Specialistų teigimu, toks jau yra šiuolaikinio gyvenimo paradoksas – moterys atideda šeimos planavimą vėlesniam laikui, siekia karjeros, nori užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajoja pagyventi sau, tačiau vėliau, jau būdamos vyresnio amžiaus, susiduria su nevaisingumo problema ir būna priverstos skirti daug laiko, energijos ir pinigų tam, kad galėtų susilaukti vaiko.
„Moterys nori atidėti motinystę dėl daugelio priežasčių, tad kiaušialąsčių užšaldymas, suteikiantis galimybę išsaugoti savo vaisingumą ateičiai, tampa vis populiaresnia paslauga“, – teigia vaisingumo centro „Northway“ vadovė akušerė ginekologė Reda Žiobakienė.
Ilgametę patirtį turinti gydytoja pasakoja, kad dažniausiai kiaušialąsčių užšaldymu domisi moterys, kurios nori arba kurioms reikia atidėti nėštumą, nes dar nesutiko partnerio, su kuriuo norėtų turėti vaikų, tačiau puikiai supranta, kad, atsiradus potencialiam tėčiui, kuomet joms bus 40 ar daugiau metų, galimybė pastoti bus minimali.
Dalis besikreipiančių moterų nori atidėti motinystę dėl asmeninių tikslų – mokslo, karjeros. Vaisingumas su amžiumi mažėja, todėl kiaušialąsčių užšaldymas ankstyvame reprodukciniame amžiuje gali geriausiai užtikrinti moteriai galimybę pastoti ateityje. Priešingai nei kiaušidės, gimda atsparesnė negailestingam biologinio laikrodžio poveikiui ir ilgiau išsaugo galimybę embriono įsitvirtinimui ir vaisiaus išnešiojimui, tad moteris gali pastoti net ir būdama vyresnė nei keturiasdešimties metų amžiaus.
Užšaldytos (išsaugotos naudojant kriotechnologijas) kiaušialąstės laikomos -196 oC temperatūroje, todėl jų kokybė bėgant laikui nekinta. Moterys, žinodamos, kad išsisaugojo savo kiaušialąstes, gali ramiau jaustis dėl galimybės susilaukti vaikelio ateityje.
Kita grupė – moterys, sergančios onkologinėmis ligomis. Kiaušialąsčių užšaldymas sudaro galimybę jas išsaugoti prieš chemoterapiją. Nors kai kuriais atvejais po vėžio gydymo kiaušialąstės gali išlikti gyvybingos, vis dėlto, taikant šį gydymo metodą, yra didelė tikimybė, kad moteris taps nevaisinga. Vaisingumo išsaugojimo galimybės priklauso nuo moters amžiaus, vėžio rūšies ir jo gydymo plano.
Kiaušialąsčių užšaldymas aktualus ir moterims, kurių giminėje dažna ankstyva menopauzė. Kai kurios ankstyvos menopauzės (priešlaikinio kiaušidžių veiklos nepakankamumo) formos yra nulemtos genetiškai.
Kiaušialąstės gali būti šaldomos ir tada, kai nevaisinga pora, kuriai planuojama atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą, pageidauja, kad vaisingumo laboratorijoje būtų suformuota tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų būtų planuojama patalpinti į gimdą.
Lietuvoje įteisinus lytinių ląstelių donorystę, kiaušialąstės šaldomos ir siekiant donuoti ląsteles. Tačiau tai labai reti atvejai, nes ląstelių donorystė nėra populiari mūsų šalyje.
Kada užšaldyti savo kiaušialąstes?
Amžius – tai pagrindinė sąlyga, į kurią reikia atsižvelgti, svarstant, kada užšaldyti savo kiaušialąstes. Pasak specialistų, tai daryti geriausia ankstyvaisiais reprodukciniais metais (nuo 3-ojo dešimtmečio iki 4-ojo dešimtmečio pirmųjų metų), nes šiuo laikotarpiu kiaušialąstės yra geriausios kokybės ir jų yra daugiausia.
Planuojant šeimą ankstyvaisiais reprodukciniais metais, moteris gali jaustis užtikrintai. Tačiau bėgant laikui kiaušidžių rezervas ir jų galimybė subrandinti kokybiškas kiaušialąstes senka. Tai paaiškina, kodėl vyresnė nei keturiasdešimties metų moteris kiekvieną mėnesį turi tik apie 5 procentų tikimybę pastoti, o po 45-erių moters tokia tikimybė praktiškai išnyksta.
Ar yra amžiaus riba kiaušialąsčių išsaugojimui?
Tyrimų duomenimis, sėkmingas pastojimas, panaudojant užšaldytas kiaušialąstes, priklauso nuo moters amžiaus tuo metu, kai jos buvo užšaldytos ir mažai priklauso nuo moters amžiaus tuo metu, kai tos kiaušialąstės buvo panaudotos. Todėl moterims, kurioms kiaušialąsčių užšaldymo metu yra daugiau nei 38 metai, būsimo nėštumo tikimybė yra mažesnė nei jaunesnėms moterims.
