Parengė rekomendacijas
Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose apžvelgiami šiuo laikotarpiu svarbūs mitybos aspektai. Daugumai moterų didesnis maistinių medžiagų, tarp jų – vitaminų ir mineralinių medžiagų, poreikis atsiranda po ketvirto nėštumo mėnesio, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurių vitaminų bei mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminas D, jodas bei geležis, pakankamas kiekis yra būtinas tiek planuojant nėštumą, tiek nėštumo pradžioje.
Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų valgyti įvairius maistingus maisto produktus. Nei vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad organizmas gaus visų reikalingų medžiagų pakankamais kiekiais, jeigu bus valgomas įvairus maistas. Moters mityba šiais gyvenimo tarpsniais yra ypač svarbi ne tik jos pačios, bet ir vaisiaus bei kūdikio vystymuisi ir sveikatai.
Rekomendacijose atskiras skyrius skirtas mitybos apribojimams, jame aptariami ribotini ar vengtini maisto produktai, atkreipiamas dėmesys į tinkamą maisto pasirinkimą ir paruošimą.
Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijas rasite ČIA.
SAM šias rekomendacijas parengė vykdydama priemones, siūlomas Europos Sąjungos 2014–2020 m. veiksmų plane dėl vaikų nutukimo nurodytoje veiksmų kryptyje „Remti sveiką gyvenimo pradžią“.
Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijos buvo derintos su Lietuvos dietologų draugija, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacija, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetu ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutu.
Kiek rekomenduojama priaugti svorio?
Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10–15 proc. padidėjusios paros energijos apykaitos, augančio vaisiaus energijos sąnaudų ir motinos organizmo fiziologinių pokyčių nėštumo metu.
I nėštumo trečdalį – papildomos energijos poreikis nedidelis, tačiau ypač svarbu vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra daugiau folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos);
II nėštumo trečdalį – papildomai vartoti 340 kcal (1400 kJ) per parą, jei KMI 18,5‒ 24,9 kg/m2 , arba papildomai 260 kg/m2 , jei KMI >25 kg/m2 ;
III nėštumo trečdalį – papildomai vartoti 425 kcal (1900 kJ) per parą, jei KMI 18,5‒ 24,9 kg/m2 , arba papildomai 360 kg/m2 , jei KMI >25 kg/m2 . Antrą ir trečią nėštumo trečdalį papildomas energijos poreikis turėtų būti gaunamas vartojant daržoves, grūdų, pieno produktus ir vaisius.
Rekomenduojamas kūno masės prieaugis nėštumo metu:
Esant daugiavaisiam nėštumui:
Normalus svoris
Antsvoris
Nutukimas
16,8‒24,5
14‒22,7
11,3‒19
Griežtos dietos mažina pieno tankį
Vidutinis papildomas energijos poreikis žindant yra 476‒500 kcal (2000‒2200 kJ) per parą. Pirmuosius šešis žindymo mėnesius pieno gamyba vyksta intensyviausiai, vėliau gaminamo pieno kiekis mažėja, tačiau papildomos energijos poreikis išlieka tas pats, nes motinos kūno riebalų atsargos įprastai jau yra sumažėjusios ir negali būti naudojamos kaip energijos šaltinis.
Pastebėta, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius šešis žindymo mėnesius prarandama vidutiniškai 800 g per mėnesį.
Atkreipkite dėmesį, kad rekomenduojamas papildomas energijos poreikis suvartojamas žindant paremtas rekomenduojamu svorio mažėjimo tempu po gimdymo ‒ 5 kg per pirmuosius penkis pogimdyvinio laikotarpio mėnesius. Tyrimais įrodyta, kad griežti suvartojamos energijos apribojimai ir per mažas svorio prieaugis nėštumo metu lemia sumažėjusį motinos pieno tankį, bet nedideli (paros energijos kiekis neturi būti mažesnis nei 1500‒1800 kcal) suvartojamos energijos apribojimai, ypač antsvorį turinčioms motinoms, neturi reikšmės nei motinos pieno tankiui, nei motinos pieno sudėčiai ar kūdikio svorio prieaugiui. Jei žindanti moteris nusprendžia sumažinti savo suvartojamos energijos kiekį, svarbu, kad pasirinktas maistas būtų maistingas, nes žindymo laikotarpiu padidėja mikroelementų poreikis.
Ką verta riboti?
Naujausiais tyrimais patvirtinta, kad saugios dozės vartoti alkoholį nėra; bet kokia alkoholio dozė ar forma nėštumo planavimo, nėštumo bei žindymo laikotarpiu yra žalinga.
Alkoholis pereina per placentos barjerą. Alkoholio koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti netgi didesnė nei motinos kraujyje, nes vaisiaus kepenys jį skaido daug lėčiau.
Taip pat rekomenduojama riboti kofeino kiekį tiek besilaukiant, tiek žindant. Kofeinas sutrikdo miegą, slopina geležies pasisavinimą, skatina šlapinimąsi, skysčių netekimą, su šlapimu pasišalina kalcis. Didelis kofeino kiekis (300 mg per parą ir daugiau) didina savaiminio persileidimo riziką.
Kofeinas patenka į motinos pieną, todėl vartojant kofeino turinčius produktus, kofeino gauna ir žindomas kūdikis. Kofeinas kūdikio organizme yra lėtai metabolizuojamas ir išsiskiriamas. Tai gali sukelti kūdikio dirglumą, trikdyti miego-būdravimo režimą, aktyvinti žarnyno veiklą.
Nėščiosioms bei žindyvėms rekomenduojama neviršyti 200–300 mg kofeino per parą arba rinktis kavą be kofeino. Du įprasto dydžio puodeliai kavos arba keturi mažesni puodeliai arbatos turi daugiau nei 200 mg kofeino.
Didelėse vandenyno žuvyse, tokiuose kaip rykliai, tunas, kardžuvės ar skumbrės, kaupiasi sunkusis metalas gyvsidabris, kurio taip pat reikia vengti. Atsižvelgiant į užterštumą gyvsidabriu bei kitais teršalais, patartina atsargiai vartoti ir tokias populiarias žuvis kaip silkė, lašiša, tunas, vaivorykštinis upėtakis, karpis, ančiuviai ir sardinės.
Rekomenduojamas žuvies kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200 g per savaitę. Patartina, kad riebios žuvies (silkė, upėtakis, lašiša, sardinės) būtų valgoma ne daugiau nei 150 g per savaitę. Patartina nevartoti menkių kepenėlių.
