2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvoje 24.6 proc. gyventojų susiduria su rimtomis regėjimo problemomis, apsunkinančiomis kasdienybę, o visame pasaulyje nuo regėjimo sutrikimų kenčia apie 253 mln. žmonių, rašoma „Inbank“ pranešime žiniasklaidai.
Nors daugelis renkasi akinius ar kontaktinius lęšius, vis daugiau žmonių svarsto apie ilgalaikį sprendimą – lazerinę akių korekciją, kurios populiarumas sparčiai auga – kasmet lazerinių operacijų skaičius padidėja apie 7,7 proc.
Lietuvoje lazerinė akių korekcija taip pat sulaukia vis didesnio susidomėjimo, tačiau dėl procedūrą gaubiančių mitų ir netikslios informacijos pacientams kyla nemažai neaiškumų. Jie dažnai klausia, ar korekcija yra skausminga, kiek laiko trunka gijimas ir ar rezultatai yra ilgalaikiai. Oftalmologė ir akių mikrochirurgė Simona Stech iš „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pažymi, kad šie nuogąstavimai kyla dėl dažnai pasenusios ar netikslios informacijos, žinių stokos arba pažįstamų subjektyvios nuomonės.
Gydytoja pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai, jog procedūra tinka tik jaunesniems žmonėms arba yra itin skausminga. Pasak jos, šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti ilgalaikius ir patikimus rezultatus net esant didesniems trumparegystės ar astigmatizmo laipsniams, todėl lazerinė korekcija padeda užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę įvairaus amžiaus pacientams.
Kada verta rinktis lazerinę akių korekciją?
Lazerinė akių korekcija yra efektyvi priemonė tiek trumparegystei, tiek įvairaus laipsnio astigmatizmui gydyti. Anot S. Stech, korekcija itin rekomenduojama tiems, kurių regėjimo sutrikimai kelia kasdienius nepatogumus, pavyzdžiui, vairuotojams, kurie naktį dėl astigmatizmo mato iškraipytus ar išplėstus šviesoforų bei gatvių apšvietimo šviesos atspindžius.
Panašius sunkumus patiria ir daug trumparegių, susidurdami su prastesniu matymu tiek šviesoje, tiek tamsoje, o lazerinė korekcija padeda pašalinti šiuos nepatogumus.
Tačiau S. Stech atkreipia dėmesį, kad ši procedūra nėra tinkama visiems. „Procedūra nėra rekomenduojama turintiems itin ploną rageną, sergantiems gretutinėmis akių ligomis, o taip pat nėščioms ir žindančioms moterims, nes jų hormonų pokyčiai gali paveikti regėjimo būklę“, – paaiškina S. Stech.
Korekciją galima atlikti tik nuo 18 metų, kai regėjimo ydos būna stabilios bent metus. Gydytoja pažymi, kad, nors lazerinė regos korekcija dažniausiai rekomenduojama jaunesniems pacientams, ji gali būti naudinga įvairaus amžiaus žmonėms, kurie nešioja akinius toliui dėl trumparegystės ar astigmatizmo ir kuriems nėra lęšiuko pokyčių.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad korekcija dažniausiai atliekama, kai trumparegystė siekia nuo -0,5 iki -8 arba -9 dioptrijų, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, priklausomai nuo ragenos storio ir kitų akių ypatybių.
Kaip vyksta lazerinė akių korekcija?
Pasak S. Stech, regos korekcijos procesas prasideda nuo išsamaus konsultacinio tyrimo, kurio metu vertinama akių būklė: trumparegystės ar astigmatizmo laipsnis, ragenos storis bei kiti individualūs veiksniai. Tai leidžia parinkti tinkamiausią korekcijos metodą ir užtikrinti optimalų rezultatą. „Lazeris paveikia tik labai ploną ragenos sluoksnį, keisdamas šviesos lūžio kampą, kad vaizdas akies tinklainėje būtų ryškus“, – teigia gydytoja.
Anot oftalmologės, operacija trunka vos kelias minutes, o dėl modernių technologijų lazeris prisitaiko t.y. seka akį ir kompensuoja lazerio spindulio darbą be jokio uždelsimo, prisitaikydamas prie kiekvieno net menkiausio akies judesio, tad procedūra yra labai saugi ir tiksli.
Be to, pacientai rezultatą pastebi dažniausiai iškart po procedūros, o gijimas paprastai trunka kelias dienas. „Pacientai dažnai susiduria tik su nedideliu diskomfortu ar ašarojimu ir netgi teigia, kad dantų taisymas būna nemalonesnis nei ši operacija“, – pažymi S. Stech.
Renkantis lazerinę akių korekciją, svarbu įvertinti savo motyvaciją ir lūkesčius bei pasirinkti patikimą kliniką ir gydytoją. „Tinkamas pasirengimas ir patyręs specialistas padės užtikrinti, kad procedūra būtų atlikta saugiai, o rezultatai džiugintų“, – teigia S. Stech.
Mokėjimo tendencijos sveikatos srityje
„Inbank“ pardavimų grupės vadovas Donatas Mickus pastebi, kad galimybė mokėti dalimis už medicinos paslaugas vis labiau domina lietuvius, nes leidžia rinktis brangesnes paslaugas išvengiant staigios finansinės naštos ar tiesiog neuždelsti gydymo. „Nors vidutinė finansuojama suma medicininėms paslaugoms per metus sumažėjo nuo 3412 Eur. iki 2441 Eur., bet finansavimo sutarčių skaičius išaugo net 47 proc. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių pasitelkia galimybę mokėti dalimis tiek už didesnės, tiek už mažesnės vertės medicinos paslaugas“, – sako D. Mickus.
D. Mickus taip pat pabrėžia, kad dažnai manoma, jog atsiskaityti dalimis renkasi tik mažas pajamas gaunantys asmenys. „Tačiau mūsų duomenys rodo, kad tai nebūtinai tiesa. Už paslaugas dalimis vis dažniau moka ir vidutines bei didesnes pajamas gaunantys žmonės – jie sudaro net 62 proc. visų finansavimo gavėjų. Tai patvirtina, kad ši finansavimo forma tampa priimtina įvairias pajamas gaunantiems žmonėms“, – priduria jis.
Įdomi tendencija pastebima ir amžiaus grupėse: jaunesni pacientai (26–40 m.) dažniau renkasi mažesnes finansuojamas sumas, vidutiniškai 2017 Eur., o vyresni nei 56 metų žmonės dažniau renkasi didesnes sumas, siekiančias 4103 Eur. Moterys sudaro net 86 proc. lizingo gavėjų, vidutiniškai skolindamosios 2232 Eur., o vyrai renkasi didesnes sumas, kurios siekia apie 3612 Eur.
