„Įprastai rudenį nusiskundimų dėl regos ir akių patiriamo diskomforto padaugėja. Dažniausiomis problemomis gyventojai įvardija liejimąsi akyse, jų nuovargį ir sausumą, ašarojimą ar paraudimą. Tačiau daugelio šių problemų įmanoma išvengti, jeigu akimis būtų rūpinamasi kompleksiškai ir nelaukiant, kol pasireikš diskomfortas. Tereikia išsiugdyti kasdienius akims ir regėjimui palankius įpročius“, – teigia internetu konsultuojanti vaistininkė.
Kokių klaidų nedaryti ir kaip apsisaugoti nuo rimtų regos sutrikimų ateityje?
Klaida nr. 1 – netinkamai paruošta darbo erdvė
Pradėkite mokslų ir darbų sezoną perorganizuodami savo darbo erdvę. Pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, todėl ergonomiškos aplinkos sukūrimas tampa ypatingai svarbus – dėl netinkamos laikysenos dirbant gali pablogėti kraujotaka, kamuoti akių įtampa.
„Atkreipkite dėmesį, kad jūsų akys būtų bent 40 cm atstumu nuo ekrano. Taip pat rekomenduojama, kad dirbant viršutinė kompiuterio ekrano kraštinė būtų maždaug akių lygyje. Tokiu būdu akys mažiau įsitempia ir ne taip greit pavargsta. Nepamirškite, kad svarbu sėdėti ant kėdės su atlošu, abi kojas nuleidus ant grindų, kad sukurtumėte stabilią atramą stuburui“, – sako specialistė.
Anot U. Jankauskaitės, svarbus ir erdvės, kurioje dirbate, apšvietimas. Jeigu įmanoma, rinkitės natūralią dienos šviesą, kuri nebūtų per daug intensyvi.
„Rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į ekrano šviesumą – jis turėtų būti panašus kaip ir aplinkos, kurioje dirbate. Pravartu pasirinkti šiltesnę ekrano šviesos spalvą, kuri gali mažiau dirginti ir varginti akis“, – sako farmacininkė.
Klaida nr. 2 – nedaromos pertraukėlės
Anot vaistininkės, dar viena dažna klaida – nepakankamas dėmesys akių poilsiui. Ilgą laiką įdėmiai žiūrint į ekranus, pertraukėlės gali padėti išvengti akių įtampos ir išsausėjimo.
„Išbandykite 20–20-20 taisyklę. Kas 20 minučių, praleistų žiūrint į ekraną, rekomenduojama 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį nuo jūsų bent 20 pėdų atstumu. Taip pat pravartu kas valandą intensyvaus darbo padaryti bent dešimties minučių pertrauką ir akis pramankštinti. Pavyzdžiui, darykite sukamuosius judesius žvilgsniu, švelniai pirštų galiukais pamasažuokite akių vokus“, – pataria specialistė.
Išmanieji ekranai verčia mūsų akis įsitempti, o kartu – ir rečiau mirksėti. Tai gali lemti akių sausumą ir dirglumą. U. Jankauskaitė rekomenduoja nuolat priminti sau mirksėti arba net kelioms sekundėms užmerkti akis ir atsipalaiduoti.
Klaida nr. 3 – neapsirūpinama būtinomis maistinėmis medžiagomis
Jūsų akys – vienas sudėtingiausių ir jautriausių organų, todėl svarbu gauti pakankamai naudingų medžiagų ir vitaminų, kurie reikalingi regėjimo funkcijai palaikyti.
„Vienas pagrindinių vitaminų stiprioms akims – tai vitaminas A. Jis palaiko sveiką rageną, kuri dengia akies obuolį. Šio vitamino trūkumas gali pasireikšti akių sausumu, neryškiu matymu naktį ar ilgoje perspektyvoje. Taip pat svarbus vitaminas E, kuris yra stiprus antioksidantas, padedantis apsaugoti jūsų ląsteles nuo laisvųjų radikalų.
Liuteinas ir zeaksantinas – tai karotinoidai, randami tinklainėje, kurie taip pat turi antioksidacinių savybių. Šios medžiagos gali saugoti nuo žalingo saulės ir mėlynosios šviesos poveikio. Svarbu nepamiršti ir Omega-3 riebalų rūgščių, kurios prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo“, – sako specialistė.
Liuteino ir zeaksantino rasite daugumoje vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, žaliose lapinėse daržovėse, brokoliuose, saldžiose bulvėse, citrusiniuose vaisiuose ir uogose. Vitamino A yra piene, kiaušinių tryniuose, morkose ir kepenyse.
Omega-3 riebalų rūgščių gausu šaltavandenėse žuvyse, linų sėmenyse ir riešutuose. Tačiau, anot U. Jankauskaitės, labai dažnai pakankamą šių medžiagų kiekį su maistu gauti sunku. Tokiais atvejais rekomenduojama regėjimą papildomai pastiprinti specialiais maisto papildais.
Klaida nr. 4 – ignoruojamas akių sausumas
Jeigu trūksta drėgmės, akys sausėja, parausta, jaučiamas perštėjimas ir jautrumas. Šiuos simptomus ilgai ignoruojant gali nepavykti išvengti vienos iš regėjimo ligų – sausų akių sindromo.
„Jeigu pradedate jausti, kad akys sausėja, kamuoja akių nuovargis – patartina nedelsti ir suteikti joms pirmąją pagalbą, naudojant dirbtines ašaras. Jų sudėtyje galite ieškoti provitamino B5, kuris dėl savo drėgmę sulaikančių savybių drėkina ir saugo akis.
Taip pat naudingos medžiagos – tai dekspantenolis, hialuriono rūgštis, vitaminai A ir E. Rekomenduojama rinktis akių komfortą gerinančius lašus be konservantų, kuriuos į akis galima lašinti nuolat. Be to, tokius lašiukus galima naudoti ir su kontaktiniais lęšiais“, – sako vaistininkė.
Akių lašų pasirinkimas šiandien labai platus – nuo uždegimui slopinti, pavargusioms akims iki preparatų paraudimui ar ašarojimui. Jeigu dvejojate, kokie jums tiktų labiausiai, ar norite individualiai gauti profesionalių patarimų, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu.
Klaida nr. 5 – akys nesaugomos nuo saulės
Anot vaistininkės, dalis gyventojų vis dar pamiršta, kad saugoti akis nuo saulės aktualu tik ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.
„Saulės žalingos ultravioletinės (UV) spinduliuotės poveikis yra pavojingas ištisus metus, nes gali sukelti akių ligas, tokias kaip katarakta ir geltonosios dėmės degeneracija. Be to, kai dienos trumpesnės, saulė nėra taip aukštai – ji yra arčiau mūsų akių linijos. Todėl jos spinduliai gali būti ne mažiau pavojingi nei vasarą“, – sako U. Jankauskaitė.
Vaistininkė priduria, kad į saulės akinius reikėtų žvelgti ne vien kaip į šiltojo sezono aksesuarą, bet ir kaip į kasdienį palydovą visus metus. Tik svarbu turėti omenyje, kad ne visi tamsinti akiniai gali suteikti reikalingą apsaugą. Norint išvengti žalingo saulės poveikio akims, rekomenduojama lauke nešioti apsauginius akinius su specialiais UV filtrais.