Vaisingumo centro „Northway“ vadovės teigimu, šiuo metu dar yra nedaug duomenų apie vyresnių nei 38 metų amžiaus moterų nėštumą panaudojant užšaldytas kiaušialąstes. Taip yra daugiausia dėl jaunesnio amžiaus moterų, dalyvaujančių kiaušialąsčių užšaldymo programoje, ir palyginti nedidelio skaičiaus moterų, kurioms jau buvo panaudotos jų užšaldytos kiaušialąstės. Kaip bebūtų, geriausių rezultatų galima tikėtis užšaldant kiaušialąstes ankstyvaisiais reprodukciniais metais.
Kaip vyksta kiaušialąsčių užšaldymas?
Kiaušialąstės užšaldomos taikant greito šaldymo procesą, vadinamą vitrifikacija.
„Norint užšaldyti kiaušialąstes, moteriai atliekama tokia pat hormoninė kiaušidžių stimuliacija, kaip ir atliekant apvaisinimo mėgintuvėlyje ( in vitro) procesą. Šie procesai skiriasi tik tuo, kad pirmuoju atveju paimtos kiaušialąstės yra užšaldomos, o apvaisinamos jas atšildžius tik tuomet, kai moteris yra tvirtai apsisprendusi pastoti ir gimdyti vaikelį, – aiškina R. Žiobakienė.
Kiaušialąsčių šaldymo ciklas trunka maždaug 2 savaites ir apima šiuos pradinius IVF (apvaisinimo in vitro) proceso etapus:
- siekiant stimuliuoti kiaušides ir subrandinti kelias kiaušialąstes, 9–10 dienų skiriami hormoniniai vaistai;
- kiaušialąstėms reikiamai subrendus, jos išimamos adata per makštį ultragarso kontrolėje. Ši procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą, todėl yra neskausminga;
- brandžios ir kokybiškos kiaušialąstės yra užšaldomos;
- kai moteris yra pasiruošusi pastoti, kiaušialąstės atšildomos, apvaisinamos, inkubatoriuje auginami embrionai, kurie vėliau perkeliami į gimdą.
Kiek laiko kiaušialąstės gali būti užšaldytos?
Kiaušialąstės saugomos skystame azote, -196 oC temperatūroje, iki 10-ties metų, tačiau prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas. Tyrimais patvirtinta, kad ilgalaikis šaldytų kiaušialąsčių laikymas nepakenkia jų kokybei.
Kiek kiaušialąsčių reikia, kad būtų užtikrintas nėštumas?
Remiantis pastarųjų metų statistika, moterims iki 38-ių metų yra 75 – 80 proc. užšaldytų kiaušialąsčių atšildymo tikimybė. Taigi, užšaldžius 10 kiaušialąsčių, tikimasi, kad 7 iš jų pavyks atšildyti, o 5–6 apvaisinti.
Moterims iki 38 metų vieno ciklo metu galima gauti nuo 10 iki 20 kiaušialąsčių.
Pasak patyrusios nevaisingumo gydymo specialistės Redos Žiobakienės, remiantis naujausiais tyrimų duomenimis, jeigu moteriai iki 30 metų užšaldoma 15 kiaušialąsčių, tikimybė jai pastoti ir pagimdyti yra apie 30 proc., jei tokio pat amžiaus moteriai užšaldoma 25 kiaušialąstės, tikimybė pastoti ir pagimdyti padidėja iki 40 proc.
Naujausi duomenys rodo, kad embrionų, sukurtų iš atšildytų kiaušialąsčių, implantavimosi sėkmės procentas yra panašus kaip ir šviežių kiaušialąsčių atveju – apie 30 proc.
Ar kiaušialąsčių šaldymas yra saugus, ar jas naudojant nepadidėja apsigimimų tikimybė?
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 900 kūdikių, gimusių iš užšaldytų kiaušialąsčių, nenustatyta, kad jų apsigimimų skaičius būtų didesnis palyginti su bendrąja populiacija. Taip pat nenustatyta, kad embrionuose, gautuose iš užšaldytų kiaušialąsčių, būtų didesnis chromosomų defektų skaičius palyginti su embrionais, gautais iš šviežių kiaušialąsčių. 2014 m. atliktas dar vienas tyrimas parodė, kad nėštumo komplikacijų, apvaisinus užšaldytas kiaušialąstes ir pastojus, nepadidėja.
Pasak statistikos, visame pasaulyje iš užšaldytų embrionų, jau yra gimę daugiau nei 300 000 vaikų ir jiems nenustatytas didesnis apsigimimų skaičius. 2016 m. duomenimis, pasaulyje iš atšildytų ir apvaisintų kiaušialąsčių jau gimė virš 5000 vaikų.
Pasak Redos Žiobakienės, kiaušialąsčių užšaldymas suteikia moterims galimybę pasinaudoti moderniomis šeimos kūrimo priemonėmis, o sprendimo priėmimo procese joms pasiruošę padėti profesionalūs vaisingumo specialistai. Jie paaiškina, kaip vyksta kiaušialąsčių užšaldymas, kokie yra apribojimai ir sėkmingo rezultato tikimybė, suteikia informaciją, ką daryti, norint užšaldyti kiaušialąstes, sudaro tvarkaraštį ir planą. Visas procesas užtrunka vieną menstruacinį ciklą, todėl norinčios užšaldyti savo kiaušialąstes moterys, turėtų tam pasiruošti.
