Situaciją sunkina ir mirštamumo rodiklius didina ir tai, jog apie šią ligą ir jos simptomus daugeliui žmonių kalbėti nemalonu. Net jausdami negalavimus ir įtardami, kad kažkas organizme vyksta negero, daugybė sergančiųjų nedrįsta kreiptis į medikus arba atidėlioja vizitą iki paskutinės akimirkos.
Tam, kad būtų atkreiptas didesnis visuomenės dėmesys į šią klastingą ligą, daugelyje pasaulio šalių kovas paskelbtas kovos su storosios žarnos vėžiu mėnesiu. Šį mėnesį daug dėmesio skiriama informacijos apie ligą, jos simptomus sklaidai, taip pat prevencinėms priemonėms ir pacientų švietimui.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad visoje Lietuvoje jau kelerius metus įgyvendinama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta 50–74 metų amžiaus žmonėms, draustiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jiems kartą per dvejus metus gali būti nemokamai atliekamas slapto kraujavimo testas. Jeigu jo rezultatai neigiami, tai reiškia, kad pacientas yra sveikas, o jei teigiami, paciento laukia tolesni tyrimai – kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija.
„Norime žmones paraginti nebijoti dalyvauti šioje programoje. Juk pirminis slapto kraujo išmatose testas yra visiškai neskausmingas ir atliekamas namie. Todėl gyventojai be reikalo baiminasi, kad dalyvauti tokioje programoje reikš skausmingas ir ilgas procedūras – iš tiesų yra priešingai. Svarbiausia, kad dalyvavimas šioje programoje ir reguliariai atliekami testai gali užkirsti kelią pavojingai ligai ir išsaugoti gyvybę“, – kalbėjo VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Deja, Lietuvoje daugiau nei pusei pacientų diagnozuojamas jau pažengęs, III–IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurį išgydyti sudėtingiau. Medikai įspėja, kad kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo sėkmingesnis ir efektyvesnis būna jos gydymas.
