Tinklainė tai yra plonas akies sluoksnis, esantis galinėje akies dalyje. Ji paverčia šviesą ir vaizdus nerviniais signalais ir siunčia į smegenis. Geltonoji dėmė yra centrinė tinklainės dalis.
Su amžiumi susijusi akies tinklainės geltonosios dėmės degeneracija nulemia susilpnėjusią arba prarandamą rega centrinėje tinklainės dalyje, kuri yra „atsakinga“ už ryškų matymą, gebėjimą matyti smulkius daiktus. Kai sumažėja centrinis matymas, žmogui sunku skaityti, žodžiai puslapyje tampa neryškūs, ištisinės linijos nutrūksta. Geras centrinis matymas būtinas vairuojant automobilį, o akiniai šios problemos neišsprendžia.
Paprastas testas
Amslerio tinklelio testas yra paprastas akių testas, kurį galite reguliariai atlikti namuose, norėdami stebėti savo regėjimą ir anksti aptikti regėjimo aštrumo pokyčius, kad ankstyvoje stadijoje galėtumėte juos gydyti.
Amslerio tinklelio testas parodo centrinius regėjimo defektus, juo tiriama tinklainė. Tikslas – anksti nustatyti tinklainės (geltonosios dėmės) centre esančias ligas. Esant geltonosios dėmės degeneracijai, visiškai ar iš dalies prarandamas tik centrinis akies regėjimo aštrumas, nes paveikiamas tik tinklainės centras, o regos laukas šonuose lieka nepakitęs. Taigi šis testas leis laiku pastebėti aklumą galinčią nulemti ligą.
Kiekviena akis tiriama atskirai, kita akis pridengiama. Atsispausdinkite straipsnio paveikslėlį. Žiūrėkite į centre esantį tašką iš 40 cm atstumo su įprastais arba, jei turite atskirus, skaitymo akiniais.
Jei sunku paaiškinti pokyčius, matomus tinklelyje, juos galima nupiešti.
Jei linijos atrodo neaiškios ar banguotos arba kuri nors tinklelio dalis atrodo tamsesnė, išblukusi arba išvis nematoma, užsirašykite pas akių gydytoją akims nuodugniai patikrinti.
Užklumpa ir jaunesnius
Geltonosios dėmės degeneracija yra vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau pastaruoju metu ji neaplenkia ir jaunesnių. Apie 10 procentų 66-74 metų amžiaus žmonių nustatoma geltonosios dėmės degeneracija. Su amžiumi rizika sirgti šia liga auga.
Ligos pradžioje simptomai nebūna ryškūs, todėl daugelis žmonių į akių gydytoją kreipiasi ligai progresuojant, kai atsiranda sunkumų skaitant.
Pagrindiniai ligos išsivystymo veiksniai – amžius, paveldimumas, šviesi akių rainelės spalva, taip pat gyvenimo būdas ir mityba. Paveldimumo ir amžiaus paveikti neįmanoma, tačiau norint išvengti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, galima keisti savo gyvenimo būdą ir mitybą. „Kadangi rūkymas padidina šios ligos riziką du kartus, reikėtų atsisakyti šio žalingo įpročio.
Taip pat reikia nešioti saulės akinius, apsaugančius tinklainę nuo pavojingų spindulių. Aktyvus gyvenimo būdas, tinkamas svoris ir daržovėmis prisotinta mityba taip pat mažina šios ligos riziką. Reikėtų stengtis valgyti kuo daugiau brokolių, špinatų, kopūstų ir kitų žalios spalvos daržovių, kuriuose yra daug liuteino, zeaksantino, taip pat antioksinatų – vitamino E, C, mikroelementų – seleno, vario ir cinko.
Be to, profilaktiškai ir atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, mitybą reikėtų papildyti maisto papildais, kuriuose taip pat yra šių paminėtų medžiagų ir omega-3 riebalų rūgščių“,– pataria privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Akių centro akių gydytoja Kristina Kuolienė.
Kaip ir bet kurią kitą ligą, amžinės geltonosios dėmės degeneraciją geriausia gydyti ir pristabdyti ankstyvose stadijose. Tad pastebėjus pirmuosius, net ir neryškius regėjimo sutrikimus reikia kuo greičiau apsilankyti pas specialistą. Jis, apžiūrėjęs akių dugną ir atlikęs optinę koherentinę tomografiją, gali diagnozuoti ligą ir laiku skirti tinkamą gydymą. Tokiu būdu galima išvengti negrįžtamo aklumo.
Kaip rūpintis regėjimu?
Kalbant apie regėjimo sutrikimų prevenciją, kaip jau minėta, svarbus tinkamas gyvenimo būdas.
Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke. Dažnas buvimas lauke, dienos šviesoje bei žiūrėjimas į tolį ypač stiprina regėjimą ir atitolina arba padeda išvengti akių ligų. Svarbi ir tinkama vaikų mityba. Mažylis, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visų būtinų vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų.
O štai suaugusiems trumparegiams arba toliaregiams akis reikėtų tikrintis kas vienerius ar dvejus metus. Akių gydytojas turėtų apžiūrėti akis prieš pradedant nešioti kontaktinius lęšius, o juos nešiojant – kas metus. Nepakanka tik pirkti kontaktinius lęšius optikoje ar internetu. Vyresniems nei 40 metų žmonėms profilaktiškai kasmet reikėtų apsilankyti pas akių gydytoją glaukomos profilaktikai – akispūdžio pamatavimui.
Taip pat vyresniame nei 40 metų amžiuje reikėtų pasitikrinti akis dėl galimų kitų ligų – kataraktos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, presbiopijos, sausų akių ligos ir kitų, kad būtų laiku pradėtas gydymas.
