Liga lemia neadekvačius sprendimus
„Taip, įmanoma, jog įsisiūbavus pogimdyvinei depresijai, motina gali atsikratyti, palikti kūdikį, nes mano, jog jo nenori “, - į klausimą, kokios priežastys galėjo pastūmėti panevėžietę, atsakė Vilniaus gimdymo namų akušerė, tėvystės mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė.
Jai pritarė ir Depresijos gydymo centro įkūrėjas ir klinikinis psichologas Antanas Mockus: „Tai įmanoma. Žinoma, negalime šiuo atveju to diagnozuoti, nes tokius poelgius lemia susidėjusios daugybė priežasčių. Žmonės, kai yra tam tikroje būsenoje, elgiasi labai įvairiai: susiaurėja jų mąstymas ir gali priimti neadekvačius sprendimus.“
Pogimdyvinė depresija dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius, metus susilaukus vaikelio ar net prieš gimdymą.
Priežastys gali būti įvairios
„Ši būklė yra galima kiekvienai moteriai, nesvarbu socialinis sluoksnis ar kelintas jos nėštumas. Dažnai moterys mano, jog man to tikrai nebus, bet hormonai keičiasi, atsiranda jų disbalansas ir atsiranda pogimdyvinė melancholija, angliškai vadinama „baby blues“. Jei ji užsitęsia, prisideda išorinių veiksnių, kaip stresas, aplinka, nesirūpinimas mamos poreikiais, tai išauga į pogimdyvinę depresiją. Jei nėštumas nelauktas, neplanuotas ar netikėtas - tai gali pasireikšti dar iki gimdymo“, - teigia I. Girdvainienė.
A. Mockus pabrėžia, kad būsenos „neatsiranda iš oro“, jos generuojasi ilgą laiką ir nesulaukus pagalbos laiku, baigiasi skaudžiais padariniais.
„Gaila, bet mes neturime sistemos tiems, kurios yra rizikos grupėje: neturi pajamų, gimdo vienos, išgyvena stresą. Nereikia kaltinti atskiro individo, o pagalvoti kiek mes prie to prisidedame? Tai sisteminis trūkumas - reikia prevencijos, susirgusių mamų identifikacijos“, - pastebi psichoterapeutas.
Serga tūkstančiai
Statistikos, kiek moterų suserga pogimdyvine depresija Lietuvoje - nėra. Visuomeninis mamai po gimdymo paramos projektas „Mama mums rūpi“ siekia, kad tiek pati moteris, tiek jos artimieji žinotų ir suprastų, jog tokia liga, kaip pogimdyvinė depresija egzistuoja ir kiek įmanoma pasistengtų moteriai padėti: ją išklausytų, perimtų sunkiuosius buities darbus, padėtų prižiūrėti naujagimį, nekritikuotų ir neprikaišiotų trūkumų bei nesėkmių.
Iniciatyvos internetiniame puslapyje rašoma, jog pogimdymine depresija suserga apie 10–15 proc. pagimdžiusių moterų. Dar apie 20–30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos ir joms niekada nenustatoma pogimdyminės depresijos diagnozė, nors gyvena kančioje.
Lietuvoje kasmet gimdo 27-28 tūkstančiai moterų, tai galima spėti, kad su šia diagnoze susiduria 2700-4200 moterų.
„Dažniau moterys kreipiasi dėl įsisenėjusios depresijos ir po įvertinimo matai, kad savijauta siejasi su gimdymu“, - pastebi A.Mockus.
Pogimdyvinės depresijos požymiai
Manoma, jog pagrindinis depresijos požymis yra nuolatinis verkimas, bet psichoterapeutas A.Mockus tikina, jog ašaros ne visada rodo šią diagnozę.
„Pogimdyvinės depresijos požymiai gali būti įvairūs - moteris yra būsenoje, kurios neveikia aplinka. Jai stabiliai blogai. Tipiniai požymiai yra liūdesys, prislėgta nuotaika, energijos stygius, nemokėjimas jausti džiaugsmo, baimės pakenkti kūdikiui, abejingumas ir nesidomėjimas kūdikiu“, - vardija specialistas.
I.Girdvainienė prideda, kad pogimdyvinę depresiją jaučianti moteris dažnai nenoriai prižiūri vaiką, nenešioja, nežindo arba turi žindymo problemų.
