poreikius:
„Jiems patiems dar sunku tuos poreikius suvokti, o juo labiau atliepti, todėl pagalba tikrai reikalinga. Džiaugiamės, kuomet mamos ją noriai priima.“
Ragina nelikti abejingais
Pasiteiravus, kokia situacija pastaruoju metu yra su nepilnamečių nėštumu: ar jų daugėja, mažėja, N. Martišienė teigė:
„Kėdainių rajone, šios dienos duomenimis, trys nepilnametės mamos augina vaikučius, viena dar laukiasi. 2019-aisiais pagimdė viena nepilnametė. Tokie atvejai, kada nepilnametė pastoja, yra vienetiniai, todėl įžvelgti tendencijas sudėtinga. Tačiau norime pabrėžti, kad visi šie atvejai yra svarbūs ir reikalaujantys visų mūsų dėmesio.“
„Ar visos pastojusios nepilnametės ryžtasi gimdyti, o gal daugelis jų nutraukia nėštumus?“ – paklausiau pašnekovės.
„Ar visos merginos ryžtasi gimdyti, tokios informacijos neturime. Mes džiaugiamės, kada vaikelį mergina išsaugo ir juo yra pasirengusi rūpintis. Visuomet stengiamės išsiaiškinti, ar reikalinga kokia nors pagalba.
Vaiko teisių gynėjai bendrauja su visomis besilaukiančiomis nepilnametėmis, jeigu tik gauna apie jas informaciją iš gydymo įstaigos, mokyklos, pačių tėvų.
Vaiko teisių specialistai kviečia nelikti abejingiems besilaukiančioms mamoms ir padėti joms rasti tuo metu taip reikalingą socialinę, psichologinę ar kitą pagalbą“, – ragino Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja N. Martišienė.
