Tinklainė yra akies obuolio labai plonas vidinis sluoksnis, kuriame dėl esančių šviesai jautrių ląstelių susiformuoja vaizdas, regos nervu perduodamas į galvos smegenis. Kai šitas šviesai jautrus sluoksnis atsidalina nuo jį supančių audinių ir tarp tų audinių atsiranda suskystėjusiu stiklakūniu užpildytas tarpas, susidaro tinklainės atšoka.
Tinklainė toje vietoje jau nebegali funkcionuoti, nes šviesai jautrios ląstelės nebegauna mitybos ir ilgainiui žūsta. Negydoma tinklainės atšoka linkusi plėstis, todėl regėjimo aštrumas sparčiai silpnėja – dienomis ar net valandomis.
„Kad žmogus visiškai neprarastų regėjimo, labai svarbu žinoti ligos simptomus ir laiku kreiptis į gydytojus skubiai operacijai,“ – sako gydytoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.
Kas daro poveikį tinklainės atšokai susiformuoti?
Dažniausiai tinklainės atšoka įvyksta dėl su amžiumi, įprastai vyresniems nei 50 metų asmenims, atsirandančio tinklainės plyšio.
„Akies obuolį užpildo stiklakūnis – gelis, kuris vyresnio amžiaus žmonėms yra linkęs skystėti ir palaipsniui pradeda atsidalinti nuo akies obuolio sienelių. Dėl stiklakūnio sukeliamo tempimo tam tikrose tinklainės vietose gali susiformuoti plyšys, per kurį po tinklaine gali patekti suskystėjęs stiklakūnis ir laikui bėgant susiformuoti atšoka“, – aiškina gydytoja V. Gurskytė.
Tinklainės plyšiai atsiranda ir dėl išorės poveikio: patirtų traumų, didesnė rizika žmonėms, kurie užsiima kontaktiniais sportais – imtynėmis, kovos menais, žaidžia beisbolą, tenisą ir pan., labai retais atvejais – keliant didelius svorius.
Yra ir ligų, kurios turi įtakos tinklainės atšokai vystytis. Į rizikos grupę patenka sergantieji cukriniu diabetu. Tiesa, vis modernėjant diabeto gydymui ir priežiūrai šių pacientų skaičius mažėja. Iš retesnių ligų – gyslainės melanoma, vaikams gali būti retinoblastoma ar neišnešiotų naujagimių retinopatija.
Svarbu neignoruoti nemalonių ūmiai atsiradusių pojūčių
Pasak akių ligų gydytojos V. Gurskytės, vienas iš pirmųjų simptomų, neretai gąsdinantis pacientus – tai žaibavimas akyse: „Įprastai jis prasideda ūmiai, žaibuoja gana intensyviai ir po kelių savaičių palaipsniui aprimsta. Žmogus jaučia ryškius šviesos blyksnius, jie dažniau pastebimi prieblandoje, vakarais.
Kitas požymis, kuris dažnai būna susijęs su žaibavimu, regėjimo lauke atsiradusi drumstis ar šešėlis, pacientų jaučiamus atšokos požymius vardina gydytoja. – Jeigu atsidalinęs stiklakūnis tinklainės neįplėšia, žmogus mato vieną didesnę plaukiojančią drumstį, su kuria teks susigyventi.
O tinklainei įplyšus, dažniau būna smulkesnių, gausesnių drumsčių, kurias pacientai apibūdina kaip prieš akį pasipylusį juodą lietų, museles ar voratinklį. Jeigu dėl plyšio išsivysto tinklainės atšoka, pradeda blogėti ir regėjimas: iš pradžių žmogus nemato dalies regėjimo lauko, lyg užuolaida nusileidžia iš vienos ar iš kitos pusės.“
Labai retais atvejais, kai tinklainė ima atsidalinti toli nuo jos centro arba regėjimas jau pažeistas kitų ligų, pvz., labai intensyvios operuotinos kataraktos, pažengusios glaukomos ar kai regėjimas ypatingai silpnas dėl kitų priežasčių, pacientas gali nejausti šių simptomų.
Pajutusiems ūmiai atsiradusius simptomus, svarbi skubi gydytojo oftalmologo apžiūra
Jei akyse staiga pradėjo žaibuoti ir atsirado naujos drumstys, reikėtų atvykti specialisto konsultacijai: pirmiausia kreiptis į poliklinikoje dirbantį oftalmologą, o jei pas jį per artimiausias porą dienų pakliūti nepavyksta, važiuoti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
„Patikrinimo metu oftalmologas apžiūri akių dugną ir įvertina, ar ten yra pakitimų, kurie gali lemti tinklainės atšokos išsivystymą,“ – būtinus tyrimus vardina gydytoja V. Gurskytė.
Viena iš pacientų grupių, kuriems akis reikėtų pasitikrinti kartą per metus – trumparegiai. Trumparegystė yra viso akies obuolio liga, jai būdingos tam tikros tinklainių degeneracijos, iš jų kai kurios gali būti labiau rizikingos: trumparegėse akyse atsiranda apie 40 proc. visų tinklainės atšokų. Tas degeneracijas reikia stebėti, ar neatsiranda plyšių, kuriuos galima pagydyti lazeriu ir užkirsti kelią tinklainės atšokai išsivystyti.
