„Problema ta, kad naktį visų žmonių ašarų sekrecija sumažėja. Tačiau akies obuolį kokybiškos sudėties ašara turi drėkinti visą parą. Tuomet akies vokas gerai juo slysta ir atsimerkimas ryte būna sklandus, be jokio diskomforto.
Jei ašarų kokybė šiek tiek prastesnė, o naktį jų ir mažiau pasigamina, tai vokas gali lengvai prilipti prie akies obuolio, rytinis atsimerkimas tampa šiek tiek skausmingas. Žmogus gali jausti išsasusėjusią akį ir jam natūraliai kyla noras imtis veiksmų“, – pasakojo E.Žvykas.
Pasak jo, vieni žmonės lengva ranka pasitrina akis, kiti suskumba apsiprausti veidą šaltu vandeniu, o treti lašinasi dirbtines ašaras.
Oftalmologas patikino, kad lengvas akių patrynimas – dar nieko blogo, jį galima vertinti kaip masažą. Tačiau problemų sukelti gali bakterijos, kurių gausu ant rankų net jei jos atrodo švarios.
„Mūsų rankos būna švarios tik labai trumpą laiką – iš karto po jų plovimo. Vos tik ką nors priliečiame, rankų paviršius pasidengia bakterijomis, todėl akių pasitrynimas gali įnešti bakterinę arba virusinę infekciją“, – perspėjo E.Žvykas.
Jis pridūrė, kad jei akies voko kraštas yra pažeistas, suskilinėjęs, infekcija gali įsimesti ir čia.
Ašarų kokybė priklauso nuo amžiaus
Gydytojas paaiškino, kad sausų akių sindromą nulemiančius veiksnius galima suskirstyti į dvi grupes: priklausančius nuo aplinkos ir tuos, kurie susiję su žmogaus fiziologija, jo sveikatos būkle.
Sausų akių sindromo išsivystymo rizika didėja su amžiumi, kuomet ima prastėti ašarų kokybė. E.Žvykas pasakojo, kad sutrikus į ašaros sudėtį įeinančių komponentų balansui, akies obuolys nebėra deramai drėkinamas.
„Jeigu ta pusiausvyra sutrinka, ašara nebesilaiko ant akies, jos nesudrėkina, gali greičiau nubėgti. Dėl to jaučiame ašarojimą. Nemirksint ašara gali ir nugaruoti“, – sakė oftalmologas.
Pasak jo, ašarų kokybė taip pat gali suprastėti dėl pakitusios hormonų pusiausvyros. Todėl problemų dėl akių sausumo moterims iškyla po menopauzės.
Tuo metu prie išorinių sausų akių sindromo priežasčių priskiriami įvairūs veiksniai, lemiantys greitesnį ašarų nugaravimą. Todėl neigiamos įtakos gali turėti ašaras nupučiantys įvairūs oro kondicionieriai tiek vidaus patalpose, tiek, pavyzdžiui, automobilyje.
Bėdos dėl veido kaukių
E.Žvykas pastebėjo, kad pandeminiu laikotarpiu ženkliai padaugėjo akių pažeidimų, prie kurių prisidėjo netaisyklingas veido kaukių dėvėjimas.
„Pastaruoju metu dažniau matau pacientus su nedideliu paviršiniu akies uždegimu, daug rečiau pasitaiko skaisčiai baltos, visiškai sveikos akys“, – paaiškino gydytojas oftalmologas.
Anot jo, dirginimą sukelia per daug arti apatinio akies voko atsidurianti viršutinė medicininės veido kaukės dalis. Kartais nuo infekcijos apsaugoti turintis veido dangalas net trinasi apie akis.
„Žmonės tokią kaukę nuolat taiso, todėl padidėja rizika, kad įneš infekciją rankomis, o kaukės kraštas mechaniškai gali dirginti vokus ar net pačias akis“, – teigė E.Žvykas.
Problemų kelia ir tai, kad iš burnos išpučiamas oras kartu su visomis bakterijomis keliauja ne tiesiai į išorę, o akių link.
„Per pastaruosius dvejus metus, po to, kai prasidėjo medicininių veido kaukių nešiojimas, akių uždegimų ženkliai padaugėjo“, – konstatavo oftalmologas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Paklaustas, kokiomis prevencinėmis priemonėmis žmogus gali sumažinti sausų akių sindromo išsivystymo riziką, E.Žvykas pabrėžė, jog būtina užtikrinti pakankamą ašarų sekreciją. Todėl svarbu vartoti užtektinai skysčių.
Svarbu ir tai, ką valgome, nes mityba taip pat turi įtakos ašarų sudėčiai. Pavyzdžiui, nesimaitinant tinkamai, ašarose gali trūkti antioksidantų.
Pajutus akių diskomfortą, E.Žvykas pirmiausia siūlo ieškoti akivaizdžių problemos sprendimų. „Žiema, šildymo sezonas, daugelio namų patalpose oras yra pakankamai sausas. Rekomenduojama bent jau naktį naudoti oro drėkintuvą ar ieškoti buitinių priemonių: auginti daugiau kambarinių augalų ar leisti skalbiniams džiūti patalpose, tam kad daugiau drėgmės atsirastų aplinkoje“, – patarė E.Žvykas.
Jis taip pat siūlė pasirūpinti, kad ventiliacijos sistemos nepūstų tiesiai į veidą. „Į akis pučiamas oras veikia panašiai kaip plaukų fenas. Jis išdžiovina akies paviršių“, – paaiškino oftalmologas.
Tačiau jei akių sudirgimas kamuoja ilgesnį laiką, jos išlieka paraudusios, daugėja traiškanų, reiktų kreiptis į akių gydytoją.
„Gali būti tiesiog akies išsausėjimas, bet greta to galima ir bakterinė ar virusinė infekcija. Numanoma ir akies voko krašto patologiją, kurią reikėtų gydyti jau ne tik akių drėkinimu, bet ir skirti priešuždegiminį gydymą“, – perspėjo E.Žvykas.
Gali suprastėti rega
Oftalmologas pabrėžė, kad ašarų plėvelė reikalinga ne tik fizinio komforto užtikrinimui. Ašara reikalinga ir akies audinių mitybai. Savo funkciją tinkamai atliekanti ašarų plėvelė turį įtakos ir regėjimo aštrumui.
„Dėl sutrikusios ašarų sekrecijos pirmiausia prasideda lėtinis akių uždegimas, žmogus jaučia skausmą. Uždegimas savaime nepranyksta ir visi jo simptomai vėliau tik stiprėja. Dėl to gali net pablogėti matymo kokybė“, – paaiškino E.Žvykas.
Jis pridūrė, kad akies išsausėjimas gali lemti kontaktinių lęšių netoliaravimą jų nešiotojams, taip pat padidėja ragenos infekcijos rizika.
„Žmogaus akies paviršius nėra visiškai lygus ir tik kokybiška ašaros plėvelė jį išlygina, tik tuomet galime vaizdą matyti raiškiai. Todėl akių išsausėjimas pakenkia bet kokio žmogaus regėjimui. Gerą regą turintys asmenys gali net greičiau pastebėti, kad jų matymo kokybė pasikeitė, nes jiems neigiamas pokytis yra juntamas labiau“, – akcentavo gydytojas oftalmologas E.Žvykas.