„Būna ir atvirkščiai - moteris pernelyg uoliai rūpinasi kūdikiu, neleidžia niekam padėti, neprisileidžia kitų, niekuo nepasitiki, bet daro tą be jokio džiaugsmo, yra nepatenkinta, pavargusi, neišsimiegojusi. Jei aplinkiniai siūlo pagalbą - jos nepriima. Rodos, vaikelis auga puikiai, bet ji nuolat skundžiasi, ieško jam ir sau ligų, jai nuolat ką nors skauda, jaučia mirties baimę’, - prideda akušerė.
Vis daugiau gimdymo namų teikia ir psichologinę pagalbą - pastebėjus, kad gimdyti besiruošianti ar pagimdžiusi mama sunkiai bendrauja su personalu, nenoriai bendradarbiauja dėl savo ir naujagimio būklės, pas jas apsilanko psichologai, kurie padeda įvertinti savijautą. Tiesa, tai dar daroma ne visuose stacionaruose.
Vienintelio Lietuvoje pogimdyvinę depresiją prevenciją skatinančio projekto „Mama mums rūpi“ tinklalapyje moterys kviečiamos anonimiškai atlikti testą, kuris padės įvertinti savo būklę objektyviai, dalijasi informacija, kaip sau padėti.
Pagalba - įvairiapusė
Gaila, bet Lietuvoje vis dar gajus mitas, jog kreiptis į psichologą yra gėdinga, o jų skiriamas medikamentinis gydymas - tik „psichams“. Tik psichologo konsultacija padės įvertinti motinos būklę ir skirti individualų gydymą, kuris pasak A. Mockaus, gali būti labai įvairus: vienoms reikės psichologo konsultacijų, kitoms padidinti fizinį aktyvumą, o trečioms galbūt vaistų.
„Stigmos kreiptis į specialistą sukuria barjerus ir blokuoja galimybę pasveikti“, - apgailestavo klinikinis psichologas, patikinęs, jog šiuolaikinės paslaugos tikrai neprimena rodomų siaubo filmuose.
Žinoma, lietuvės moters identitetas „aš stipri, aš viską galiu“ dažnai pakiša koją ir mamos nenori pripažinti, kad galbūt turi kokių nors problemų.
„Taip, kaip laktacijos specialistė pastebiu, kad moterys kreipiasi dėl žindymo, bet iš tiesų turi emocinių sunkumų. Jei pasiūlytum kreiptis į psichologą, jos supyktų, įsižeistų, nes pas mus yra klišė „aš ne psichė“. Todėl aš pati ir artimiesiems rekomenduoju jų paklausti - ar turi su kuo pasikalbėti, pabendrauti? Galbūt pasiūlyti išbandyti fitoterapiją ar atsipalaidavimo technikas, išeiti vienai pasivaikščioti. Džiugu, kad šiuolaikiniai vyrai vis labiau įsitraukia į tėvystę, yra atsakingi, dalyvauja procesuose, tad pirmuosius požymius pastebėti gali jie ir įtikinti kreiptis pagalbos. Jei ne, tuomet siūlau visiems šeimos nariams būti labai atidiems, nes pasekmės gali būti labai skaudžios“, - tvirtina I.Girdvainienė.
- Pagalbos moterims linija – 8-800 66366 visą parą, www.moters-pagalba.lt;
- „Mama mums rūpi“ tinklalapis - www.mamamumsrupi.lt;
- Tėvų linija – psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams 8-800 90012 I-V 11-13val. ir 17-21val., www.tevulinija.lt/;
- Krizinio nėštumo centras – pagalba neplanuotai pastojus, netekus vaikelio, patiriant pogimdyvinę depresiją, 8-603 57912 M.K.Paco g. 4, Vilnius, www.neplanuotasnestumas.lt;
- Vilniaus Moterų namai – pagalba moterims, patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje 8-5-2616380 https://www.vmotnam.lt;
- Krizių įveikimo centras – psichologo paslaugos gyvai ir per skype, pirma konsultacija nemokama 8-640 51555 I-V 16-20val. VI 12-16val. Antakalnio g. 97, Vilnius, https://krizesiveikimas.lt/;
