„Tinklainė yra išskirtinė kūno vieta, kur kraujagyslės gali būti tiesiogiai stebimos neinvaziniu būdu. Tinklainės kraujagyslių pokyčiai gali rodyti sistemines su kraujotaka susijusias ligas, tokias kaip hipertenzija, diabetas ir aterosklerozė“, – sakė Honkongo politechnikos universiteto profesorius Mingguangas He.
Jis yra pagrindinis šių metų sausį žurnale „Heart“ paskelbto tyrimo, kuriame nustatyta, kad akies tinklainėje esantis kraujagyslių „pirštų atspaudas“ gali padėti nuspėti insulto riziką, autorius.
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 45 tūkst. pacientų tinklainės dugno nuotraukas, saugomas Jungtinės Karalystės Biobanke. Jų tikslas buvo identifikuoti ligų biožymenis akies tinklainės kraujagyslėse.
Atlikę analizę mokslininkai iš viso nustatė 118 išmatuojamų tinklainės kraujagyslių rodiklių, iš kurių 29 buvo reikšmingai susiję su pirmojo insulto rizika, t. y. buvo nustatyta tai, ką tyrėjai pavadino kraujagyslių „pirštų atspaudu“.
„Akies tinklainės kraujagyslių „pirštų atspaudas“ reiškia unikalius tinklainės parametrus arba modelius, esančius asmens tinklainėje, – paaiškino tyrimo vadovas. – Analizuojant akies tinklainės kraujagyslių „pirštų atspaudus“, galima nustatyti tendencijas ir rizikos veiksnius, susijusius su insultu.“
17 iš 29 rodiklių yra tankio rodikliai. Mokslininkai nustatė, kad kiekvieno šių rodiklių pokytis buvo susijęs su 10–19 proc. padidėjusia insulto rizika.
3 „pirštų atspaudų“ biožymenų pokyčiai buvo susiję su 10–14 proc. padidėjusia insulto rizika.
Pasak tyrėjų, jų surinkti duomenys galėtų praversti medicinos praktikoje, vertinant ar pacientas artimoje ateityje gali patirti insultą.
„Tradicinius būdus (kraujo tyrimus) insulto rizikai prognozuoti riboja palyginti mažas tikslumas, invazyvumas ir didelė kaina, – „Medical News Today“ sakė M.He.
Pasak jo, tokia akių apžiūra galėtų būti atlieka pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, t.y. poliklinikose.
„Tokį pat metodą planuojame pritaikyti ir kitų ligų, pavyzdžiui, širdies ligų ir demencijos, rizikai prognozuoti“, – pridūrė jis.
Akių gydytojai prisideda prie kraujagyslių ligų diagnostikos
Disertaciją, kurioje nagrinėtos akyse stebimų pokyčių ir širdies ligų sąsajos, Lietuvos sveikatos mokslų universitete prieš kelis mėnesius apgynė Kauno klinikų gydytoja oftalmologė Indrė Matulevičiūtė.
Ji pasakojo, kad šia tema domėtis paskatino optinės koherentinės tomografijos (OKT) tyrimo galimybės.
„Šis tyrimas dabar plačiai prieinamas ir atliekamas didelei daliai žmonių. Tai suteikia galimybę įvertinti kraujagyslių būklę be jokios intervencijos ir papildomos rizikos žmogaus organizmui.
Kaip tiriama širdies kraujagyslė? Pacientui į veną leidžiama kontrastinė medžiaga, vėliau kraujagyslės vertinamos pasitelkus rentgeno spindulius – tai intervencinė procedūra. Žinoma, OKT tyrimas jos pakeisti negali, bet yra idėja naudoti jį pacientų atrankai“, – Lrytas sakė I.Matulevičiūtė.
Tai reiškia, kad akių gydytojas gali įtarti širdies ligą, kol žmogus jaučiasi sveikas, dar neatsirado simptomų.
OKT tyrimas padeda įvertinti centrinę akies tinklainės dalį. Tai – geltonoji dėmė, dėl savo struktūros garantuojanti aštrų regėjimą. OKT taip pat gali būti ištiriamas regos nervas, perduodantis nervinius impulsus iš akies į smegenis. „Šis tyrimas daugiausia atliekamas vyresnio amžiaus žmonėms įtariant geltonosios dėmės ar regos nervo pažeidimą“, – konstatavo I.Matulevičiūtė.
Akys domina ne tik kardiologus. Oftalmologai gali ištirti ir neurologinius pacientus, nes akys yra vienintelė centrinės nervų sistemos dalis, kurią galima įvertinti iš išorės. Visą pokalbį su gydytoja I.Matulevičiūtė rasite čia.
