„Romanui diagnozuota pūslinė keratopatija – ragenos sudrumstėjimas, išsivystęs po maždaug prieš 30 metų atliktos kataraktos operacijos, – apie paciento būklę pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė. – Palaipsniui jo matymas prastėjo, tapo neryškus, galiausiai liko tik šviesos jutimas dėl paburkusios ir drumstėjančios ragenos.“ Ragenos transplantacija tapo vienintele galimybe Romanui ir vėl gerai matyti.
Pacientas prisimena, kad regėjimas suprastėjo ir akies diskomfortas pasireiškė prieš kiek daugiau nei du metus. „Kreipiausi į savo šeimos gydytoją Šiauliuose, o ji, pastebėjusi, kad liga progresuoja, nukreipė konsultacijai į Kauną“, – pasakoja vyras.
Romanas prisimena, kad prof. R. Žemaitienės pasiūlymas atlikti ragenos transplantaciją jam atrodė lyg stebuklas. „Nežinojau, kad tokios operacijos yra įmanomos – iškart sutikau ir laukiau tinkamo ragenos donoro“, – prisiminimais dalijasi Romanas.
„Iki tam tikros ligos stadijos galima atlikti pažangesnę ir pacientui žymiai lengvesnę ragenos sluoksnių transplantaciją, t. y. endotelinę keratoplastiką, kuri ir buvo atlikta Romanui, – apie ragenos transplantacijas Kauno klinikose pasakoja profesorė. – Vėlesnėje stadijoje galima atlikti tik kiaurinę, t. y. visų ragenos sluoksnių transplantaciją, kuri gerokai keičia ir ilgą laiką riboja įprastą pacientų gyvenimo kokybę“.
Transplantacijos operaciją atlikusi prof. R. Žemaitienė teigia, kad viskas vyko sklandžiai, procedūra truko apie valandą ir jau pirmosiomis dienomis pastebėti daug žadantys rezultatai. „Noriu pabrėžti, kad ragenos transplantacijos operacijos trukmė būna labai įvairi, priklausanti nuo papildomai atliekamų reikalingų intervencijų.
Dažnai vyresnio amžiaus pacientams, persodinant rageną, atliekama ir kataraktos operacija kartu su dirbtino lęšio implantacija, – apie operacijų trukmę pasakoja profesorė. – Kartais prireikia atlikti ypatingai sudėtingas rekonstrukcines operacijas, kai keičiamas jau anksčiau implantuotas dirbtinas lęšis nauju, atliekama rainelės plastika, vitrektomija – tokio pobūdžio operacijos gali trukti keletą valandų“.
Norint užtikrinti sklandžią operacijos eigą, joje dalyvauja didelė medikų komanda: chirurgas, asistentas, instrumentatorė, operacinės slaugytoja ir anesteziologų komanda. Iki operacijos ypatingai didelį darbą nuveikia Kauno klinikų Audinių banko darbuotojai.
Kauno klinikų Audinių banko vadovė, gydytoja oftalmologė dr. Aurija Kalasauskienė teigia, kad potencialų ragenų donorą suranda ir jų komandą informuoja Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai ar Kauno klinikų Organų donorų koordinatorių komanda.
Dažnai ir pačios Audinių banke dirbančios slaugytojos ieško potencialių donorų. „Slaugytojos ne tik suranda potencialų ragenos donorą, bendrauja su jo artimaisiais dėl donorystės galimybės, bet ir pačios atlieka ragenų eksplantacijas, tuomet jas tiria, apdoroja ir prireikus pristato į operacinę transplantacijai“, – pasakoja dr. A. Kalasauskienė.
Ji priduria, kad būna ir tokių situacijų, kai tinkamas ragenos donoras randamas ne tik Kauno klinikose, bet taip pat ir Kauno ligoninėje – šį gruodį slaugytojos surado ir paruošė pirmąsias ragenas iš dviejų audinių donorų.
Pacientas Romanas po atliktos ragenos transplantacijos jaučiasi puikiai ir džiaugiasi jau dabar žymiai geresniu regėjimu. „Džiaugiuosi, kad atsidūriau Kauno klinikų specialistų rankose. Didžiausia padėka prof. R. Žemaitienei ir visam Akių ligų klinikos personalui: visada su šypsena, suteikia emocinį padrąsinimą ir palaikymą, kad viskas bus gerai“, – šypsosi pacientas.
Kauno klinikų Akių ligų klinikoje ragenos transplantacijos atliekamos jau beveik 50 metų. 2021 metais Kauno klinikose pasiektas rekordas – atliktos 57 ragenos persodinimo operacijos, o tai sudarė net 84 proc. visos Lietuvos ragenos transplantacijų. 2022 metais jau atliktos 40 ragenos transplantacijos.
