Artėjant vasarai daugiau atostogaujančių, keliaujančių. Dauguma nepamiršta pasirūpinti savo saugumu – užeiti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pasiimti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą – ESDK. Ji praverčia kelionės metu susirgus ar patyrus traumą.
Ši kortelė garantuoja tų sveikatos priežiūros paslaugų, kurios sunegalavus buvimo kitoje šalyje metu yra būtinos, išlaidų apmokėjimą. Ji naudinga laikinai išvykstantiems iš Lietuvos – atostogų, komandiruočių ar studijų metu.
Prireikus, pacientui bus suteikta tik skubi pagalba, stabilizuota jo būklė, o tolimesnį gydymą jis galės tęsti grįžęs į Lietuvą.
Kitais atvejais, pavyzdžiui, lėtine liga sergančiam asmeniui, gali prireikti tokių procedūrų kaip dializė, taip pat kompensuojamųjų vaistų, kuriuos išrašo gydytojas specialistas.
ESDK pagrindu suteiktų gydymo paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmoka tos šalies ligonių kasa (ar atitinkama tos šalies institucija) pagal toje šalyje galiojančią tvarką, kuri pateikia sąskaitą apmokėti ligonių kasoms Lietuvoje. Kai kuriose šalyse gali tekti patiems sumokėti už kai kurias paslaugas, jei toje šalyje jos apdraustieji taip pat moka už tas paslaugas.
Taigi, nepamirškite: ESDK išduodamos TLK visiems Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Dokumentas galioja ES šalyse, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
Tiesa, būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Pavyzdžiui, papildomas draudimas gali apmokėti transportavimo išlaidas susirgus, išlaidas už paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurių neapmoka tos šalies valstybinė sveikatos draudimo sistema.
Planinė pagalba
Nuo 2013 m. spalio ES šalyse, Islandijoje Lichtenšteine bei Norvegijoje apdrausti asmenys gali gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas. Tai reiškia, kad ir Lietuvos, ir minėtų šalių apdraustieji gali gydytis bet kurioje iš minėtų šalių ir, sumokėję už gydymą savo lėšomis, jie turi teisę kreiptis į savo šalies, kurioje yra apdrausti tos šalies valstybiniu sveikatos draudimu, atitinkamą instituciją (Lietuvoje – į TLK) dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Taigi, Lietuvoje PSD apdrausti asmenys gali vykti į minėtas valstybes, o jose gavę reikiamas medicinos paslaugas ir grįžę į Lietuvą, gali kreiptis į TLK, kad jiems būtų kompensuotos patirtos išlaidos. Žinotina, vykstant gydytis svetur (kai reikia gydytojo specialisto pagalbos, dėl operacijų ar procedūrų) būtinas Lietuvos šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimas, pravartu Lietuvoje atlikti reikalingus tyrimus, pasirūpinti reikiamų medicininių ar kitų dokumentų vertimu. Neretai ne tik šios, bet ir medicininės paslaugos užsienyje yra gerokai brangesnės nei Lietuvoje, tad pravartu iš anksto viską numatyti.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, gyventojai mieliau gydosi savo krašte. Mat už Lietuvos ribų sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Tai svarbu, nes svetur paslaugas gavusiems žmonėms išlaidos kompensuojamos tik tokiomis pat kainomis, sąlygomis ir apimtimi, kaip jos būtų kompensuojamos mūsų šalyje. Tai reiškia, kad kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos Lietuvoje, išlaidos. Kitas išlaidas, kurias pacientas patirs, pavyzdžiui, kelionės, nakvynės, apgyvendinimo, maitinimo ir kt., jis turės dengti savo lėšomis.
Nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. pabaigos ligonių kasos gavo 54 Lietuvos apdraustųjų prašymus kompensuoti gydymo išlaidas, iš viso kompensuota apie 30 347 eurų suma už gydymą ligoninėse, gydytojų specialistų konsultacijas ES šalyse. 14 pacientų gydėsi Vokietijoje, iš viso kompensuota 13, 8 tūkst. eurų suma, 12 – Latvijoje (kompensuota 3750 eurų), 9 – Lenkijoje (kompensuota 5390 eurų), po 7 – Estijoje ir Slovakijoje (kompensuota 1271 ir 3930 eurų).
Žmonės, apdrausti PSD ir gavę reikiamas paslaugas svetur, turi ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į TLK ir pateikti prašymą kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Ligonių kasoms priėmus sprendimą jas kompensuoti, šios išlaidos žmogui būtų pervedamos ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad pacientas galėtų kuo greičiau gauti reikalingas sveikatos priežiūras paslaugas ir kad jos būtų kuo greičiau kompensuojamos.
Jei esate Lietuvos pilietis, gyvenantis, dirbantis ir besidraudžiantis vienoje iš minėtų šalių, galite atvykti gydytis į Lietuvą. Pirmiausia turite pasidomėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje esate apdraustas, ir išsiaiškinti, ar norint gydytis Lietuvoje reikia turėti ne tik siuntimą, bet ir išankstinį leidimą. Tokią informaciją teikia kiekvienos šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras (www.lncp.lt).
