Vienas dažnesnių sutrikimų yra miežis, kurio „vizitinė kortelė“ – ant akies voko krašto atsiradęs pūlinys. Tai rodo ūmų akies voko liaukos uždegimą.
Kiti įprasti miežio simptomai: voko paraudimas, akių patinimas, perštėjimas, skausmas, traiškanos tarp blakstienų.
Nors miežis nėra pavojingas sveikatai, bet geriau nenumoti ranka. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja oftalmologė Jūrate Sveikatienė paaiškino, kad akies vokas turi daugybę mažyčių riebalinių liaukų.
„Liaukos nuolat gamina sekretą, kad mūsų vokai galėtų sklandžiai atmerkti ir užmerkti akis. Tas sekretas sudrėkina ir apvalo akies obuolio paviršių“, – lrytas.lt sakė J.Sveikatienė.
Kodėl atsiranda miežis?
Sveiki vokai, o tuo pačiu ir liaukutės, kurios atsiveria į vokų briaunas yra atsparios ant mūsų odos paviršiaus esančioms bakterijoms. Uždegimo atsiradimą gali sąlygoti keletas veiksnių – akių sausumas, bendras organizmo nusilpimas, infekcinis užkratas patekęs tiek iš aplinkos, tiek per organizmo vidaus terpes.
J.Sveikatienė pabrėžė, jog svarbiausia neužsiimti savigyda ir nepradėti miežio spausti patiems.
Kartais miežis praeina savaime per kelias dienas, galima susirgimą palengvinti dedant miežio srityje sausą šilumą. Pasak gydytojos, tai suskystina liaukos sekretą, atveria kanalėlius, taip palengvina sekreto ištekėjimą ir tuo pačiu sumažina audinių patinimą.
„Tik šlapių kompresų tikrai nereikia dėti. Jeigu žmogui labai skauda, galima išgerti tabletę priešuždegiminių vaistų, paracetamolį“, – perspėjo J.Sveikatienė.
Jei infekcija ilgą laiką nepraeina, vokas užtinęs, gydytojas gali paskirti į akį lašinamus antibiotikus.
Tuomet, kai miežis kartojasi, gydytoja patarė ieškoti problemos šaknų. Dažna bėda – akių sausumas.
„Vasarą, net ir atostogų metu, telefono iš rankų nepaleidžiame, naudojamės kompiuteriu, oro kondicionierius įjungtas tiek automobilyje, tiek patalpose.
Todėl džiūva akys, natūralūs mūsų organizmo skysčiai – ašaros, liaukų sekretas – nesugeba pašalinti visų patologinių mikroorganizmų ir jie pradeda daugintis. Tuomet atsiranda infekcija, kuri gali kartotis“, – paaiškino J.Sveikatienė.
Gydytoja oftalmologė pabrėžė, kad geriausia prevencija – akių drėkinimas.
„Dirbtinės ašaros, dirbantiems kompiuteriu, toks pats elementarus dalykas kaip išsivalyti dantis šepetėliu ryte ir vakare. Akis irgi reikia mylėti bei jomis rūpintis“, – akcentavo J.Sveikatienė.
„Kai junginė bus sveika, o akių paviršius drėgnas, tuomet ir voko krašto uždegimai kaip miežis, blefaritai mažiau kartosis, nes nebus veiksnių, kurie leidžia atsirasti uždegimui“, – pridūrė gydytoja oftalmologė.
Akių sudirgimo galima išvengti
Konjuktyvitas – akies paviršinio dangalo junginės uždegimas. Dėl šio sutrikimo neretai akis atrodo paraudusi, paryškėja kraujagyslės, atsiranda išskyrų, pūlinių, sulimpa akių vokai.
„Virusiniai ir bakteriniai konjunkyvitai dažnesni šaltuoju metų laiku kai dažnesnės įvairios peršalimo ligos. Bet vasara, kai žydi daugelis augalų, labiau būdingi alerginiai konjuktyvitai.
Alergiškam, žmogui labai niežti, peršti akis, jos būna paraudusios, kartu gali pasireikšti alerginė sloga, čiaudulys ir kitos alergijos. Tačiau nepamiršti reikia ir to, kad vasara mes mėgstame maudytis tiek atviruose vandens telkiniuose, tiek baseinuose.
Vaikai mėgsta nardyti vandenyje. Po maudynių paraudusios akys gali būti ir dėl infekcijos, ir dėl chemikalų, kurių gali būti vandenyje“, – pasakojo J.Sveikatienė.
Lengvas konjuktyvitas, pasak gydytojos, dažnai būna susijęs su bendra virusine infekcija. Skauda gerklė, bėga nosis, skauda ir akis. Dingus peršalimo ligos simptomams, susitvarko ir akys.
Jei vasara grįžote iš gamtos ir jaučiate akių niežtėjimą, paraudimą pirmas dalykas, ką galima padaryti – švariai nusiplauti rankasi ir praplauti akis šaltu tekančiu vandeniu“, – patarė J.Sveikatienė.
Jei akių uždegimas per kelias dienas nedingsta, patartina kreiptis į gydytoją oftalmologą. Jis nustatys ligos priežastį ir parinks geriausią gydymo būdą.
Pašnekovė akcentavo prevencijos svarbą ir pabrėžė, kad savo akimis rūpintis būtina nuolat, ne tik tada, kai jas suskausta.
„Nereikia nė gydytojo konsultacijos – kiekvienas dirbtines ašaras gali turėti kišenėje, naudoti jas profilaktiškai ar tuomet, kai atsiranda lengvas sudirgimas“, – patarė J.Sveikatienė.
