Šių metų rugsėjį privačios medicinos klinikos užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl rūpinimosi sveikata. Buvo apklausta daugiau nei 1000 įvairaus amžiaus žmonių (18–75 m.). Tyrimo rezultatai parodė, kad regos susilpnėjimas ar visiškas jos praradimas – ketvirtoje vietoje tarp sveikatos sutrikimų, dėl kurių Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja (pasirinko 33 proc. visų apklaustųjų). Labiau už akių ligas žmones labiau neramina vėžio diagnozė (57), širdies ir kraujagyslių ligos (49), taip pat sąnarių bei kitos, judėjimą ribojančios ligos (36).
Pas gydytojus – ne tik sunegalavus, bet ir profilaktiškai
„Pacientas kreipėsi, nes staiga apako viena akimi. Per visą savo gyvenimą niekada nėra buvęs pas akių gydytoją. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad glaukoma negrįžtamai pažeidė regos nervą ir, deja, matymo atstatyti nepavyks, o kitos akies matymas išlieka tik ribinis.
Jei būtų kreipęsis ir patikra būtų atlikta anksčiau, nustačius ir laiku pradėjus gydyti ligą, matymas būtų išlikęs geras dar ilgai, – viena iš skaudžių paciento patirčių dalijasi akių ligų gydytoja D. Jakštienė.
– Kitas pavyzdys, kai kreipėsi trumparegė pacientė, nes pastebėjo daug drumsčių ir „žaibavimą“ akyje. Simptomai prasidėjo prieš 24 valandas, apžiūrėjus nustatytas tinklainės plyšys, kurį iš karto sėkmingai gydžiau. Matymas išliko puikus, apsilankymas buvo tik vienas, papildomų procedūrų nereikėjo, nes buvo kreiptasi laiku.
Svarbu paminėti, kad negydomas tinklainės plyšys gali greitai progresuoti į tinklainės atšoką, o po sėkmingo gydymo kartais lemti net nuolatinį matymo suprastėjimą dėl pavėluoto kreipimosi į oftalmologą.“
Kita pacientės istorija – sėkminga, nes į simptomus buvo sureaguota laiku ir buvo galima pritaikyti maksimaliai rezultatyvų gydymą.
Dėl kokių būklių galima apakti?
Viena iš akių ligų, kuri sparčiai vystosi ir gali sukelti aklumą, yra tinklainės atšoka. Gydytoja oftalmologė D. Jakštienė sako, kad pastebėjus „žaibavimą akyse“, „juodus taškelius“, drumstis, reikia nedelsiant kreiptis į specialistą.
Laiku nenustatyta ir negydoma amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) taip pat sąlyginai greitai gali lemti negrįžtamą centrinio matymo praradimą.
„Pastebėjus simptomus, tokius kaip išsiliejęs vaizdas, sunku atpažinti pažįstamus veidus dėl neryškaus matymo, tiesios linijos pasidaro išsikraipiusios, tamsaus juodo taško atsiradimas centre, būtina nedelsiant kreiptis į oftalmologą“, – pataria D. Jakštienė.
Gydytoja, kalbėdama apie pavojingiausias akių ligas, taip pat akcentavo kontaktinius lęšius naudojančius asmenis. „Nesilaikant lęšių nešiotojams rekomenduojamų higienos taisyklių, yra didelė infekcijos rizika, kuri, nors ir retais atvejais, tačiau gali pasibaigti regėjimo praradimu“, – sako oftalmologė D. Jakštienė.
Anot jos, akių ligų gydymo sėkmė, rezultatas ir prognozė dažniausiai priklauso nuo laiko, kada simptomai prasidėjo ir kada buvo suteikta pagalba, skirtas gydymas.
Jei laiku nebuvo suteikta pagalba, pacientas rizikuoja negrįžtamu matymo pažeidimu ar net visišku matymo praradimu. „Rizikuoti akių sveikata tikrai neverta. Nereikia laukti, geriau pasitarti, nei praleisti grėsmingą akių ligą“, – pataria gydytoja.
4 dažniausios akių ligos
Oftalmologė D. Jakštienė sako, kad yra keturios dažniausios akių ligos, reikšmingai lemiančios matymo prastėjimą, o negydomos gali sukelti aklumą.
1. Katarakta. Susirgus katarakta, drumstėja akies lęšiukas, todėl suprastėja rega viena ar abiem akimis. Žmogus mato kaip per rūką, dvejinasi daiktai, pamažu nyksta spalvos, matomi daiktai įgauna gelsvą atspalvį. Laikui bėgant, rega vis blogėja, tenka dažnai keisti akinius ar kontaktinius lęšius.
Taip savo akių sveikata nepasirūpinęs žmogus galiausiai tegali atskirti šviesą nuo tamsos. Dažniausia kataraktos priežastis yra amžius, bet įtakos taip pat turi ir UV spinduliai, prasta mityba, vitaminų trūkumas, diabetas, traumos.
2. Glaukoma. Dažniausia priežastis yra per aukštas akių spaudimas, dėl kurio žalojamas regos nervas ir palaipsniui prarandamas periferinis matymas. Laiku nediagnozuota ir negydyta gali lemti aklumą.
Ši liga gali būti diagnozuojama bet kurio amžiaus žmonėms, dažniau vyresnio amžiaus žmonėms. Tai yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių žmonėms virš 60 metų. Dėja, ši akių liga dažniausiai neturi jokių įspėjamųjų simptomų. Didelę reikšmę glaukomai išsivystyti turi paveldėjimas.
3. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Tai centrinės tinklainės dalies geltonosios dėmės pakenkimas, kurį dažnai lydi žymus ir negrįžtamas centrinio matymo praradimas. Dažniausios priežastys – amžius, antioksidantų trūkumas maiste, UV spinduliai, rūkymas, paveldimumas. Dažniausiai pasireiškia nuo 60 metų.
4. Diabetinė retinopatija. Priežastis – prastai koreguotas cukrinis diabetas, kai pažeidžiamos smulkiosios akies kraujagyslės ir tinklainė. Ligą sunku gydyti, kai yra nekontroliuojama hipertenzija, ar žmogus rūko.
Kaip galime padėti savo akims?
Ar kiekvienas žmogus gali ką nors dėl savęs padaryti siekiant išvengti akių ligų, regėjimo suprastėjimo ar net jo praradimo? Gydytoja oftalmologė D. Jakštienė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad svarbu reguliariais numatytais intervalais lankytis pas akių gydytoją, jog specialistas galėtų tinkamai patikrinti akis.
Žinoma, akių ligoms turi įtakos gyvenimo būdas, tad verta laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu antioksidantų: visos žalios daržovės, žalia arbata, vaisiai. Taip pat gydytoja pataria reguliariai sportuoti – bent 30 minučių per dieną.
Norint išvengti akių ligų, būtina žinoti rizikos veiksnius, galinčius paskatinti akių ligų atsiradimą: nutukimas, hipertenzija, cukrinis diabetas. Jei pacientui nustatytos šios būklės, privalo būti glaudus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas siekiant išvengti ir akių ligų.
Taip pat jei artimiems šeimos nariams buvo nustatytos akių ligos, dėl genetinio paveldėjimo, akių patikra turėtų būti dar atidesnė. Be to, didelę įtaką akių ligų atsiradimui turi ir rūkymas.
Kiti gydytojos D. Jakštienės patarimai: dėvėkite tamsius akinius, kad apsaugotumėte akis nuo saulės šviesos, žalingų UV spindulių; dėvėkite rekomenduojamus akinius darbe arba sportuodami; taikykite 20–20–20 taisyklę, kad išvengtumėte akių sausumo: kas 20 minučių pailsinkite savo akis 20 sekundžių žiūrėdami 20 žingsnių nuo savęs į tolį; laikykitės elementarių higienos reikalavimų – plaukite savo rankas, kad išvengtumėte akių infekcijų.
„Kiekvienas, kuris pastebi pasikeitusį matymą, turėtų kreiptis į gydytoją oftalmologą, reguliariai ir numatytais intervalais tikrinti regėjimą ir akių sveikatą, bei praktikuoti kuo sveikesnį gyvenimo būdą“, – akcentuoja gydytoja oftalmologė.
Jeigu jums pasireiškia bent vienas iš šių simptomų, nedelsiant turėtumėte kreiptis į akių specialistą:
– stiprus akių skausmas;
– matymo pasikeitimas ar staigus matymo praradimas;
– atsiradę „juodi taškeliai“, drumstys regėjimo lauke ar „žaibavimas“ akyse;
– neryškus matymas;
– dvejinimasis;
– raudona, ašarojanti akis;
– svetimkūnis akyje ar akies trauma.
