Pasak moters, nemalonūs simptomai prasidėjo praėjus porai metų po avarijos, kurios metu ji patyrė galvos traumą.
„Nesvarbu, kur eičiau, turėjau nešiotis ne vieną pakelį nosinaičių. Nuojauta sakė, kad kažkas yra ne taip, žinojau, kad simptomų priežastis daug rimtesnė, nei atrodo.
Negalėjau miegoti, jaučiausi kaip zombis, kiekvieną naktį nesudėdavau bluosto“, – kalbėjo moteris.
Pagaliau Omahos miesto gydytojai nusprendė atidžiau ištirti moters nosies kanalus bei sinusus. Tai, ką rado, juos nemaloniai nustebino – nedidelė skylutė jungė kaukolės ir šnervių angas. Tai lėmė, kad kiekvieną dieną išbėgdavo apie 235 mililitrai cerebrospinalinio (smegenų) skysčio.
Tai bespalvis smegenų skilvelius, talpyklas, subarachnoidinę ertmę ir povoratinklinį tarpą, esantį po voratinkliniu smegenų dangalu, užpildantis skystis. Jis padeda palaikyti reikiamą spaudimą smegenyse.
Žmogaus kūnas išskiria apie 500 ml šio skysčio per dieną. Jeigu yra nuolat prarandamas tam tikras jo kiekis, smegenys šiek tiek subliūkšta ir tai lemia itin stiprius galvos skausmus, kuriuos patyrė ir į gydytojus kreipusis moteris.
Vienas pagrindinių tokio pratekėjimo simptomų yra būtent toks galvos skausmas, kuris pagerėja atsigulus ir tampa daug stipresnis atsisėdus ar atsistojus. Kartais pacientai dar gali kentėti no vertigo ligos, pykinimo, regos ar klausos suprastėjimo, skonio pojūčio pasikeitimų ir t. t.
Jeigu asmeniui, patyrusiam panašią traumą, laiku nėra suteikiama pagalba, patogenai gali patekti į smegenis bei sukelti mirtinas infekcijas, bendrai vadinamas meningitu.
Laimė, pacientės traumos sukeltas plyšimas buvo lengvai pašalintas nesudėtingos operacijos metu. Nors ji dar kelis mėnesius bus aktyviai stebima, tikima, kad moteris visiškai pasveiks.
