Iš viso mokslininkai nustatė 14 sveikatos problemų, kurias sušvelninus ar visai pašalinus teoriškai būtų galima išvengti beveik pusės demencijos atvejų pasaulyje.
Dar 2020 m. žurnale „The Lancet“ buvo išskirti 12 pagrindinių demencijos rizikos veiksnių, tačiau šią savaitę surengtoje tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje nuspręsta šį sąrašą papildyti. Konstatuota, kad prastas regėjimas ir padidėjęs cholesterolis vyresniems nei 40 metų žmonėms didina demencijos išsivystymo tikimybę.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. demencija sergančių žmonių skaičius gali padvigubėti iki 153 mln.
Kaip sumažinti demencijos riziką
Demencija pasireiškia, kai susirgimas, pavyzdžiui, Alzheimerio liga, pažeidžia smegenų nervines ląsteles ir sukelia sumišimą bei atminties praradimą, tačiau tai nėra neišvengiama senatvės dalis.
Demencija dažniausiai išsivysto dėl dalykų, kurių negalime kontroliuoti, pavyzdžiui, iš tėvų ir senelių paveldėtų genų.
Tačiau, pasak tarptautinių šios srities ekspertų, 45 proc. rizikos priklauso nuo modifikuojamų sveikatos veiksnių.
„Niekada nėra per anksti ar per vėlu keisti savo gyvenimo būdą“, – teigia pagrindinė ataskaitos autorė profesorė Gill Livingston iš Londono universitetinio koledžo.
„Vyriausybės turi mažinti rizikos netolygumus ir pasirūpinti, kad sveikas gyvenimo būdas būtų prieinamas kiekvienam“, – pridūrė ji.
Tyrėjai parengė rekomendacijų, į kurias turėtų atkreipti dėmesį viso pasaulio šalys, sąrašą:
– užtikrinti klausos aparatų prieinamumą klausos negalią turintiems asmenims;
– pasirūpinti, kad visi galėtų gauti geros kokybės švietimą;
– padėti žmonėms atsisakyti cigarečių;
– skatinti fizinį aktyvumą ir sportą;
– mažinti aukštą kraujospūdį nuo 40 metų amžiaus;
– gydyti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje nuo vidutinio amžiaus;
– kuo anksčiau gydyti nutukimą;
– mažinti probleminį alkoholio vartojimą;
– užtikrinti, kad žmonės nebūtų socialiai izoliuoti ar vieniši;
– tikrinti, ar nėra regėjimo problemų, ir tiems, kuriems jų reikia, parūpinti akinius;
– mažinti oro taršą.
58 metų amžiaus Andy`is Wattsas iš Berkšyro Anglijoje sužinojo, kad jo tėvui Alzheimerio liga diagnozuota, kai jam buvo 64 metai. Artimasis mirė sulaukęs 80-ies.
„Daugelį metų stebėjau, kaip mano tėvo būklė lėtai blogėjo. Tam tikra prasme brangų žmogų prarandi anksčiau, nei jis miršta, nes sergančiojo asmenybė pamažu nyksta“, – sakė Andy`is.
Jo šeimoje ir anksčiau buvo demencijos bei padidėjusio cholesterolio kiekio atvejų, todėl vyras reguliariai tikrinasi sveikatą.
Andy`į ir jo šeimą motyvuoja supratimas, kad yra dalykų, kuriuos jie gali padaryti, jei nori sumažinti demencijos riziką, pavyzdžiui, skirti dėmesio mitybai ir fiziniams pratimams.
„Noriu padaryti viską, ką galiu, kad rizika sumažėtų“, – patikino jis.
Prastėjantis regėjimas paskatina užsidaryti namie
Ataskaitoje teigiama, kad kai kurie veiksniai kelia didesnę riziką nei kiti.
Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad klausos praradimas ir padidėjęs cholesterolio kiekis lemia daugumą demencijos atvejų, kurių galima išvengti (po 7 proc.).
Ankstyvame amžiuje didžiausią pavojų kelia išsilavinimo stoka, o vyreniame – socialinė izoliacija ir prastėjantis regėjimas.
Tiesa, kai kurie ekspertai yra linkę atsargiau vertinti šiuos duomenis.
Profesorė Tara Spires-Jones, Edinburgo universiteto Smegenų mokslų atradimų centro direktorė, sakė, kad tokio pobūdžio tyrimai negali įtikinamai susieti nė vieno iš šių veiksnių su demencija.
Tačiau ji teigė, kad tyrimas prisidės prie gausėjančių įrodymų, jog sveikas gyvenimo būdas gali padidinti smegenų atsparumą ir užkirsti kelią demencijai.
„Turėtume būti atsargūs, kad nesudarytume įspūdžio, jog demencija sergantys žmonės galėjo ligos išvengti, jei būtų pasirinkę kitokį gyvenimo būdą“, – sakė Londono Karalienės Marijos universiteto profesorius Čarlzas Maršalas.
Jis pridūrė, kad didžiąja dalimi demencijos išsivystymo rizika nepriklauso nuo žmogaus.
Samantha Benham-Hermetz iš „Alzheimer's Research UK“ ataskaitos išvadas pavadino novatoriškomis.
„Daugelis žmonių mano, kad demencija – tai, kas natūraliai nutinka vėlesniame gyvenimo etape, tačiau demencija nėra neišvengiama senėjimo dalis“, – teigė ekspertė.
Mokslininkai tiksliai nežino, kaip prastėjantis regėjimas gali paskatinti demenciją, bet teigia, kad vyresniame amžiuje tai gali būti susiję su smegenų susitraukimu, nes joms nebereikia apdoroti tam tikrų regėjimo aspektų.
„Silpnėjančios akys taip pat gali apriboti socialinį gyvenimą, dėl to žmonės gali mažiau bendrauti su kitais, tapti labiau izoliuoti ir patirti mažiau naujų įspūdžių“, – sakė profesorė G.Livingston.
Daugelis sveikatos priežiūros sistemų suteikia veiksmingas regėjimo sutrikimų gydymo galimybes. Tačiau tai yra didesnė problema neturtingose šalyse.
Vis dėlto, yra kas nuteikia pozityviai – nepaisant to, kad žmonės gyvena ilgiau, aukštų pajamų šalyse demencijos atvejų sumažėjo, ir manoma, kad taip yra dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, pavyzdžiui, mažiau žmonių rūko cigaretes.
Tačiau dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės demencijos atvejų daugėja mažų pajamų šalyse.
„Prieš dvylika metų būtume pasakę, kad su demencija nieko nepadarysi, bet tai nėra tiesa“, – pabrėžė profesorė G.Livingston.
Parengta pagal BBC inf.
