Tai, ką senjorams svarbiausia žinoti apie savo sveikatą

Kompensuojamieji vaistai

Šiuo metu šalyje daugiau nei milijonas PSD apdraustų pacientų (apie 40 procentų gyventojų) vartoja kompensuojamuosius vaistus. Juos išrašo šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai, o įsigyjant tokius medikamentus reikia mokėti tik dalį kainos – priemoką, o už kai kuriuos primokėti nereikia. Priemokos dydis priklauso nuo ligos, kuria žmogus serga, bei socialinės žmogaus grupės.

Vertėtų žinoti, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašai nuolat atnaujinami – kai kurie vaistai išbraukiami, įrašomi nauji vaistai.

Vaistų vartojimo tendencijos pastaraisiais metais nesikeičia. Daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų išleidžiama gydyti hipertenzijai, antrojo tipo cukriniam diabetui, šizofrenijai, astmai, išsėtinei sklerozei, lėtinei mieloleukemijai, inkstų vėžio ir glaukomai gydyti. O daugiausiai priemokų pacientai sumoka už vaistus širdies kraujagyslių ligoms gydyti. Praėjusiais metais vidutinė paciento mokama priemoka sudarė apie 4,4 euro, vidutinė PSDF išlaidų suma vienam kompensuojamųjų vaistų receptui – 17,2 euro.

Tad senjorai raginami atkreipti dėmesį, kad jei įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, rinktųsi tokius pačius tik pigesnius vaistus, išleistų vidutiniškai šešiskart mažiau. Pernai šių vaistų priemokoms pacientai išleido 33 mln. eurų. Tai reiškia, kad didžiąją dalį pinigų jie būtų galėję panaudoti kitoms savo reikmėms ir išleisti prasmingiau.

Jei prireikia klausos aparato

Senatvinis kurtumas – dažniausias ir vienas nemaloniausių vyresnio amžiaus žmonių klausos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus girdi kalbą, tačiau neišskiria atskirų žodžių. Šio sveikatos sutrikimo priežastys gali būti senatviniai ausų pakitimai, ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje, infekcijos bei uždegimai, širdies ligos ar insultas, smegenų kraujotakos sutrikimai, galvos traumos, augliai. Taip pat tokią sveikatos problemą galima ir paveldėti.

Norint išvengti šio nemalonaus sutrikimo, būtina laikytis kai kurių elementarių taisyklių ir patarimų. Pavyzdžiui, dirbant triukšme nešioti apsaugos priemones, neklausyti muzikos per ausines ilgą laiką, išsigydyti gretutines ligas, tokias kaip diabetą, padidėjusį kraujospūdį, nevartoti vaistų, kenkiančių klausai.

Vis dėlto, jei klausa sutriko, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nuspręs, koks gydymas yra būtinas, prireikus siųs konsultuotis pas ausų, nosies, gerklės gydytoją. Paaiškėjus, kad reikalingas klausos aparatas, pacientas siunčiamas į audiologijos centrą ar kabinetą, kuriame pritaikomas centralizuotai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirktas tinkamas aparatas. Gavęs gydytojo siuntimą, pacientas turi kreiptis į jo gyvenamą vietą aptarnaujantį klausos protezavimo kabinetą. Senjorai eilės tvarka nemokamai gali gauti klausos aparatą vienai ausiai. Yra ir galimybė klausos aparato nelaukti eilėje ir jį įsigyti savo lėšomis bei kreiptis dėl kompensacijos. Savo lėšomis įsigijus klausos aparatą, VLK gali kompensuoti tokią sumą, kiek kainavo PSDF lėšomis nupirktas analogiškas aparatas. Šiuo metu kompensacijos suma gali siekti nuo 44,09 euro iki 50,18 euro.

Žmonėms aktualu maitintis be jokio diskomforto, be to, bedantė burna nedaro teigiamo įspūdžio aplinkiniams, pačiam žmogui kyla įvairių psichologinių nepatogumų. Vienas iš būdų vėl džiaugtis gražia šypsena ir gyventi visavertį gyvenimą senatvėje – dantų protezavimas.

Senjorai, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, turi teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kurių išlaidos ar dalis išlaidų kompensuojamos PSDF lėšomis. Dėl šių paslaugų pirmiausia reikia kreiptis ne į dantų protezavimo, bet į gydymo įstaigos, prie kurios žmogus yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Šis gydytojas sudaro burnos priežiūros bei gydymo planą ir išduoda nustatytos formos išvadą, patvirtinančią dantų protezavimo būtinumą. Šiuos dokumentus ir prašymą senjoras turi pateikti gydymo įstaigai, prie kurios yra prirašytas. Prašymas registruojamas ir išsiunčiamas teritorinei ligonių kasai (TLK), kuri įrašo žmogų į asmenų, laukiančių dantų protezavimo, sąrašą. Apie įrašymą į eilę informuojama laišku. Tuomet senjoras gali laukti pakvietimo protezuoti dantis arba nelaukti ir kreiptis į pasirinktą dantų protezavimo paslaugas teikiančią įstaigą. Šiuo atveju už suteiktas dantų protezavimo paslaugas turės sumokėti pacientas. Vėliau jis galės kreiptis į TLK su prašymu kompensuoti išlaidas. Kompensacija bus išmokėta atėjus jo eilei protezuoti dantis.

Dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos pagal faktines išlaidas, bet taikomi ir tam tikri apribojimai. Kompensuojama iki 372,74 euro, išimties atvejais – iki 1146,90 euro. Jei neužtenka iš PSDF skiriamų lėšų, tenka primokėti pačiam pacientui. Jei būtinas endoprotezavimas

Sąnario endoprotezavimo operacija – tai susidėvėjusio sąnario pakeitimas dirbtiniu, dažniausiai atliekamas sulaukus garbingo amžiaus. Tai šiuolaikiškas ir efektyvus gydymo metodas, išvaduojantis nuo itin intensyvaus skausmo. Po operacijos pacientai gali laisvai judėti, pagerėja gyvenimo kokybė ir nereikalingos išlaidos gausiam nuskausminamųjų vaistų vartojimui.

Sąnarių keitimo endoprotezais operacijos atliekamos dėl kelių priežasčių: įsisenėjusio degeneruojančio artrito, kai gydymas vaistais ar fizioterapija nebepadeda, ir traumų. Pažeistą sąnarį pakeitus dirbtiniu, beveik visada išnyksta skausmai ir atkuriami sąnario judesiai. Dažniausiai keičiami klubo ir kelio sąnariai.

Dėl pažeisto sąnario pacientas pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinus bendrą paciento būklę, jis siunčiamas konsultacijai pas gydytoją ortopedą traumatologą, dirbantį gydymo įstaigoje, kuriai skiriami PSDF lėšomis nupirkti sąnarių endoprotezai.

Pacientui nusprendus dėl endoprotezavimo operacijos, konsultacijos metu gydytojas kartu su pacientu užpildo specialios formos prašymą dėl sąnario endoprotezo, apmokamo PSDF lėšomis, skyrimo. Šis prašymas registruojamas, o pacientas įrašomas į eilę jo pasirinktoje gydymo įstaigoje, kur jam bus atliekama sąnario keitimo operacija.

Pacientą įrašius į laukimo eilę, jam išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomas prašymo registracijos numeris ir kita pacientui svarbi informacija. Žinodamas šio prašymo registracijos numerį, bet kada vėliau pacientas gali pasitikrinti savo vietą laukimo eilėje. Tai paprasta: interneto svetainės www.vlk.lt skyriaus „Apie eiles“ dalyje „Pasitikrinkite savo vietą sąnarių endoprotezų eilėje“ įrašius asmens kodą ir prašymo registracijos numerį, galima sužinoti ne tik eilės numerį, bet ir kitą pacientui reikalingą informaciją.

Laukiantis sąnario paskyrimo žmogus turi teisę bet kada pakeisti gydymo įstaigą, kurioje ši operacija būtų atlikta. Tokiu atveju laisvos formos paciento pasirašytą prašymą reikia pateikti VLK. Jei žmogus nusprendžia nelaukti, kol eilės tvarka jam bus skirtas sąnario endoprotezas, ir nori įsigyti kitokį endoprotezą, jam bus skirta nustatyto dydžio kompensacija už įsigytą endoprotezą, kai ateis jo eilė. Dirbtinį sąnarį įsigijus savo lėšomis, ne vėliau kaip per 90 dienų po operacijos reikia pateikti prašymą ir kitus dokumentus kompensacijai gauti.

Tam tikrais atvejais pacientui eilėje laukti nereikia, pavyzdžiui, kai operacija turi būti atlikta skubos arba neplanine tvarka.

Senjorams aktualios ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos – gydymas ligoninėje, kur teikiamos aktyviojo gydymo, ilgalaikio gydymo ar stacionarinės reabilitacijos paslaugos.

Aktyviojo gydymo paslaugos teikiamos dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir aktyvus medikamentinis ar chirurginis gydymas, kuris negali būti taikomas ambulatorinėmis sąlygomis. Aktyviajam gydymui priskiriami: ūmaus miokardo infarkto gydymas, apendicito operacija, sunkesnių traumų gydymas ir t. t.

Ilgalaikis gydymas paprastai reikalingas lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kai būtinas ilgai trunkantis gydymas ar slauga. Ilgalaikiam gydymui priskiriami: palaikomasis gydymas ir slauga, paliatyvioji pagalba, tuberkuliozės gydymas, psichikos ligų ilgalaikis gydymas ir panašiai. Ilgalaikio gydymo stacionare atveju pacientas ligoninėje nemokamai gali būti gydomas ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Apie slaugos paslaugų reikalingumą, žinoma, sprendžia medikai. Tokioms paslaugoms gauti prireiks siuntimo, kurį išduoda šeimos gydytojas arba ligoninės gydytojas. Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami, kai nustatoma galutinė diagnozė ir jiems nereikalingas papildomas ištyrimas. Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus. Be to, ligoniams gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos poliklinikoje, prie kurios jie yra prisirašę. Slaugos paslaugos namuose teikiamos ir tiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokias paslaugas pacientų namuose teikia bendruomenės, bendrosios praktikos slaugytojai arba psichikos sveikatos slaugytojai.

Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos ir ligoninėje, ir ambulatorinėmis sąlygomis. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja.