– Kokios yra nėščiųjų diabeto priežastys?
G.Ramonienė: Nėščiųjų diabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, diagnozuojamas nėštumo metu. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Gliukozė nebegali patekti į ląsteles ir būti panaudojama kaip energija, todėl kraujyje susidaro per didelis gliukozės kiekis. Ši būklė nustatoma tiriant gliukozės kiekį kraujyje.
Diagnostika gali būti atliekama dvejais nėštumo laikotarpiais: nėštumo pradžioje, kai yra atliekami visi tyrimai reikalingi nėščiosioms. Tokiu atveju tiriama glikemija nevalgius ir jei šis rodiklis yra per aukštas, t. y. 5,1mmol/l arba daugiau, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas.
Jei rodiklis po šio tyrimo yra normalus, dėl nėščiųjų diabeto moterys tiriamos 24–28 nėštumo savaitę ir šiuo atveju atliekamas gliukozės tolerancijos testas. Testo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos. Bent vienai iš jų esant per aukštai, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas.
– Ką reikėtų daryti, jei buvo nustatytas nėščiųjų diabetas?
G.Ramonienė: Nustačius nėščiųjų diabetą, pradedame dirbti kartu su gydytojais endokrinologais. Gydytojo akušerio ginekologo užduotis yra stebėti moterį viso nėštumo metu, vertinti vaisiaus būklę, jo augimą, vaisiaus vandenų kiekį, galimas komplikacijas, susijusias su nėščiųjų diabetu. Gydytojų endokrinologų užduotis – padėti sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje (glikemiją).
– Kokia nėščiųjų priežiūra jau nustačius nėščiųjų diabetą? Kaip nėščiosios prižiūrimos gydytojų endokrinologų?
M.Francaitė-Daugėlienė: Nėščiųjų diabetą nėštumo pradžioje arba antroje nėštumo pusėje nustato gydytojai akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai. Jei nustatomos kritinės glikemijos reikšmės ir patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė, moterys nukreipiamos gydytojui endokrinologui. Nėščiosioms atvykus gydytojo endokrinologo konsultacijai, pirmiausia įvertiname ar teisingai buvo atliktas tyrimas.
Norime atkreipti dėmesį, kad testas turi būtų atliktas esant įprastinei nėščiosios mitybai. Tai reiškia, kad pacientė kelias pastarąsias paras iki testo atlikimo neturėtų valgyti daugiau angliavandenių turinčio ar riebesnio maisto nei įprastai. Prieš tyrimą pacientė turėtų būti 10–12 valandų nevalgiusi ir atvykti ryte kraujo paėmimui. Jei nustatoma kritinė daugiau nei 5,1 mmol/l riba arba ji atitinka gliukozės tolerancijos mėginio rezultatus ir viršija bent vieną reikšmę, tada patvirtiname nėščiųjų diabeto diagnozę. Pacientes supažindiname su tuo, kas yra diabetas ir kokios jo priežastys. Neretai nėščiosios pas gydytoją endokrinologą atvyksta jau pasiskaičiusios, išsigandę ir susidarę išankstinę nuomonę.
Gydytojo endokrinologo pareiga nėščiąją nuraminti ir leisti suprasti, kad tai yra nėščiosios būklė – ne liga, kuri tęsis iki nėštumo pabaigos. Tai būklė, atsirandanti dėl placentos išskiriamų hormonų, veikiančių priešingai nei insulinas. Nėščiajai rekomenduojamas tolesnis stebėjimas, paaiškinama fizinio aktyvumo reikšmė, pacientė nukreipiama slaugytojos diabetologės konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos principai ir išduodama savikontrolės priemonė. Moteris namie turi reguliariai tirtis gliukozę kapiliariniame kraujyje, stebėti kitimą ir po kurio laiko atvykti pakartotinei konsultacijai.
– Jei moteris po diagnozuoto nėščiųjų diabeto jaučiasi puikiai ir jos cukraus lygis normos ribose, ar ir toliau būtina laikytis dietos?
M.Francaitė-Daugėlienė: Žinoma. Tai neturėtų būti tik dieta nėštumo metu, tai turėtų tapti gyvenimo būdu. Tai nėra labai griežta dieta, kurios metu įvedama daug apribojimų. Rekomenduojami sveikos mitybos principai, kurių laikantis galima normalizuoti ir glikemijos lygius. Moteriai po nėštumo rekomenduojama būti fiziškai aktyviai, palaikyti normalų kūno svorį. Tai yra pagrindinės tikrojo cukrinio diabeto profilaktikos priemonės.
– Moterys jaudinasi dėl skiriamo insulino. Ar jis gali pakenkti vaisiui?
G.Ramonienė: Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius. Insulinu koreguodami mamos glikemiją tikimės, kad ir vaisiaus glikemijos lygmuo tapo normalus.
– Kokios galimos komplikacijos, jei nesilaikoma gydytojo rekomendacijų ir nevartojama skiriamo insulino?
G.Ramonienė: Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu.
Jei visgi moteris nusprendžia insulino nesileisti ar insulinas nepaskiriamas, kai jo reikia, gresia komplikacijos. Paprastai šios komplikacijos yra susijusios su nėštumu ir gimdymu bei yra būdingos vaisiui. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija. Po gimdymo prie komandos prisijungia ir gydytojai neonatologai, kurie gali pagelbėti naujagimiui, jei yra komplikacijų dėl motinos nėščiųjų diabeto.
M.Francaitė-Daugėlienė: Gydytojai endokrinologai insuliną skiria ypač atsakingai. Prieš paskirdami konsultuojasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kurie įvertina vaisiaus būklę. Insulinas neskiriamas nustačius vienkartinai padidėjusią motinos glikemiją. Tačiau jei stebimos glikemijos dažnai ar nuolat yra padidėję, insulino skyrimas yra būtinas, norint išvengti nėštumo ir atokiųjų komplikacijų.
– Ar po gimdymo reikia tikrintis dėl diabeto? Ar jis savaime išnyksta?
G.Ramonienė: Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nėra žinoma, ar angliavandenių apykaitos sutrikimas buvo jau iki nėštumo ir nustatytas tik nėštumo metu, ar tai yra tiesiog būklė, susijusi su nėštumu. Kai po gimdymo moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą.
Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei moteriai vieno nėštumo metu buvo nustatyta ši būklė, tikėtina, kad būklė gali pasikartoti kito nėštumo metu.
– Kokios galimos tolimosios nėščiųjų diabeto pasekmės?
M.Francaitė-Daugėlienė: Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40–60 proc. moterų per artimiausius 5–15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Vaikams, kurių motinoms buvo nustatytas nėščiųjų diabetas, taip pat būdinga didesnė antsvorio, nutukimo, angliavandenių apykaitos sutrikimo ar cukrinio diabeto rizika.
Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30–60 minučių per dieną, 3–7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba. Rūpinkimės savo ir vaikų sveikata!
