– Pagrindinė VLK korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos užduotis – įgyvendinti VLK korupcijos prevencijos programą, kurios paskirtis – užtikrinti nuolatinę, veiksmingą ir nuoseklią korupcijos prevenciją bei kontrolę VLK ir teritorinėse ligonių kasose (TLK).
Ši programa pagrįsta visuotinai pripažįstamais kovos su korupcija elementais: prevencija – veiklos sričių, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymas, analizė ir vertinimas; teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas; antikorupcinių programų ir jų įgyvendinimo priemonių planų sudarymas, vykdymo koordinavimas ir kontrolė; visuomenės švietimu – valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymai korupcijos prevencijos klausimais; valstybės tarnyboje dirbančių asmenų viešųjų ir privačių interesų derinimas. Taigi įgyvendinant šią programą, VLK korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija skiria dėmesį visoms sritims, kuriose nustatoma didelė korupcijos pasireiškimo galimybė.
– Kokių dar reikšmingų žingsnių be minėtos komisijos veiklos yra ėmusis VLK, siekdama skaidrumo?
– VLK yra atlikusi VLK ir TLK darbuotojų pakantumo korupcijai apklausą, kurioje atsispindėjo darbuotojų, dirbančių ligonių kasose, nuomonė, žinojimas ir elgesys. Apklausos duomenys parodė, kad patys darbuotojai ligonių kasų veiklą laiko skaidria, o aplinką nepakančia korupcijai. Žinojimo apklausos dalis parodė, kad trūksta žinių, susijusių su korupcija, o ligonių kasų darbuotojų elgesys, tiesiogiai siejamas su žinojimu, gali sukelti korupcinės veikos apraiškų.
Atsižvelgiant į šios apklausos duomenis nutarta didinti darbuotojų, dalyvaujančių korupcijos prevencijos mokymuose, skaičių; skatinti darbuotojus iškilus neaiškumams kreiptis į VLK korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisiją konsultuotis.
– Kas, jūsų nuomone, iš esmės galėtų padėti sumažinti korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos srityje? Ar teisinis reguliavimas šiandien tam yra pakankamas?
– Norint sumažinti galimas korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos srityje, būtina imtis visų priemonių. Pirmiausia reikia bendradarbiauti su kitomis institucijomis, nes VLK, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą, neturi tokių plačių įgaliojimų kaip kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdanti jai pavestas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką.
VLK glaudžiai bendradarbiauja su SAM Korupcijos prevencijos skyriumi, pagal kompetenciją įgyvendina Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2015–2019 metų programos priemones.
Antra, mažinant galimybę pasireikšti korupcijai sveikatos apsaugoje svarbu imtis visų Korupcijos prevencijos įstatyme numatytų priemonių. VLK, siekdama aiškaus teisinio reguliavimo, vertina ir teisės aktų projektus antikorupciniu požiūriu ir nuolat peržiūri jau galiojančius teisės aktus.
Tačiau be aiškaus teisinio reguliavimo ne mažiau svarbios kitos korupcijos prevencijos priemonės. VLK nuolat informuoja visuomenę apie nemokamos sveikatos priežiūros teikimo sąlygas; nuolat vykdo ligonių kasų darbuotojų mokymus korupcijos prevencijos tema; kontroliuoja darbuotojų, dirbančių ligonių kasose, viešųjų ir privačių interesų derinimą.
– Kaip manote, ar viešumas galėtų būti galingas ginklas kovojant su korupcija sveikatos apsaugos srityje?
– Viena iš priežasčių, lemiančių korupcijos egzistavimą sveikatos apsaugos srityje yra socialinis-kultūrinis kontekstas. Pati visuomenė yra pakanti korupcijai ir jos toleravimui: pacientai moka ar įteikia dovaną gydytojui, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugą greičiau. Taip pat dauguma pacientų mano, kad nesumokėjęs gydytojui jis gaus prastesnę, nekokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, bus nerūpestingai gydomas. Atsižvelgiant į tai, visuomenė yra pasyvi antikorupcinėje veikloje, nelinkusi dalyvauti ir pranešti apie korupcijos atvejus. O būtent viešumas galėtų būti tuo tinkamiausiu ginklu, kovojant su korupcija sveikatos apsaugos srityje.
