Oftalmologija D. Šimkienė teigia susidomėjusi dar prieš šios specialybės ciklą studijų metu – suintrigavo gyva patirtis klinikoje.
„Vasaros praktikai pasirinkus akių ligų kliniką bei pirmą kartą pamačius, kokios mūsų akys iš tikrųjų gražios jas apžiūrint mikroskopu ir tiriant akies dugną, kilo noras su tuo susieti gyvenimą. Kalbant rimčiau, patraukė specialybės siaurumas ir įvairiapusiškumas bei kompleksiškumas vienu metu. Iš vienos pusės akis atrodo labai mažytis, vos 2,5 cm skersmens organas, atliekantis vieną aiškiai apibrėžtą regėjimo funkciją. Iš kitos – tai be galo sudėtingas mechanizmas“, – pastebi medikė.
Kodėl dar neegzistuoja dirbtinė akis?
Oftalmologės teigimu, akies sudėtingumą rodo šio organo veikimo principas – vienas plonytis ląstelių sluoksnis jį pasiekiančius šviesos spindulius paverčia tam tikrais elektriniais impulsais, kurie vėliau smegenyse apdorojami į mums suprantamą vaizdą.
„Viskas turi veikti precizišku tikslumu. Šios funkcijos dirbtinai žmogui sukurti iki šiol nepavyksta: mokame pakeisti inksto, širdies funkciją, galime protezuoti galūnes, bet dirbtinės akies sukurti dar nepavyko. Tiesa, yra atliekami bandymai su tinklainės implantais, bet rezultatai dar toli gražu neprilygsta natūraliai, mums įprastai regėjimo funkcijai“, – tvirtina D. Šimkienė.
Dėl visų išvardytų priežasčių, oftalmologės manymu, ši specialybė traukia kruopščius, į detales mėgstančius gilintis žmones. Smulkmeniškų užduočių netrūksta šios specialybės gydytojų kasdienybėje – pavyzdžiui, atlikdami akies tomografijos tyrimą, oftalmologai nagrinėja mikrometrais matuojamus galimus pakitimus.
D. Šimkienės teigimu, rinktis oftalmologiją medicinos studentus gali paskatinti ir dinamiškumas, sprendimų laisvė bei galimybė greitai matyti rezultatą.
„Oftalmologija – gana dinamiška specialybė. Pirmą kartą apžiūrėjęs pacientą jau gali nemažai pasakyti apie jo akių būklę, priimti tam tikrus sprendimus. Esant reikalui pats gydytojas gali iškart „imtis veiksmo“, pasidaryti nemažai instrumentinių tyrimų, procedūrų, o tai yra pliusas mėgstantiems matyti greitesnį savo darbo rezultatą“, – sako oftalmologė.
Jos teigimu, šioje medicinos srityje dera terapinis ir chirurginis darbas: vieni gydytojai daugiau laiko praleidžia operacinėje, kiti renkasi konsultacinį darbą ir užsiima ligų diagnozavimu, ištyrimu, gydymo plano sudarymu, treti dalina savo laiką tarp chirurginių intervencijų ir konsultacijų kabineto.
„Dar viena oftalmologijos ypatybė, kartais kelianti šypseną kolegoms, nepratusiems prie mūsų smulkmeniškumo – subspecialybės. Tą mažytę akį mes išskaidome į dar daugiau dalių, todėl galime kryptingai gilintis į ragenos, tinklainės, regos nervo, junginės, vokų ligas, glaukomą ir pan. Kiekvienas gali atrasti savo vietą“, – pastebi pašnekovė.
Akių ligų tendencijos kelia susirūpinimą
Oftalmologijoje, anot D. Šimkienės, taip pat labai svarbus bendradarbiavimas su kitais specialistais.
„Pakitimai akyse gali būti susiję su įvairiomis kardiovaskulinės sistemos, endokrininėmis, inkstų, centrinės nervų sistemos, reumatinėmis ligomis. Žmogus, sergantis nediagnozuotu cukriniu diabetu, uždegimine sąnarių liga ar net išsėtine skleroze, gali pirmiausia patekti į oftalmologo rankas“, – tvirtina gydytoja.
Pasak oftalmologės, kai kurios tendencijos akių ligų diagnozavimo srityje pastaruoju metu kelia nerimą. Pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams nustatoma trumparegystė.
„Visame pasaulyje stebimas jos dažnėjimas, akiniai tampa reikalingi vis mažesniems vaikams. Įtakos tam turi ir genetinis polinkis, bet labai svarbūs yra ir besikeičiantys įpročiai – akims tenka vis daugiau elektroninių ekranų krūvio, mažiau laiko praleidžiama lauke“, – apgailestauja gydytoja.
Jaunus, ypač daug kompiuteriu dirbančius žmones, taip pat dažnai kamuojanti problema yra akių sausumas. Tokiu atveju, D. Šimkienės teigimu, svarbu įsitikinti, ar nėra kitos panašius skundus galinčios sąlygoti būklės, pvz., akies paviršiaus ar vokų uždegimo, ir rekomenduoti, kaip galima bandyti pagerinti akies paviršiaus būklę, grąžinti komfortą.
Vyresnius pacientus medikei dažniausiai tenka konsultuoti dėl kataraktos, glaukomos ir amžinės geltonosios dėmės degeneracijos.
„Net jei keli pacientai serga ta pačia liga, kiekvieno jų atvejis vis kažkuo kitoks, todėl medikamentinio ar chirurginio gydymo, ligos eigos sekimo taktika taip pat parenkama individualiai. Akis yra labai sudėtingas, preciziškai veikiantis mechanizmas, todėl reikia kruopščiai įvertinti visas jo dalis, kartais iki ploniausiu ląstelių sluoksnių, tad ir galimų ligų spektras, ir oftalmologo darbo įvairovė yra platesni nei daugeliui gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – įsitikinusi pašnekovė.
Reikia įsiklausyti į paciento norus
Kaip ir daugumos kitų medikų, taip ir oftalmologų kasdienybėje yra svarbus komunikabilumas, empatija, dėmesingumas, nuoseklumas, kruopštumas – būtent to iš gydytojų, pasak D. Šimkienės, tikisi pacientai.
„Kiekvienas pro duris įėjęs pacientas yra skirtingas. Vieni nori kuo tikslesnės, išgrynintos informacijos, tikisi aiškių sustyguotų nurodymų kaip elgtis, kitiems reikia ilgesnio, smulkmeniškesnio pokalbio, diskusijos, treti nori tiesiog nuraminimo, patvirtinimo, kad šiuo metu nėra dėl ko nerimauti. Todėl svarbu stengtis suprasti paciento lūkesčius, jį išklausyti, prisitaikyti, viską paaiškinti jam suprantama kalba“, – pabrėžia medikė.
Gydytoja priduria, kad pagrindinis jos darbo „varikliukas“ yra smalsumas ir noras tobulėti.
„Žinoma, visko žinoti neįmanoma, bet visada galima išmokti dar šiek tiek daugiau. O mokytis ir neatsilikti nuo naujienų tikrai yra priežasčių. Oftalmologija nestovi vietoje: kuriami nauji vaistai, koreguojami gydymo algoritmai, rekomendacijos, atsiranda naujų tyrimų, chirurginio gydymo galimybių“, – sako D. Šimkienė.