„Norėtųsi pabrėžti, kad ypač svarbios reguliarios profilaktinės oftalmologo apžiūros. Jų metu galima aptikti pirmuosius pakitimus, kurie vėliau gali išsivystyti į tinklainės atšoką, ir laiku pradėti gydyti,“ – aiškina gydytoja oftalmologė V. Gurskytė.
Gydymo tikslas – išsaugoti regėjimą
Nustačius tinklainės atšoką ar plyšį, labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą.
„Jeigu matome tik plyšį, tai jis tarsi „privirinamas“ lazerio spinduliu – apie plyšio kraštus suformuojami randai ir taip užkertamas kelias tinklainės atšokai vystytis. Jau susiformavus atšokai, pacientas įprastai guldomas į ligoninę ir jam skubiai atliekama chirurginė operacija, – pasakoja gydytoja. – Atsisluoksniavusiai tinklainei gydyti gali būti taikomas vienas iš 3 operacijų tipų: ekstrasklerinis plombavimas, pneumatinė retinopeksija arba vitrektomija.“
Chirurginės operacijos rūšis parenkama pagal tinklainės atšokos dydį ir vietą, jas apibūdinti galima būtų taip:
– ekstrasklerinis plombavimas – išorinio akies obuolio dangalo (skleros) išlenkimo operacija, kurios metu lankstus silikono gabalėlis pritvirtinamas prie skleros tinklainės įplyšimo vietoje – siekiant sumažinti akies obuolio perimetrą ir apsaugoti nuo tolesnio stiklakūnio tempimo ir atšokos formavimosi;
– pneumatinė retinopeksija – šį operacija atliekama esant nekomplikuotam plyšimui su nedidele atšoka tinklainės viršutinėje dalyje: į akį įleidžiamas dujų burbuliukas, kuris išsiplėsdamas prispaudžia atšokusią tinklainę.
„VUL Santaros klinikose dažniausiai atliekama vitrektomija, kurios metu specialiais instrumentais patenkama į akies vidų, nudrenuojamas po tinklaine esantis skystis, pašalinamas stiklakūnis, užgydomi visi plyšiai ir į akies obuolio vidų suleidžiama tam tikrų dujų arba silikono aliejaus, – aiškina gydytoja oftalmologė V. Gurskytė. – Atliekant šias operacijas dažniausiai taikoma bendra nejautra. Laiku suteikus pagalbą rezultatai yra geri. Bent jau akies anatomijos atkūrimas – tinklainės prisitvirtinimas prie akies obuolio sienelių – pasiekiamas daugiau nei 90 proc. atvejų. Tačiau tai ne visada reiškia, kad sugrįš iki tol buvęs matymas.“
Operacijos sėkmė dažniausiai priklauso nuo vieno anatominio faktoriaus
Tinklainės atšokos gali būti skirstomos į dvi grupes – jos apima geltonąją dėmę ar ne. Geltonoji dėmė yra svarbiausia tinklainės vieta, kurioje yra didžiausia šviesai jautrių ląstelių koncentracija. Ji atsakinga už ryškų centrinį matymą. Jei tinklainei atšokus šita dalis nepaliečiama, tai 85–90 proc. pacientų po operacijos atgauna buvusį regėjimą.
Tačiau jeigu geltonoji dėmė atšokusi, regėjimo prognozė nėra tokia optimistinė: tokiai atšokai trunkant iki 1 savaitės, 75 proc. pacientų po operacijos pasiekiamas regėjimo aštrumas 0,3, kartais šiek tiek daugiau. O atšokai esant ilgiau nei savaitę, tokį regėjimo aštrumą pavyksta atkurti vos 50 proc. atvejų. Kai tinklainės atšoka įvykusi prieš kelis mėnesius ar metus, pacientui padėti jau neįmanoma.
Pooperaciniu laikotarpiu būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų
Kuo didesnė tinklainės atšoka, tuo sudėtingesnės operacijos bei gijimo procesas. Po operacijos būtina laikytis chirurgo paskirto režimo, kuris priklauso nuo to, kokia medžiaga operacijos metu buvo suleista į akies obuolį: „Jeigu suleistos dujos, pirmą savaitę būtina kuo daugiau laiko praleisti veidu žemyn, griežtai negalima gulėti ant nugaros, – aiškina gydytoja V. Gurskytė. – Tai svarbu siekiant, kad tinklainė prisitvirtintų prie akies obuolio sienelių.
Taip pat suleidus dujų iki 8 savaičių negalima skristi lėktuvu: pakilus į didelį aukštį, dujos gali išsiplėsti ir sukelti ypač sunkių komplikacijų. Jeigu suleidžiamas silikono aliejus, po 2–6 mėn. reikalinga dar viena operacija silikono aliejui pašalinti.“
Po operacijos daugeliui pacientų akys būna jautresnės, todėl dėl komforto kurį laiką rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės. Pasak gydytojos, pooperaciniu metu sveikatos būklė stebima kas keletą savaičių ir kiekvienam pacientui individualiai paaiškinama, kas darytina jo atveju.
