Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos oftalmologės Rasos Paulavičienės, tokie nuogąstavimai pagrįsti tik iš dalies. Gydytojos teigimu, ryžtis regos korekcijai rekomenduojama kuo anksčiau, kad kuo daugiau metų būtų galima džiaugtis komfortišku gyvenimu ir geru matymu tiek žvelgiant į tolį, tiek iš arti, ir visuomenėje plačiai paplitęs 40 metų cenzas anaiptol nėra riba. Priešingai, dažnai – tai puiki išeitis gyvenantiems aktyvų gyvenimą.
Amžinė toliaregystė neaplenkia nė vieno
„Apytikriai iki 40 metų amžiaus, jei nėra trumparegystės ar kitų akių ligų, žmogus mato puikiai. Dėka akomodacijos – t. y. keičiantis akies optinės sistemos laužiamajai galiai, žmogus akis yra prisitaikiusi gerai matyti daiktus, esančius įvairiu atstumu. Akis geba tiek įskaityti smulkius tekstus, pavyzdžiui, ant produktų etikečių, tiek žiūrėti į tolį, pavyzdžiui, horizonto tolumoje įžvelgti peizažo vingius be papildomų priemonių.
Vis dėlto, amžiniai procesai neaplenkia ir akies struktūrų. Apie 40–45-uosius gyvenimo metus, mažėjant lęšiuko elastingumui, sumažėja ir jo akomodacijos galimybės, kitaip tariant, gebėjimas išsigaubti. Dėl to tampa sunku skaityti ar dirbti darbus, kai reikia žiūrėti iš artimo atstumo. Šis procesas vadinamas amžine toliaregyste“, – paaiškina akių ligų gydytoja R. Paulavičienė.
Paklausta apie trumparegius – t. y. tuos, kurie prastai mato į tolį, gydytoja paaiškina: „Tarkime, iki 40 metų toks žmogus nešiojo akinius su nedidelio minuso dioptrijomis ir su jų pagalba matė gerai. Žiūrėti artimu atstumu akiniai jam netrukdė, nes akies lęšiukas išsigaubdavo kaip ir normaliai matančio žmogaus, tačiau bėgant metams, lęšiukui standėjant žiūrėti artimu atstumu tampa vis sunkiau.
Tokiu atveju trumparegiui vis dažniau norisi akinius nusiimti, nes šie ima trukdyti. Jei trumparegystė didelio laipsnio, vykstant amžiniams procesams neretai prireikia ir dvejų akinių, mat tebereikia akinių matyti į tolį, bet kartu prireikia ir atskirų akinių žvelgti artimu atstumu.
Tokiu atveju regos korekcija lazeriu padeda išspręsti ar bent jau ženkliai sumažinti matymo į tolį problemą ir žmogui nereikia kaitalioti akinių su minusinėmis ir pliusinėmis dioptrijomis“.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad svarbu amžinės toliaregystės nepainioti su įgimta toliaregyste, hipermetropija – tai kas kita.
Ar galima atlikti regos korekciją lazeriu jau prasidėjus amžiniams procesams?
„Atlikus regos korekcijos operaciją 40–43 m. ar vyresniame amžiuje, galėsite džiaugtis geru regėjimu į tolį vairuodami, sportuodami ir pan. Tačiau svarbu suprasti, kad ši procedūra, deja, bet neveikia su amžine toliaregyste susijusių procesų, todėl vienerius akinius, dirbant darbus iš arti, anksčiau ar vėliau dėvėti prireiks“, – sako gydytoja, kai palyginimui kenčiantiems nuo trumparegystės vyresniame amžiuje tenka turėti dvejus akinius ar akinius su specialiais lęšiais.
Pasak jos, skirtumas tarp atlikusių regos korekciją jauname amžiuje, pavyzdžiui, 20 metų ir šiam žingsniui pasiryžusių vėliau, pavyzdžiui, po 40 – kad pirmieji geru matymu iš skirtingų atstumų džiaugiasi gerokai ilgiau. Antruoju atveju, iškart po operacijos ar kelerių metų laikotarpiu toks žmogus pajus akinių dirbti iš arti poreikį. Tačiau abiem atvejais, nepriklausomai nuo amžiaus, nebereikės akinių ar kontaktinių lęšių, skirtų matyti į tolį.
Kadangi amžinės toliaregystės išvengti negalime nė vienas, atlikti regos korekciją lazeriu rekomenduojama jaunesniame amžiuje tam, kad spėtumėte pasidžiaugti geru matymu tiek į tolį, tiek iš arti ilgesnį laiką.
Jei žmogus iki tol matė normaliai, o nepatogumus kelia būtent besivystanti amžinė toliaregystė, tokiam žmogui regos korekcija lazeriu netikslinga. Ši operacija sprendžia tik matymo į tolį problemą.
„Įsitikinimas, jog „esu per senas“ atlikti regos korekciją lazeriu, kai kalbame apie atvejus iki 45–50 metų amžiaus, yra klaidingas, – sako gydytoja ir šypsosi: Ne kartą esame girdėję sakant, kad po 40 gyvenimas tik prasideda. Tuo metu žmonės dar kupini ne tik noro, bet ir jėgų keliauti, sportuoti, lankyti kultūros renginius, dalyvauti konferencijose, eiti į kino teatrus ir veikti daug kitų dalykų, kai vis dar aktualu gerai matyti toliau nei telefono ar televizoriaus ekranas.
Taip pat su akiniais dažnai nepatogu ar net neįmanoma būti, pavyzdžiui, bėgiojant, plaukiojant ar užsiimant kontaktiniu sportu. Šaltuoju metų laiku pakanka tik išeiti į lauką ir akiniai iškart aprasoja. Atėjus metui, kai prireikia dvejų akinių, kyla rizika, kad juos keičiant tarpusavyje vienerius kažkur pamesite“.
Kokiais atvejais regos korekcija lazeriu nėra rekomenduojama?
Akių ligų gydytoja Rasa Paulavičienė neslepia, kad yra atvejų, kai regos korekcija lazeriu iš tiesų nerekomenduojama ar jos atlikti negalima.
„Korekcijos lazeriu nerekomenduojame tais atvejais, kai pacientui nustatyta akių liga kaip, pavyzdžiui, keratokonusas, kai akys yra itin sausos ar akių ragenos yra pernelyg plonos. Vis dėlto, kartais net ir itin plona ragena nėra kliūtis operacijai, jei koreguojama nedidelio laipsnio trumparegystė“, – sako gydytoja.
Gydytoja oftalmologė atkreipia dėmesį, kad regos korekcija lazeriu nėra atliekama asmenims iki 18 m. ir vyresniems tuomet, kai yra stebimas trumparegystės progresavimas – t. y. 1–2 metų laikotarpiu stebimas trumparegystės nestabilumas. Siekiant ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama sulaukti meto, kai miopija (trumparegystė) stabilizuojasi.
„Ne mažiau svarbu suprasti ir tai, kad vyresniame amžiuje rega gali prastėti ir dėl tokių ligų kaip amžinė katarakta, kurios metu matymas palaipsniui blogėja dėl mažėjančio akies lęšiuko skaidrumo. Deja, bet tokiu atveju korekcija lazeriu matymo kokybės pakeisti negali, mat keisti tenka patį akies lęšiuką, kai lazerinės korekcijos metu koreguojamas ragenos storis. Tai – dvi skirtingos operacijos“, – sako Rasa Paulavičienė.