Manau, svarbu ir tai, kad Lietuvos gyventojams nepakanka informacijos apie nemokamas (PSDF biudžeto lėšomis padengiamas) ir mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, pacientų teises ir galimybes. Šią spragą turėtų užpildyti visos sveikatos sistemos institucijos. Be to, būtina užtikrinti, kad gyventojų informavime dalyvautų ne tik viešieji, bet ir privatūs medicininių paslaugų teikėjai ir prekių tiekėjai.
Taip pat dažnai girdima, kad sveikatos priežiūros įstaigos neskaidriai vykdo vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar brangių medicinos prietaisų viešuosius pirkimus. Būtent šioje srityje viešumas – efektyviausia ir būtina kovos su korupcija priemonė. Skaidrūs viešieji pirkimai sveikatos apsaugoje turėtų būti kovos su korupcija prioritetas. Visos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų viešai skelbti apie vykdomus ir jau įvykdytus pirkimus.
Siekiant pažaboti gydytojų piktnaudžiavimą, kai jie užsimena ar net reikalauja paciento duoti kyšį, veiksmingiausia priemonė taip pat yra viešumas. Jei pacientai būtų pilietiški ir nuolat praneštų apie tokius įvykius bei nebūtų nutylėta apie skirtas nuobaudas ar sankcijas gydytojui, manau, negarbingų gydytojų mažėtų. Tačiau nepaisant to, kad veikų, susijusių su korupcija, teismuose išnagrinėjama vis daugiau, tarp jų nėra nė vieno atvejo, susijusio su netinkamu gydytojų elgesiu. Tai reiškia, kad visuomenė yra linkusi nutylėti, slėpti korupcijos atvejus, kitaip tariant, ji yra pakanti korupcijai. Todėl būtina visuomenę ugdyti gerbti tiek gydytoją, tiek patį save.
– Kartais pacientai bijo pranešti apie spaudimą duoti kyšius ar panašias korupcijos apraiškas, nes bijo būti atpažinti ir sulaukti keršto ar medikų ignoravimo. Kiek, Jūsų pastebėjimu, šios baimės yra pagrįstos?
– Jei gydytojas ar kitas gydymo įstaigos medicinos darbuotojas iš paciento reikalauja kyšio, galima apie tai pranešti įstaigos vadovui arba asmeniui, atsakingam už korupcijos prevenciją, įstaigoje. Tačiau galima ir tiesiogiai kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą „karštąją linija“ visą parą (8 5) 266 33 33.
Svarbu žinoti, kad pranešti apie korupciją galima net tada, kai pacientas yra davęs kyšį gydytojui. Baudžiamasis kodeksas atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijai. Taigi įstatymas atleidžia nuo atsakomybės kyšio davėją, taip jį skatindamas būti sąžiningu ir nesibaiminant viešinti korupcinio pobūdžio veikas.
Be to, kalbant apie baimę būti atpažintam gydytojų ar sulaukti jų keršto, norėtųsi paraginti žmones tokiu būdu nežeminti kitų – garbingų – gydytojų. Nereikėtų blogai galvoti apie visus gydytojus. Juk gydytojas, davęs Hipokrato priesaiką gydyti, privalo padaryti viską, kas jo valioje, nepaisydamas jokių kitų aplinkybių. Maža to, jokių baimių neturėtų kilti tam, kuriam svarbiau būti sąžiningu prieš patį save.
– Kiek aktyviai ir noriai į korupcijos prevencijos veiklas, įvairias antikorupcines akcijas, jūsų pastebėjimu, įsitraukia šalies gydymo įstaigos?
– Įstaigos, sudariusios sutartį su TLK, įsipareigoja skelbti ir platinti įstaigos patalpose (pacientams gerai matomose vietose: registratūroje, priėmimo kambaryje ar pan.), taip pat įstaigos interneto svetainėje TLK parengtą informaciją. Gydymo įstaiga privalo paskelbti šią informaciją: išsamų valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal sutartį, sąrašą, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas (būtina informuoti, kad šių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis ir teikiamos be jokio papildomo mokesčio).
Tokiu būdu gydymo įstaigos prisideda prie visuomenės informavimo. Be to, tai yra kliuvinys gydytojams piktnaudžiauti pacientų teise į nemokamą sveikatos priežiūrą.
