Nėštumas ir pirmieji vaiko priežiūros metai: kokios socialinės garantijos priklauso tėvams

 Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo, atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.

Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.

Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Ši išmoka skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Motinystės išmoka priklauso, jeigu nėščioji yra apdrausta motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios nėštumo bei gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Jei nėščioji neturi teisės gauti motinystės socialinio draudimo išmokos, ji gali gauti vienkartinę išmoką nėščiajai siekiančią 257 eurus. Ji mokama, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. Taip pat, gimus vaikui, priklauso 440 eurų vienkartinė išmoka.

Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus.

Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sukaks vieneri, kas mėnesį mokama 77,58 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, o pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji, pirmais metais ji siekia 54,31 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, antrais metais – 31,03 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“ (išmoka nemažėja įsidarbinus).

Vaiko priežiūros išmoką turi teisę gauti vienas iš tėvų ar globėjų ar kuris nors iš senelių. Išmoka priklauso, jeigu einantis atostogų žmogus yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Jeigu vaiko tėvai neturi reikiamo stažo, nes mokosi ar studijuoja, mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi baigimo dienos vienam jų gali būti mokama 234 eurų per mėnesį išmoka studijuojančio ar besimokančio asmens vaiko priežiūrai. Išmoka ilgiausiai gali būti mokama, kol vaikui sukaks 2 metai.

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojai teisę po nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį. Taip pat turi užtikrinta iš šių atostogų grįžusio darbuotojo teisė naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs, įskaitant ir teisę į darbo užmokesčio padidėjimą.

Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteiktos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Konkretų tėvystės atostogų laiką asmuo gali rinktis, tačiau pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai.

Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 234 eurai, o maksimali negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.

Nėščioji gali pasirinkti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau sugrįžti dirbti visą darbo laiką. Tuo gali pasinaudoti ir darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl jų sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį.

Šie asmenys ne viso darbo laiko režimu gali naudotis tiek, kiek jiems reikia, o grįžimas į viso darbo laiko režimą yra nepriklausomas nuo darbdavio valios – įspėjus darbdavį prieš dvi savaites, o darbdaviui sutikus – ir anksčiau.

Nėščioji gali dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis turi tenkinti nėščiosios prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį visos darbo laiko normos. Jeigu darbas iš namų įmanomas, o darbdavys jo nesuteikia, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu darbdavys taip pat turi neseniai pagimdžiusiai, krūtimi maitinančiai darbuotojai, auginantiems vaiką iki trejų metų ar vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Darbdavys negali atleisti nėščiosios. Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu. Nuo tada iki kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, darbo santykiai gali būti nutrukti tik tokiais atvejais: šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui, kai darbdavys likviduojamas.

Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.

Nėščiosios atostogų gali eiti anksčiau ir turi pirmumą. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų – net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę.

Darbdavys turi įvertinti riziką. Tiek apie nėštumą, tiek apie neseniai įvykusį gimdymą ar apie maitinimą krūtimi darbdaviui reikia pranešti pateikiant sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Ją gavęs darbdavys vertina profesinę riziką šių darbuotojų sveikatai. Apie vertinimo rezultatus ir kokų veiksmų bus imtasi, informuoja pačias darbuotojas, supažindina su vertinimo dokumentais.

Pavojingi ir kenksmingi veiksniai. Pavojingoms darbo sąlygoms priskiriamas darbas su medžiagomis, kurios sukelia vėžį, fizinis darbas, galintis pažeisti vaisių ar placentą, smūgiai, vibracija, sunkių krovinių kilnojimas, triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai, labai didelis šaltis ar karštis, keliavimas, nepalanki darbo poza, protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai.

Draudžiami darbai. Nėščiosioms draudžiama dirbti esant pertekliniam slėgiui, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai; darbai su toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos; darbai su švinu ir jo junginiais ir kt.

Kai neigiamų veiksnių pašalinti neįmanoma. Jeigu pakeitus darbo sąlygas neigiamo poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją jos sutikimu į kitą darbo vietą toje pačioje įmonėje. Čia darbuotojai turi būti mokamas ne mažesnis kaip anksčiau gautas darbo užmokestis. Kai nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbo vietą, kur nebūtų neigiamo poveikio, darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.

Kai nėra galimybės į neigiamo poveikio neturinčią darbo vietą perkelti neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, jai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos.

Viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir komandiruotės – tik darbuotojos sutikimu. Jeigu šios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu nėščiosios neįmanoma perkelti į dieninį darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, o jeigu tai krūtimi maitinanti ar neseniai pagimdžiusi moteris – jai suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.

Pasyvus budėjimas ar budėjimas namuose galimas tik nėščiosios sutikimu.

Krūtimi maitinančiai darbuotojai – pertraukos. Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.

Kai reikia pasitikrinti sveikatą. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai darbo metu reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką mokamas darbo užmokestis.