Tai – įrodymas, kad kartais žmonės be reikalo baiminasi dalyvauti prevencinėse programose, nes bijo išgirsti piktos ligos diagnozę. Tačiau praktika rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos. Pavyzdžiui, pernai piktybinio pobūdžio pakitimai atlikus mamogramos tyrimą buvo diagnozuoti 208 moterims, galimi piktybinio pobūdžio pakitimai – dar 471 moteriai. Daugiau nei pusei moterų – beveik 49 tūkstančiams ištirtųjų – jokių pakitimų nebuvo nustatyta. Dar beveik 37 tūkstančiams moterų buvo nustatyti gerybinio pobūdžio pakitimai.
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį moterys kur kas aktyviau dalyvauja krūties vėžio prevencinėse programose ir rūpinasi savo sveikata.
„2005 m. mamografiniai tyrimai buvo atlikti mažiau nei 5 tūkstančiams moterų, o pernai ištirtų moterų buvo kone 20 kartų daugiau. Kai kurias moteris dalyvauti prevencinėje programoje vis dar stabdo baimė išgirsti diagnozę. Tačiau net ir tokiu atveju reikia žinoti, kad kovojant su pavojinga liga brangi kiekviena diena, todėl brandaus amžiaus moteris raginame neatidėlioti vizitų pas gydytoją“, – teigė D.Berūkštienė.
Kas dvejus metus brandaus amžiaus moterims Lietuvoje mamografinis tyrimas gali būti atliekamas nemokamai. 50-69 metų amžiaus moterys kviečiamos dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ir nuolat stebėti savo sveikatą. Pirmiausia reikia iš šeimos gydytojo gauti siuntimą atlikti mamografinį tyrimą. Vėliau rekomenduojama registruotis gydymo įstaigoje, kuri turi mamografijos įrenginį ir gali atlikti tyrimą. Apie jo rezultatus pacientę informuoja šeimos gydytojas.
Nuo 2005 m. iki praėjusių metų mamogramų atlikimo paslaugos buvo suteiktos daugiau kaip 608 tūkstančiams pacienčių.
