Našta ar būtinybė?
PSD – tai valstybinis draudimas, kuris yra šalies sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas ir kartu garantija apdraustajam, kad už medicinos pagalbą jam susirgus bus sumokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Visų Lietuvoje nuolat gyvenančių ir laikinai gyvenančių ir Lietuvoje dirbančių asmenų mokamos PSD įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos, kaupiamos PSDF, yra garantija apdraustiesiems. Apdraustųjų sveikatos priežiūra yra apmokama iš šio fondo – šiomis lėšomis ligonių kasos moka gydymo įstaigoms pagal sutartis su dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Tad apdraustiesiems už gydymą mokėti nereikia, o neapdraustiems tenka mokėti iš savo kišenės, jiems nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba.
Kiekvienas žmogus turi atsakingai pasirūpinti sveikatos draudimu, kadangi niekas nežino, kada gali sunegaluoti ar rimtai susirgti. PSD – tai visų pirma saugumas. Jei mokate draudimo įmokas arba šias įmokas už jus moka valstybė (jos lėšomis įmokos mokamos už pensinio amžiaus žmones, vaikus iki 18 metų ir kt.), esate apdraustas. Nedraustam tektų sumokėti – kartais nemenkas sumas. Pavyzdžiui, jei nedraustam žmogui būtų reikalinga inkstų transplantacija, susimokėti tektų vidutiniškai daugiau kaip 33 tūkst. eurų, jei prireiktų chirurginio smegenų insulto gydymo, jis kainuotų vidutiniškai nuo 1436 iki 7843 eurų, o miokardo infarkto chirurginis gydymas atsieitų nuo 997 iki 4460 eurų.
Gydymas, tyrimai, operacija ir vaistai – nemokami
Apdraustiesiems nemokamai teikiama visa pirminė asmens sveikatos priežiūra – nereikia mokėti už lankymąsi pas šeimos gydytoją, paskirtus tyrimus ir tyrimus pagal vėžio ir širdies ligų prevencines programas, vaikų sveikatos patikrinimus rengiantis darželiui ir mokyklai, taip pat nemokamos gydytojų specialistų konsultacijos turint šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą.
Planinė pagalba, o tai dažniausiai įvairios intervencijos ir operacijos, taip pat atliekamos nemokamai. Pacientai, išgirdę iš gydytojo žinią, kad jiems reikalinga operacija, neretai susirūpina būsimomis išlaidomis. Tačiau dažnais atvejais numatyta operacija būna planinė, nesudėtinga, nebūtinai skubi, todėl ją galima ramiai suplanuoti ir pasirengti. O svarbiausia – tokia procedūra pacientui nekainuoja, jei pacientas yra draustas PSD.
Kiekvienas pacientas, kurį gydytojas specialistas siunčia planinei operacijai, gali pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje bus atlikta tokia procedūra. Svarbu žinoti tai, kad kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje nesudėtingos operacijos dažnai atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis. Tai labai patogu tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms, kadangi nereikia laukti eilėse, ilgai gulėti ligoninėje.
Prieš operaciją paprastai reikia atlikti gydytojo paskirtus tyrimus. Už tyrimus, kurie yra paskirti gydytojo ir atliekami turint siuntimą, mokėti taip pat nereikia. Tai gali būti net ir brangieji tyrimai. Mokėti gali tekti tik tam tikrais atvejais ir pritarus gydytojui.
Pavyzdžiui, jei pacientas pageidauja kitokių nei ligonių kasų apmokami vaistai, mokėti reikia ne visą kainą, o skirtumą tarp ligonių kasų apmokamo ir pageidaujamo vaisto kainos. Jei pacientas nori, kad būtų atlikti papildomi, bet nebūtini tyrimai, už juos taip pat tektų sumokėti.
Tiems, kurie nėra drausti PSD, už operaciją bei jos metu naudojamas priemones ir vaistus tenka susimokėti iš savo kišenės. Operacijų kainos gali siekti nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių litų, todėl labai svarbu būti draustam PSD.
Keliaujate? Nepamirškite Europos sveikatos draudimo kortelės!
Keliaujantiems po Europą (ES šalis, Norvegiją, Lichtenšteiną, Islandiją, Šveicariją) lietuviams irgi svarbu būti draustiems. Būdami drausti Lietuvoje, šiose šalyse jie gali gauti būtinąją pagalbą, pateikę Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Su šia kortele nemokama būtinoji pagalba suteikiama tose gydymo įstaigose, kurios turi sudariusios sutartis su šalies ligonių kasomis. ESDK apdraustiesiems išduodama teritorinėse ligonių kasose.
Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką žmonės taip pat turi galimybę gauti specialias, gydytojo ortopedo paskirtas, ortopedinės technikos priemones. PSDF lėšomis gali būti apmokami kojų, rankų, dubens protezai, kojų, rankų, stuburo ar kaklo įtvarai, taip pat krūties protezai. Šios priemonės gaminamos įmonėse ir išduodamos asmeniškai, skyrus jas pacientui pagal ligų, traumų ir defektų medicinines indikacijas. Gali būti kompensuojama visa arba dalis kainos.
Kokios yra PSD įmokos?
Nuo 2015 m. sausio 1 d. galioja šios PSD įmokos:
-9 proc. pajamų: 6 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamas socialinio draudimo įmokos, dydžio PSD įmokas moka dirbantieji pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojai ir kt. Dar 3 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dydžio PSD įmokas už juos moka darbdaviai (draudėjai);
-9 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmoka – 27 Eur per mėnesį. Tokias įmokas kas mėnesį moka savarankiškai besidraudžiantys asmenys, t. y. nedirbantys, nevykdantys jokios ekonominės veiklos ir neuždirbantys pajamų bei nedrausti valstybės lėšomis asmenys;
-9 proc. minimalaus darbo užmokesčio dydžio įmokas (27 Eur) moka žmonės, vykdantys individualią veiklą įsigydami verslo liudijimus. Jei žmogus dirba pagal darbo sutartį ar yra draudžiamas valstybės lėšomis, bet papildomai dar dirba pagal verslo liudijimą, PSD įmokas reikia mokėti tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kuriomis turi galiojantį verslo liudijimą.
-Kai kuriems asmenims taikomos kitokios PSD įmokos, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme.
PSD įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis mokamos iš valstybės biudžeto. Kasmet nustatomas šios įmokos metinis dydis (2015 m. jis yra 245 Eur už vieną asmenį).
Kada įsigalioja privalomasis sveikatos draudimas?
Lietuvos gyventojai yra apdrausti tik pilnai sumokėję arba jei už juos sumokamos PSD įmokos.
Grįžtantiems gyventi į Lietuvą Europos šalyse apdraustiems Lietuvos piliečiams tenka priminti, kad grįžus pirmiausia reikia deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir iš karto pasirūpinti draustumu.
Apdraustieji kitose Europos Sąjungos šalyje pagal tos šalies reikalavimus, atvykę į Lietuvą turi atsivežti tos šalies, kurioje draudėsi sveikatos draudimu, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą specialios formos pažymą. Svarbu žinoti, kad tokie ES šalių apdraustieji, grįžę į Lietuvą ir iškart (nuo pirmojo grįžimo mėnesio) pradėję mokėti PSD įmokas, įgyja draustumą Lietuvoje.
