Ar jums patogu skaityti šį tekstą? Nereikie prisimerkti, ar įtempti akių? O galbūt jūs to dar nejaučiate, bet jūsų rega ima blogėti?
Perėjus prie nuotolinio mokymo ir darbo, visi žiūrime į ekranus, planšetinius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus net daugiau nei prieš COVID-19 pandemiją. Dauguma žmonių dabar praleidžia begalę laiko namuose ir retai eina į lauką. Deja, tai reiškia, kad mūsų akys yra nuolat nukreiptos į objektus, esančius arti mūsų, todėl trūksta žiūrėjimo į tolį.
Akių mankšta
Pastebima, kad akių mankštos ypač trūksta vaikams. Naujausi Nyderlanduose ir Kinijoje atlikti tyrimai rodo, kad dėl COVID-19 apribojimų ypač padaugėjo vaikų, kuriems išsivystė trumparegystė. Šiam fenomenui jau buvo nukaltas ir specialus terminas – „karantino miopija“.
Duomenys, kurie įtraukė daugiau nei 120 tūkst. Kinijos moksleivių parodė, kad vaikams nuo šešerių iki aštuonerių metų 2020 m. trumparegystė išsivystė tris kartus dažniau nei to paties amžiaus vaikams ankstesniais metais.
Formuojantys veiksniai
Šis drastiškas vaikų regėjimo pablogėjimas yra ypač gąsdinantis, nes tai kokia žmogaus rega bus visą likusį gyvenimą apsprendžia tai, ar ankstyvame amžiuje jam išsivystė miopija. Kai kas nors tampa trumparegis, jis tokiu ir lieka. Daugeliu atvejų trumparegystė prasideda pradinėje mokykloje ir auga, bet vis daugiau vaikų prireikia akinių ir jau paaugus. Be to, kuo anksčiau miopija prasideda, tuo sunkesnę formą ji įgyja.
Jei akies obuolys per daug paauga 6-10 metų vaikui, tai reiškia, kad jis sunkiau mato tolimesnius daiktus. Sunki trumparegystė taip pat padidina tinklainės atsiskyrimo, kataraktos, ar net apakimo vėlesniame gyvenime riziką.
Geresnis išsilavinimas – prastesnis regėjimas
Australijoje įsikūrusio Brieno Holdeno regėjimo instituto duomenimis, jau šio amžiaus viduryje maždaug penki milijardai žmonių arba maždaug pusė pasaulio gyventojų bus trumparegiai. Miopiją turinčiš žmonių skaičius pastaraisiais dešimtmečiai ypač sparčiai auga pramoninėse šalyse.
Pastebėta netgi tiesioginė koreliacija tarp padidėjusių švietimo galimybių ir prastesnio regėjimo – kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo didesnė trumparegystės rizika.
„Šį padidėjimą didžiąja dalimi lemia labai ankstyvas ir intensyvus kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas. Kartu vis mažiau laiko praleidžiama lauke dienos metu“, – sakė Miunsterio universiteto (Vokietija) Oftalmologijos departamento direktorė Nicole Eter.
Azijos šalyse trumparegių vaikų ir paauglių skaičius viršija vidutinį. Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo maždaug 20–30 proc. dvidešimtmečių Honkonge, Taivane ir Pietų Korėjoje buvo trumparegiai; šiandien šis skaičius yra daugiau nei 80 proc. Kinijoje keturi iš penkių jaunuolių dabar yra trumparegiai. Kitose Azijos šalyse šis rodiklis siekia net 95 proc. Europoje taip pat maždaug pusė jaunų suaugusiųjų turi miopiją.
Kas padeda išvengti trumparegystės?
Miopijos išsivystymo riziką galima sumažinti per ilgai nežiūrint į artimą objektą. Visai nesvarbu, ar tai išmanusis telefonas, ar įdomi knyga. Svarbus veiksnys yra atstumas. Stebėtojas turi reguliariai žiūrėti į viršų, kad žvilgsnis galėtų nuklysti į tolį.
Trumparegystės riziką pirmiausia sumažina ilgesnis laiko praleidimas lauke, nes dienos šviesa stabdo tolesnį akies obuolio augimą. Uždarose patalpose šviesos intensyvumas yra vidutiniškai nuo 300 iki 500 liuksų (šviesos lygio matas), o šviesią vasaros dieną lauke gali būti apie 100 000 liuksų. Skandinavijoje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad trumparegystė didėja tamsesniais metų laikais, o šviesesniu metų laiku jos atvejų nustatoma mažiau.
Mėlyna šviesa kenkia miegui
Pernelyg didelis elektroninių prietaisų naudojimas ne tik sukelia miopiją. Tai taip pat gali dirginti, varginti ir sausinti vaikų akis. Negana to, nuolatinis žiūrėjimas į ekranus turi įtakos erdviniam suvokimui. Neaiškus matymas ar žvairumas gali atsirasti dėl per daug laiko, praleisto su elektroniniais prietaisais.
Be to, išmaniųjų telefonų naudojimas vakare gali sukelti miego sutrikimus.
„Didelis mėlynos šviesos kiekis ekranuose slopina hormono melatonino išsiskyrimą, dėl kurio atsiranda mieguistumas“, – paaiškino N.Eter.
Nors dabar daugelyje prietaisų yra naktinis režimas, kuris sumažina mėlynos šviesos srautą, turėtume nustoti į juos žiūrėti likus maždaug dviem valandoms iki miego.
Akims reikia poilsio ir tinkamo apšvietimo
Tėvai turėtų apriboti laiką, kurį vaikai praleidžia elektroninių prietaisų draugijoje, ypač jauniausioms amžiaus grupėms.
„Oftalmologiniu požiūriu asmeniniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai yra visiškai netinkami vaikams iki trejų metų“, – sakė Bettina Wabbels iš Bonos universiteto (Vokietija) akių klinikos. Akių ekspertė rekomenduoja vaikams nuo ketverių iki šešerių metų elektroninius prietaisus kasdien naudoti ne daugiau kaip trisdešimt minučių.
„Pradiniame mokykliniame amžiuje viena valanda per dieną, būtų priimtina oftalmologiniu požiūriu, ir iki dviejų valandų per dieną nuo maždaug dešimties metų“, – aiškino B.Wabbels.
Tačiau jos patarimai galioja ne tik vaikams ir paaugliams. Suaugusiųjų akims taip pat reikia pertraukos. Taigi dažniau atitraukite akis nuo ekranų, bent trumpam užverskite galvą į viršų, leiskite akims klaidžioti ir praleiskite daugiau laiko lauke.
Parengta pagal Deutshe Welle inf
